Utenos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, aukštojo išsilavinimo, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. G. 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 15 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Papiliakalnės kaime, ties Ladakalnio kalnu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir106 punktų reikalavimus, išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, važiuodamas prekine eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę automobilį TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį P. G., ir nežymiai apgadino šį automobilį. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)).

Kazimierui A. G. 2013 m. rugsėjo 21 d. suraišytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad jis savo veiksmais padarė ir kitą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kazimieras A. G. paaiškino, kad dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažįsta iš dalies. Tai yra pripažįsta, kad galėjo kliudyti automobilį, nors dėl to abejoja, tačiau nepripažįsta fakto, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos. 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 15 val. 30 min., kartu su kitais kaimo bendruomenės nariais atvažiavo į Ignalinos rajone esantį Ladakalnio kalną. Jie atvažiavo dviem lengvosiomis mašinomis. Jis vairavo automobilį „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo automobilyje važiavo: žmona I. G., D. J., V. D. ir A. J.. Atvažiavus prie Ladakalnio kalno, automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžus nuo Ladakalnio pastebėjo, jog už jo automobilio stovi autobusas. Susėdus keleiviams į automobilį, buvo nuspręsta važiuoti link Ginučių malūno. Kadangi jam buvo būtina išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, K.A. G. atbuline eiga pavažiavo iki autobuso, stovėjusio apie 1,5 metro nuo jo, o vėliau pavažiavo į priekį, kur stovėjo lengvoji mašina. Kokia tai buvo lengvoji mašina, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Važiuojant prekine eiga (link lengvojo automobilio), netoliese stovėjęs vyriškis (berods autobuso vairuotojas) K.A. G. šūktelėjo :“Stok“, tiksliau įspėjo sustoti mostelėjęs ranka. K. A. G. nurodo supratęs, kad jis per daug arti privažiavo prie priekyje stovinčio lengvojo automobilio. Iš karto K.A. G. sustojo, tada pavažiavo vėl atbuline link autobuso, , išsisuko ir nesustojęs išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojo tik prie pagrindinio kelio (apie 100 metrų nuo stovėjimo vietos) laukdamas kito kartu važiavusio automobilio, kadangi jo vairuotojas tiksliai žinojo kur važiuoti toliau. Sulaukęs kada privažiuos kitas kartu keliaujantis automobilis, jie kartu nuvažiavo į Ginučių kaimą prie malūno. Būnant ekskursijoje prie malūno, vienas iš kartu važiavusių keleivių pasakė, kad jo prie automobilio laukia policijos pareigūnai, nes jis prie Ladakalnio kažką kliudė. Nuėjus prie palikto automobilio, ten buvę pareigūnai paaiškino, kad išvažinėdamas iš Ladakalnio automobilių stovėjimo aikštelės, kliudė ten stovėjusį automobilį ir jį apgadino bei iš įvykio vietos išvažiavo. K.A. G. nurodo, jog jis nejautė, kad išsisukinėdamas būtų kliudęs automobilį, tuo abejoja, jei būtų pajautęs, kad lietė automobilį, tai tikrai būtų sustojęs. Matyt tai įvyko tuomet, kai šalia stovintis vyras jam pamojo stoti, turbūt ne laiku sustojo. Tačiau jam toliau išsisukinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės daugiau nei tas vyras, nei kas nors kitas jam nesušuko ar kitaip neparodė sustoti.

Dėl ant jo paties automobilio priekinės dalies bamperio nubrozdinimų, tai nėra tikras, jog tie nubrozdinimai atsirado 2013 m. rugsėjo 21 d., jam kliudžius automobilį. Be to, K.A. G. nurodo, jog policijai pareigūnai praignoravo jų prašymą grįžti į įvykio vietą ir pažiūrėti į apgadintą automobilį, be to ir pats nukentėjusio automobilio savininkas atsisakė parodyti jo sūnui automobilio apgadinimus.

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo K. A. G. 2013 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūnams duotame paaiškinime nurodė, kad vairuodamas automobilį „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš prie Ladakalnio esančios automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga nuvažiavo iki autobuso, o po to pavažiavo į priekį. Autobuso vairuotojas šūktelėjo „stok“, K.A. G. iš karto sustojo ir matyt tuo metu jis kliudė kitą, priešais stovėjusį automobilį. (b.l.6). K. A. G. 2013 m. rugsėjo 21 d. suraišytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 109881 K.A. G. nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi (b.l.3).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis P. G. parodė, kad 2013 m, rugsėjo 21 d. apie 15 val. 30 min. su šeima atvažiavo prie Ginučių Ladakalnio. Kartu atvyko uošvienė T. Š., žmona L. G., dvi dukros ir žentas. Automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko prie Ladakalnio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi kartu vykusi uošvienė T. Š. senyvo amžiaus, todėl nusprendė į Ladakalnį nelipti, o likti automobilyje. Apžiūrėjus Ladakalnį ir grįžus prie automobilio, P. G. pamatė prie jo automobilio sustojusį būrelį žmonių. P. G. nurodo, jog paaiškėjo, jog tai AB „Ringuva“ autobusu į Ladakalnį atvykę keleiviai ir šio autobuso vairuotojas. Šie žmonės paaiškino P. G., kad kito automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio vairuotojas, išsukinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, automobilio priekine dalimi atsirėmė į P. G. automobilio užpakalinę dalį, apibraižydamas galinį bamperį ir nesustojęs išvažiavo. AB „Ringuva“ autobuso vairuotojas padavė P. G. lapelį, kuriame ranka buvo užrašyti iš įvykio vietos išvažiavusio automobilio valstybių numerių duomenys „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiškino, kad tai mėlynos spalvos RENAULT markės automobilis bei nurodė, kuria kryptimi nuvažiavo automobilis. P. G., raginamas artimųjų, paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos ekipažas, AB „Ringuva“ autobusas su keleiviais jau buvo išvažiavęs. Policijos pareigūnais apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo, ir surašė privalomus dokumentus. P. G. nurodo, jog tą dieną jis policijos pareigūnams negalėjo pasakyti duomenų autobuso vairuotojo, kuris matė įvykį, tačiau vėliau, pats išsiaiškino, kad autobusas buvo iš Kupiškio, jį vairavo S. B., gyvenantis Kupiškio rajone. Taip pat P. G. paaiškino, kad praėjus tam tikram laikui po įvykio, pas jį į namus atvyko du nepažįstami vyriškiai, kurių vienas prisistatė pažeidėjo sūnumi. Iš pradžių jie klausinėjo apie įvykį, o po to pareikalavo parodyti automobilį. P. G. nurodo, jog minėtus asmenis matė pirmą kartą, šie asmenys jam pasitikėjimo nesukėlė, todėl atsisakė jiems rodyti automobilį paaiškinęs, kad automobilio nuotraukos yra policijoje prie administracinės medžiagos.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta T. Š. paaiškino, kad 2013 m, rugsėjo 21 d., dienos metu, su šeima atvažiavo prie Ginučių Ladakalnio. Ji atvažiavo automobiliu, kurį vairavo žentas P. G.. Kartu važiavo dukra L. G., dvi anūkės. Ladakalnio kalnas pasirodė labai status, todėl T. Š. nusprendė į jį nelipti ir palaukti automobilyje. Sėdėdama automobilio gale, ji snūduriavo. Staiga prabudo nuo to, jog automobilis, kuriame ji sėdėjo, sujudėjo. Prabudusi ji iš pradžių nesuprato kas įvyko. Kai išlipo iš automobilio šalia stovėjusio autobuso vairuotojas jai paaiškino, kad ką tik iš aikštelės išvažinėdama lengvoji mašina kliudė mano žento automobilį ir išvažiavo. Autobuso vairuotojas nurodė, jog jis užsirašė lengvojo automobilio numerius ir lapelį su tais duomenimis padavė nuo Ladakalnio nulipusiam jos žentui. T. Š. nurodo, jog ji nemačiusi jų automobilį kliudžiusio automobilio kadangi snūduriavo, o kai ji nuo mašinos sujudėjimo pabudo ir išlipo iš automobilio, pastarasis jau buvo išvažiavęs. Žentas P. G. paskambino į policiją. Kai policijos pareigūnai atvyko autobusas su turistais jau buvo išvažiavęs.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Z. paaiškino, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patruliu. 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 16 val. dirbdamas su kolege I. M. iš Utenos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad netoli Ginučių kaimo, ties Ladakalnio kalnu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko autoįvykis, kurio vienas iš dalyvių pasišalino iš įvykio vietos bei nuvažiavo Ginučių kaimo kryptimi. Važiuojant keliu Linkmenys-Ginučiai, Ginučių kaime ties malūnu, pamatė budėtojo apibūdintą transporto priemonę. Apžiūrėjus automobilį buvo matyti ant priekinės automobilio dalies (bamperio) buvo matyti įbrėžimai. Tuo meti prie šio automobilio atvyko ir kitas patrulių ekipažas, t.y. A. J. ir A. K.. M. Z. ir M. buvo nurodyta vykti prie Ladakalnio ir apžiūrėti įvykyje nukentėjusį automobilį. Atvykus prie Ladakalnio buvo apžiūrėtas autoįvykyje nukentėjęs automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apklaustas jo savininkas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema.

Teismo posėdyje apklausta I. M. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrule. 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 16 val. dirbdama su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patruliu. M. Z. iš Utenos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas netoli Ginučių kaimo, ties Ladakalnio kalnu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje padarė autoįvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Budėtojas pateikė iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio duomenis: markę ir valstybinius numerius. Liudytoja nurodo, jog šiai dienai ji negali tiksliai nurodyti automobilio valstybinius numerius, kadangi praėjo jau daug laiko. Važiuojant keliu Linkmenys-Ginučiai, Ginučių kaime ties malūnu, pamatė budėtojo apibūdintą transporto priemonę. Apžiūrėjus automobilį buvo matyti ant priekinės automobilio dalies (bamperio) buvo matyti įbrėžimai. Tuo meti prie šio automobilio atvyko ir kitas patrulių ekipažas, t.y. A. J. ir A. K.. M. Z. ir M. buvo nurodyta vykti prie Ladakalnio ir apžiūrėti įvykyje nukentėjusį automobilį. Atvykus prie Ladakalnio buvo apžiūrėtas autoįvykyje nukentėjęs automobilis apklaustas jo savininkas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Visus dokumentus pildė I. M. kolega vyr. patrulis M. Z.. Kokie tiksliai pažeidimai buvo padaryti liudytoja nurodo neatsimenanti, taip pat negalinti tiksliai nurodyti apie ką radio stotele tarpusavyje kalbėjosi M. Z. su kito ekipaže dirbančiais kolegomis, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu. 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val. 45 min., dirbdamas kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju A. K., iš Utenos VPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad prie Ladakalnio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažinėdamas automobilis RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į Ginučių kaimą, prie malūno pastato buvo pastebėtas kitas policijos ekipažas, kuriame dirba patruliai M. Z. ir I. M., kurie jau apžiūrinėjo automobilį RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojo šalia nebuvo, tačiau viena moteris nurodė, jog automobilio vairuotojas yra malūne ekskursijoje. M. Z. ir M. ekipažas išvyko prie Ladakalnio, o A. J. ir A, K. liko prie RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėti ir užfiksuoti įbrėžimai ant automobilio priekinio bamperio. Vėliau atėjo automobilio savininkas. Automobilį vairavęs K. A. G. paaiškino, kad jis turbūt nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį ir net paaiškino, kada ir kokiu būdu jis išvažiuodamas iš Ladakalnio automobilio aikštelės galėjo kliudyti ten stovėjusį automobilį, tačiau teigė, kad to tikrai nepastebėjęs, kitaip būtų sustojęs. A. J. nurodo pildęs dokumentus ir bendravęs su vairuotoju, todėl nesiklausęs ką kalbėjo susirinkę kartu su K.A. G. automobiliu ir kitu automobiliu atvažiavę žmonės. Taip pat A. J. nurodė, jog nepamena, kad jo kas būtų prašęs vykti prie Ladakalnio apžiūrėti kito nukentėjusio automobilio, tačiau nurodo, jog vykdyti kitiems šalia buvusiems asmenims niekas nedraudė, tačiau iš karto vykti nebuvo galimybės, kadangi A. J. formino dokumentus: apžiūrėjo automobilį, fotografavo, ėmė paaiškinimą iš vairuotojo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato. 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val. 45 min., dirbdamas kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu A. J., iš Utenos VPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad prie Ladakalnio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažinėdamas automobilis RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į Ginučių kaimą, prie malūno pastato buvo pastebėtas kitas policijos ekipažas, kuriame dirba patruliai M. Z. ir I. M., kurie jau apžiūrinėjo automobilį RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojo šalia nebuvo, tačiau viena moteris nurodė, jog automobilio vairuotojas yra malūne ekskursijoje. M. Z. ir M. ekipažas išvyko prie Ladakalnio, o A. J. ir A, K. liko prie RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėti ir užfiksuoti įbrėžimai ant automobilio priekinio bamperio dešinės pusės . Atvykus automobilio savininkui ir vairuotojui K. A. G., patrulis A. J. paėmė iš jo paaiškinimą. Prie Ladaklnio nuvykę patruliai M. Z. ir M. radijo stotimi informavo, kad apklausus įvykio liudytojus nustatyta, jog iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė prie Ladakalnio stovėjusį automobilį TOYOTA priekine dalimi. A. K. nurodė, jog forminant dokumentus buvo nuolat bendraujama su kitu policijos ekipažu radijo stotele. Taip pat A. K. nurodė, jog tuo metu, kai patrulis A. J. formino dokumentus, susirinkę minėto automobilio ir kartu atvykusio automobilio keleiviai minėjo, jog reikėtų nuvažiuoti prie Ladakalnio pažiūrėti kaip apgadintas kitas automobilis ar jis iš viso apgadintas. A. K. nurodo, jog jie vykti negalėjo, kadangi tuo metu formino dokumentus, o kitiems , t.y. keleiviams (išskyrus vairuotoją K.A. G. iš kurio paaiškinimą ėmė A. J.) bei kito automobilio ekipažui - niekas netrukdė vykti prie Ladakalnio, tačiau pastarieji niekur nevažiavo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. G. parodė, kad ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo Kazimiero A. G. žmona. 2013 m. rugsėjo 21 d. ji kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą. Vyko dviem lengvaisiais automobiliais. I. G. važiavo automobiliu RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vyras Kazimieras A. G.. Kartu automobilyje važiavo ir D. J., V. D. ir A. J.. Nuvykus į Ladakalnio kalną ir jį apžiūrėjus, tas pats keleivių ekipažas susėdo į automobilį, I. G. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jos pusės langas buvo praviras. Sėdus važiuoti nuo Ladakalnio I. G. nurodo mačiusi, jog priešais jų automobilį stovi kita šviesios spalvos lengvoji mašina, tačiau kokios markės tai buvo automobilis, ji nežinanti. Kaip jau minėjo, priekyje stovėjo lengvoji mašina, o už jų automobilio-autobusas. Vyras K.A. G. išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės pavažiavo atbuline eiga link autobuso, po to į priekį-link lengvojo automobilio. Važiuojant į priekį, netoliese automobilių stovėjęs vyriškis sumosikavo rankomis, lyg sakydamas „stok“. Vyras iš karto sustojo, tuomet pavažiavo atbulas ir išsukęs iš automobilių stovėjimo aikštelės nuvažiavo tolyn. Pavažiavęs apie 100 metrų, prie pagrindinio kelio sustojo ir laukė kito automobilio. I., G. nurodo, jog išvažinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės ji nepajuto jokio smūgio, tad ji net nepagalvojo, kad galėjo kliudyti priešais stovėjusį automobilį. I,. G. nurodo, jog jei būtų pajutusi smūgį, tai ji būtų būtinai liepusi vyrui sustoti. Kai privažiavo kitas bendruomenės narių automobilis, jie nuvažiavo į Ginučių kaimą prie malūno. Ten būnant ekskursijoje atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad jos vyro vairuojamas automobilis kliudė prie Ladakalnio stovėjusį kitą automobilį ir nesustojęs išvažiavo, t.y. pasišalino iš įvykio vietos. Susirinkę kiti keleiviai prašė pareigūnus nuvykti atgal prie Ladakalnio apžiūrėti nukentėjusį automobilį, tačiau pareigūnai mandagiai atsisakė ir toliai formino dokumentus.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. D. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. ji kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą. Vyko dviem lengvaisiais automobiliais, vieną jų vairavo K. A. G., o kitą-V. P.. V. D. važiavo automobiliu RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Kazimieras A. G.. Kartu automobilyje važiavo K.A. G. žmona I. G., D. J. ir A. J.. Nuvykus į Ladakalnio kalną ir jį apžiūrėjus, tas pats keleivių ekipažas susėdo į automobilį, V. D. sėdėjo gale, vairuotojo pusėje. Jos pusės langas buvo uždarytas, praviras langas buvo tik keleivio priekinėje pusėje, kur sėdėjo I. G.. Sėdus važiuoti nuo Ladakalnio V. D. nurodo mačiusi, jog priešais jų automobilį stovi kita šviesios spalvos lengvoji mašina, o už jų-autobusas. K.A. G. pavažiavo atbuline eiga, po to į priekį ir labai lėtai išsukęs iš aikštelės nuvažiavęs apie 100 metrų sustojo ir laukė V. P. aviruojamo automobilio. Kai K.A. G. pavažiavo į priekį, šalia stovėjęs vyriškis mostelėjo ranka, tada K.A. G. iš karto pavažiavo atgal ir apsisukęs išvažiavo. Vyriškis daugiau nieko nesakė, nešaukė. Tuomet jie visi nuvažiavo į Ginučių kaimą. Ginučių kaime buvo suorganizuota ekskursija į malūną. Grįžus iš ekskursijos V. D. pamatė, jog atvykę policijos pareigūnai surašinėja K.A. G. protokolą. V. D. nurodo jog ir ji ir kiti keleiviai prašė pareigūnų nuvykti prie Ladakalnio ir apžiūrėti automobilį, kurį neva K.A. G. išvažinėdamas kliudė, tačiau pareigūnai pareiškė, kad ten dirba kitas ekipažas. V. D. nurodo, jog ji turi 20 metų vairuotojo stažą ir nori pasakyti, kad ji tikrai nepajuto, kad išvažinėjat iš automobilių stovėjimo aikštelės K.A. G. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Įtarti galima, kad K.A. G. vairuojamas automobilis galėjo atsiremti į priekyje stovėjusį automobilį, tačiau ryškių atsitrenkimo į kitą automobilį požymių nebuvo. K.A. G. važiavo labai lėtai, dar liudytoja jam padariusi pastabą, jog jis važiuoja su užtrauktu rankiniu stabdžiu.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. J. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. ji kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą. Vyko dviem lengvaisiais automobiliais, vieną jų vairavo K. A. G., o kitą-V. P.. V. D. važiavo automobiliu RENAULT SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Kazimieras A. G.. Kartu automobilyje važiavo K.A. G. žmona I. G., V. D. ir A. J.. Nuvykus į Ladakalnio kalną ir jį apžiūrėjus, tas pats keleivių ekipažas susėdo į automobilį, D. J. sėdėjo gale, automobilio langai buvo praviri. Sėdus važiuoti nuo Ladakalnio D. J. nurodo mačiusi, jog priešais jų automobilį stovi kita nauja, graži, šviesios spalvos lengvoji mašina, o už jų-autobusas. K.A. G. pavažiavo atbuline eiga, po to į priekį. Priekyje ėjęs vyras staigiai mostelėjo ranka, tarsi sakydamas “stok, kur vairuoji“. K.A. G. pristabdė, apsikuko ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Ką toliau darė mostelėjęs vyras D. J. sakosi nemačiusi, nes į jį nežiūrėjusi, tarpusavyje kalbėjosi, aptarinėjo įspūdžius. Pavažiavę link kelio jis sustojo ir laukė kito ekipažo. Po to nuvažiavo į Ginučių kaimą. Ekskursijos Ginučių malūno metu D. J. išgirdo kaip A. J. pakvietė K.A. G.. Kai pasibaigus ekskursijai sugrįžo prie automobilio, tai pamatė policijos pareigūnus, kurie apklausinėjo K. A. G.. Liudytoja nurodo iš kalbų supratusi, kad jie automobilių stovėjimo aikštelėje prie Ladakalnio kliudė kitą automobilį. D. J. nurodo, jog ji nepajutusi jokio smūgio. Prašė pareigūnus grįžti prie Ladakalnio, bet kai dokumentai buvo surašyti, šie pasakė, kad nukentėjusiojo automobilio ten gali ir nebebūti.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. jis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą. Vyko dviem lengvaisiais automobiliais, vieną jų vairavo K. A. G., o kitą- V. P.. V. P. vairuojamame automobilyje važiavo: žmona G. P., D. Š. ir A. G.. Apžiūrėjus Ladakalnį, susėdo į automobilius ir nuvažiavo į Ginučių kaimą apžiūrėti Ginučių malūno. Liudytojas nurodo, jog atsimena, kad prie Ladakalnio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo trys lengvosios mašinos, t.y. V. P., K.A. G. ir dar viena, šviesi TOYOTA. V. P. nurodo palaukęs, kol iš automobilių stovėjimo aikštelės išsuks K.A. G., tik tuomet išvažiavo jis. Liudytojas matė,. Kaip išvažinėdamas iš automobilių aikštelės K.A. G. pavažiavo atgal, kur stovėjo autobusas, po to į priekį, kurs stovėjo šviesus automobilis TOYOTYA markė. Kažkoks šone stovėjęs vyriškis pamojo ranka, lyg sakydamas K.A. G., kad pastarasis neišsuks automobilio, tačiau K.A. G. išvažiavo iš aikštelės. Liudytojas nurodo, jog nieko įtartino jis nepastebėjęs, į prieš tai pamojusį vyrą vėliau nekreipė dėmesio, jie automobilyje dalijosi įspūdžiais. Po pusės minutės iš automobilių aikštelės išvažiavo ir jis. Apžiūrėjus Ginučiuose malūną ir grįžus prie automobilių liudytojas nurodo pamatęs policijos pareigūnus, kurie bendravo su K.A. G., pats liudytojas prie pareigūnų priėję s nebuvo ir su jais nebendravo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. P. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. ji kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą. Vyko dviem lengvaisiais automobiliais, vieną jų vairavo K. A. G., o kitą-jos vyras V. P.. G. P. važiavo automobiliu, kurį vairavo vyras V. P., kartu automobilyje važiavo D. Š., A. G.. Apžiūrėjus Ladakalnį, susėdo į automobilius ir nuvažiavo į Ginučių kaimą apžiūrėti Ginučių malūno. Liudytoja nurodo, jog mačiusi, jog K.A. G. vairuojamas automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės pirmas, tačiau į tai kaip išvažinėjo - nekreipė dėmesio, gal tuomet segėsi diržą. G. P. nurodo nemačiusi jokio rankomis mojuojančio vyro, jų automobilio langai buvo uždaryti. Nuvažiavus į Ginučius ir grįžus iš ekskursijos matė, kaip policijos pareigūnai surašo K.A. G. protokolą, suprato iš kalbos, kad K.A. G. kliudė automobilį prie Ladakalnio, pati liudytoja su pareigūnais nebendravo, tačiau girdėjo, kaip kiti prašė jų grįžti prie Ladakalnio, tačiau pareigūnai nurodė, kad ten dirba kitas ekipažas. išvažiavo

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad jis yra K. A. G. sūnus. Liudytojas paaiškino, kad jis 2013 m. rugsėjo 21 d. kartu su kitais (duomenys neskelbtini)bendruomenės nariais atvyko į Ignalinos rajoną Palūšės kaimo bendruomenės organizuotą susitikimą nevyko. Tačiau sužinojęs iš tėvo Kazimiero A. G., kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už automobilio apgadinimą ir pasišalinimo iš įvykio vietos nusprendė pakalbėti su nukentėjusiuoju, išsiaiškinti kokia žala padaryta ir kaip apgadintas automobilis. Nuvykus pas P. G., pastarasis iš pradžių geranoriškai bendravo, tačiau paprašius parodyti automobilį, aiškiai susinervino, nurodė, kad policijoje yra nuotraukos ir atsisakė parodyti automobilį. Liudytojas V. G. nurodė, kad tai jam sukėlė įtarimą, kad kažkas negerai, nes pastarasis nerodo automobilio.

Teismo posėdyje apklaustas S. B. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)autobuso vairuotuoju. 2013 m. rugsėjo mėn.21 d, jis atvyko UAB (duomenys neskelbtini)priklausančiu autobusu į Ignalinos rajoną prie Ladakalnio kalno. Buvo Lietuvos geležinkeliečių diena ir jis vežiojo ekskursantus po Ignalinos rajoną. Liudytojas nurodo, jog jam atvykus prie Ladakalnio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo trys lengvieji automobiliai: dvi „mini venai“ ir dar vienas lengvasis automobilis „TOYOTA AVENSIS“, kuris atvažiavo šiek tiek vėliau. Liudytojas S. B. nurodo, jos net buvo priėjęs prie minėto lengvojo automobilio jį apžiūrėti, kadangi jis atrodė kaip ką tik iš salono, visiškai naujas, neapdulkėjęs, visas blizgėjo, todėl tikrai matė, kad ant automobilio nėra jokių nubrozdinimų. Šalia stovėjusiose „mini venose“ nei keleivių, nei vairuotojų nebuvo. S. B. nurodo, kad kartu su ekskursantais užlipo į Ladakalnio kalną, o po 20 minučių, pirmas nusileido atgal prie autobuso. Liudytojas nurodo, jog jis supratęs, kad abiejų mini venų vairuotojai atvykę kartu. Liudytojas nurodo, jog matė, kaip vieno iš mini venų vairuotojas, mėlynos spalvos „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės sukdamas į kairę pusę savo automobilio priekiniu dešiniu bamperiu kliudė priekyje stovėjusio sidabrinės spalvos lengvojo automobilio „TOYOTA AVENSIS“ galinį dešinės pusės bamperį, net įlenkdamas (įstumdamas) plastmasinę dalį į vidų. Liudytojas nurodo, jog jis pamanęs, kad plastmasinė dalis nuo tokios deformacijos trūks, tačiau kadangi oras nebuvo šaltas, plastmasinė dalis netrūko, tačiau bamperis buvo deformuotas ir nubrozdintas. Pamatęs, kad mėlynos spalvos „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsirėmė į kitą automobilį, liudytojas, tuo metu stovėjęs apie 2-3 metrus nuo pažeidėjo automobilio pakėlė į viršų rankas ir sakė :“stok, stok“. Automobilio vairuotojas jį matė, tačiau pavažiavęs atbuline eiga, baigė apsisukimo manevrą ir iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo net nesustojęs. Liudytojas S. B. nurodo, jog jis atpažįsta automobilį „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį ir kitą lengvąjį automobilį apgadinusį asmenį, tai yra teismo posėdžio salėje esantis K.A. G.. Liudytojas nurodo, jog K.A. G. vairuojamas automobilis išvyko antras, pirmasis iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo kitas „mini venas“, o vėliau jau K.A. G. vairuojamas „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas pagalvojo, kad K.A. G. baigs išsisukinėjimo manevrą ir sustos, tačiau vairuotojas net nesustojęs iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Tuomet liudytojas S. B. nuėjo į autobusą ir ant lapelio užrašė automobilio, kliudžiusio automobilį valstybinius numerius, bei lapelį su šiais duomenimis perdavė nukentėjusiame automobilyje sėdėjusiai moteriai. Vėliau nuo Ladakalnio atėjo ir nukentėjusiojo automobilio savininkas, kuriam S. B. nupasakojo kaip buvo apgadintas jo automobilis. Liudytojas nurodo, kad vėliau veždamas ekskursantus į Ginučius, prie Ginučių malūno jis matė pažeidėjo automobilį. Taip pat matė, kaip jam dar neišlipus iš autobuso prie šio automobilio privažiavo net du policijos ekipažai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo K.A. G. parodymai ir jo atstovo advokato pamąstymai, jog įvykį forminę policijos pareigūnai tyčia ir sąmoningai neleido K. A. G. grįžti į Ladakalnio automobilių stovėjimo aikštelę ir apžiūrėti apgadintą automobilį, tuo siekdami suklaidinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nuslėpti tikrąjį padarytų apgadinimų mąstą, vertinti kritiškai. Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. J. ir A. K. nurodė, jog kartu su pažeidėju atvykusiems asmenims nebuvo draudžiama išvykti iš Ginučių kaimo ir vykti jiems norima kryptimi, o patys pareigūnai ir K. A. G. vykti prie Ladakalnio (kur liko apgadinta transporto priemonė) negalėjo, kadangi vyko dokumentų forminimas: buvo apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, apžiūrima transporto priemonė ir pildomi visi būtini dokumentai, t.y. policijos pareigūnai vykdė tiesiogines savo darbines funkcijas. Teismui nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių faktą, jog policijos pareigūnai delsė pildyti dokumentus, tai tyčia darė ilgą laiką ar sudarė kokias nors kliūtis su K.A. G. atvykusiems asmenims išvykti iš Ginučių kaimo. Be to, tai, kokia apimtimi buvo apgadintas automobilis TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis P. G. yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole esančiose fotonuotraukose ir eismo įvykio vietos schemoje, su kuriais buvo supažindintas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kurių teisingumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu liudytoju apklausto S. B. parodymais, kurie yra išsamūs ir neprieštarauja administracinėje teisės pažeidimo medžiagoje surinktiems ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams: paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.A. G. paaiškinimui apie prie Ladakalnio esančios automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusių automobilių išsidėstymą, jo (K.A. G.) manevrus išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, kartu vykusių asmenų - liudytojų V. D., D. J., V. P.) parodymams apie aikštelėje buvusius automobilius ir K.A. G. veiksmus išvažiuojant iš minėtos aikštelės, į įvykį atvykusių policijos pareigūnų M. Z., A. J., A. K., I. M. parodymuose, eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėse užfiksuotai automobilio TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietai ir šio bei automobilio ir „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų apgadinimų dislokacijai. Nors liudytojo S. B. ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. D., D. J., V. P. parodymai dalyje dėl to, kuris iš vairuotojų V. P. ar K.A. G. pirmas išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, nesutampa, tačiau tai nėra esminė aplinkybė ir nepaneigia paties fakto, jog būtent K.A. G. vairuojamas automobilis „RENAULT SCENIC “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė priešais stovėjusį automobilį TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudytojas S. B. ne tik užrašė K.A. G. automobilio valstybinius numerius (minėtas lapelis yra prijungtas prie administracinio teisės pažeidimo bylos), bet ir teismo posėdžio metu nurodė atpažinęs jį kaip asmenį, 2013 m. rugsėjo 21 d. prie Ladakalnio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavusį automobilį „RENAULT SCENIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudžiusį automobilį TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kuriam liudytojas mojo sustoti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.A. G. gynėjos advokatės 2013 m. lapkričio 20 pateiktos dvi fotonuotraukos parodo, jog ant sidabrinės spalvos automobilio (kurio nei valstybiniai numeriai nei automobilio markė nėra užfiksuoti) matyti įbrėžimai, tačiau šios fotonuotraukos nepaneigia administracinio pažeidimo byloje surinktų įrodymų apie 2013 m. rugsėjo 21 d. įvykusį eismo įvykį ir Kazimiero A. G. kaltės dėl sukelto eismo įvykio.

Administracinės bylos medžiagoje –administracinio teisės pažeidimo 2013 m. rugsėjo 21 d. protokole Nr. R 109881, 2013 m. rugsėjo 21 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio A. J. tarnybiniame pranešime, 2013 m. rugsėjo 21 d. P. G. paaiškinime, 2013 m. rugsėjo 21 d. Kazimiero A. G. paaiškinime, eismo įvykio vietos schemoje, fotolentelėse, policijos įskaitos pažymoje apie Kazimiero A. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus užfiksuoti duomenys, teismo posėdyje liudytojais apklaustų T. Š., M. Z., A. J., A. K., I. M., S. B., V. D., D. J., V. P., nukentėjusiojo P. G. parodymai patvirtina, kad Kazimieras A. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje(kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad Kazimiero A. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodyta. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kazimieras A. G. savo paaiškinime nurodė, kad jis savo ir kito stovėjusio aikštelėje automobilio susidūrimo nepajuto ir neišgirdo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Surinktais įrodymais nėra galimybės nustatyti, kad Kazimieras A. G., veikdamas tyčia, pažeidė KET 234 punkto reikalavimus (Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kazimieras A. G. nurodo, jog apie įvykdytą eismo įvykį jis nežinojo, smūgio nepajuto, duomenų, paneigiančių šiuos Kazimiero A. G. parodymus byloje nėra.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Teismo posėdyje liudytojais apklausti (kartu su K.A. G. važiavę automobilyje) I. G., D. J., V. D. nurodė, kad būdamos automobilyje jos nepajuto kad užkliudė kitą automobilį. Iš šių asmenų paaiškinimų bei esančios byloje medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo P. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo Kazimiero A. G. automobiliai buvo apgadinti nežymiai. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog Kazimieras A. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė netyčia, jis dėl savo senyvo amžiaus (yra 71 metų amžiaus), prastos sveikatos būklės ir blogų važiavimo sąlygų (automobilis buvo užstatytas iš abiejų pusių) galėjo nepajusti ir neišgirsti įvykusio automobilių kontakto (susidūrimo). Todėl teismas kilusias abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir, neįrodžius jo tyčios, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukia (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

Kazimiero A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kazimiero A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.

Vertinant K. A. G. asmenybę būtina atsižvelgti į tai, jog jis yra garbaus pensinio amžiaus (71 metų), viena kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą 2007-06-12 (ATPK 127 str. 2 d.) , tačiau dėl jo yra suėję Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. numatyti terminai, kuriems pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, nėra teistas, kas byloja apie šio asmens atsakingumą bei jo teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, jog Kazimiero A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo pažeidimas neturėjo rimtų pasekmių, nes tik nežymiai buvo apgadintas kito asmens automobilis, todėl jam skiriama nuobauda bauda, kurios dydis atitinka minimaliai baudai, numatytai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalimi, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėja

nutaria:

Kazimierui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą.

Nutraukti Kazimiero A. G. administracinę bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam paskundus nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokoma banke į Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.