Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Indrei Gerčaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, bedarbio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2013 m. gegužės 22 d., apie 20.15 val., Kaune, Piliakalnio g., vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,49 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Parodė, kad pas draugą šventė gimtadienį, išgėrė taurę šampano. Po to rūkė. Paskambino močiutė ir pasakė, kad seneliui blogai su sveikata, paprašė nupirkti vaistų. Senelis yra silpnos sveikatos ir niekur neišeina iš namų. Jis tėvo automobiliu važiavo į vaistinę, nes nesijautė apsvaigęs. Jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausė ar rūko, pažiūrėjo cigarečių pakelį, po to patikrino alkotesteriu ir nustatė neblaivumą. Patikrino po 10-12 minučių po alkoholio vartojimo. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes dėl to gali netekti darbo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas D. J. prašė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą arba neskirti nuobaudos ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi T. J. peržengė būtinojo reikalingumo ribas – išgėręs pas draugą šampano, važiavo į vaistinę nupirkti seneliui, kuris blogai jautėsi, vaistų. Nuo vartojimo iki patikrinimo buvo praėjęs labai mažas laiko tarpas, dėl to burnoje esantys alkoholio likučiai galėjo iškreipti alkotesterio parodymus.

Liudytoja L. K. parodė, kad jos vyras yra ligonis, guli ligos patale, jam būtina slauga, dažnai reikia vežti į ligoninę, nes greitoji medicinos pagalba neveža. Anūkas T. J. padeda, juos aprūpina, tam reikalingas automobilis. Anūkas nuvažiavo pas draugą, išgėrė šampano. Ji jam paskambino, nes vyrui skubiai prireikė vaistų. Anūkas važiavo į vaistinę ir prie namų jį sulaikė policijos pareigūnai.

Liudytojas J. B. parodė, kad šio pažeidimo atvejo nustatymo aplinkybių jis neprisimena. Paprastai nuo automobilio sustabdymo iki patikrinimo alkotesteriu, jeigu tam yra pagrindas, praeina 10-20 minučių. Pagal įsakymą policijos pareigūnams yra nurodyta tikrinti asmenų neblaivumą vieną kartą. Šiuo atveju vairuotojas dėl pažeidimo nesiginčijo, pripažino pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo faktą ir T. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), T. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad šventė gimtadienį, išgėrė taurę šampano. Paskambino močiutė, kad jai pablogėjo su sveikata ir jis važiavo nupirkti vaistų. Diedukas silpnos sveikatos ir niekur neišeina iš namų (b. l. 2), alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad 2013-05-22, 20.27 val. T. J. nustatytas 0,49 promilių girtumas (b. l. 3), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2013-06-02 (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad patikrinimui sustabdžius automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo T. J. sklido alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas (b. l. 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad T. J. baustas administracine tvarka (b. l. 8-9), kita bylos medžiaga.

T. J. atstovas nurodė, kad T. J. padarė administracinį teisės pažeidimą būtinojo reikalingumo būklėje peržengdamas būtinojo reikalingumo teisėtumo ribas.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas.

Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gręsiantis pavojus. Iš byloje esančių įrodymų – specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos - matyti, kad K. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Liudytoja L. K. parodė, kad ji paskambino T. J., kad jis nupirktų vyrui vaistų. Iš šių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo K. K. sveikatai grėsė pavojus. Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gręsiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinio pažeidimo padarymo dieną K. K. sveikatai būtų iškilęs pavojus ir, kad dėl to būtų kviečiama greitoji medicininė pagalba ir pan., t. y. šių būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų nenustatyta. Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Teismo vertinimu, pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes T. J. galėjo pasinaudoti viešojo transporto ar individualių įmonių, teikiančių transportavimo paslaugas, paslaugomis ir pan., t. y. nėra ketvirtosios sąlygos. Penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas – tai kolizija, kuomet susiduria du saugomi interesai ir siekiant išsaugoti vieną, svarbesnį, pažeidžiamas kitas, mažiau svarbus įstatymo saugomas interesas. Vairavimas neblaiviame stovyje yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Teismo vertinimu, vairuodamas neblaivus T. J. sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, tuo tarpu išvengtoji žala – žala K. K. sveikatai būtų mažiau reikšminga, t. y. T. J. veiksmai neatitinka ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas.

Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. J. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas – neatimant teisės vairuoti transporto priemones - akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. padarytas pažeidimas, t. y. vairavimas neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, jo nurodytos aplinkybės, t. y. kad jam dėl jo darbo pobūdžio teks važinėti į įvairius objektus, esančius kituose miestuose, ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones, gali prarasti darbą, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 24 str., 27 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 31 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.