- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-11
- Bylos Nr.
- 2-666/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- R. J. M.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės „Eurivita“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-278/2004).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Divingas“, o to paties teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
V. P. gamybos įmonė 2005 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu prašė pripažinti, kad terminą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo praleido dėl svarbios priežasties, bei patvirtinti 41 600 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Eurivita“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi įtraukė V. P. gamybos įmonę į likviduojamos UAB „Eurivita“ kreditorių sąrašą ir patvirtino V. P. gamybos įmonės 41 600 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. M. 2007 m. rugpjūčio 13 d. prašymu prašė pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą procesui atnaujinti UAB „Eurivita“ bankroto byloje, ir praleistą terminą atnaujinti.
Pareiškėja nurodė, kad apie Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį, kuria patvirtintas V. P. gamybos įmonės 41 600 Lt kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Eurivita“, sužinojo Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-817/2006 pagal bankrutavusios UAB „Eurivita“ administratorės ieškinį dėl 48 700 Lt priteisimo iš R. J. M., kaip buvusios UAB „Eurivita“ direktorės. Su pareikštu ieškiniu susipažino 2006 m. gegužės 2 d., pateikdama atsiliepimą. Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu, tenkindamas ieškovo reikalavimą ir priteisdamas iš R. J. M. 48 700 Lt, sprendimą motyvavo Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi, kuria V. P. gamybos įmonė buvo pripažinta bankrutavusios UAB „Eurivita“ kreditore. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą.
Pareiškėja pažymėjo, jog ji negalėjo ginti savo interesų iki Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo, nes apeliacinis procesas nebuvo pasibaigęs. Apeliaciniam procesui pasibaigus, atsirado galimybė pasinaudoti bylos proceso atnaujinimo institutu. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybės, kad teismas turėjo įtraukti ją į bankroto bylos nagrinėjimą sprendžiant V. P. gamybos įmonės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, tapo žinomos tik 2007 m. liepos 5 d., kai priėmus apeliacinės instancijos teismo nutartį advokatas paaiškino apie galimybę atnaujinti procesą. Terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti R. J. M. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir grąžino jį pareiškėjai.
Teismas pažymėjo, kad bankroto teisiniai santykiai atsiranda tarp skolininko ir kreditoriaus, todėl tik šie subjektai laikytini šalimis bankroto byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“, todėl nėra ieškovu šioje bankroto byloje. R. J. M. nėra įtraukta į likviduojamos UAB ,,Eurivita“ kreditorių sąrašą, ji nėra UAB „Eurivita“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, tai yra neturi ne tik procesinio teisinio, bet ir materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nebeegzistuoja materialiniai santykiai tarp jos ir atsakovo, todėl svarstyti pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bankroto byloje nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas bylos procesui atnaujinti terminas, ir praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neteisingai taikė Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnį, manydamas, kad įstoti į bankroto bylos procesą po bankroto bylos iškėlimo teisinį pagrindą turi tik tie tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kurie pripažįstami įmonės kreditoriais nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei, priėmimo. Teismas neteisingai sprendė, kad trečiaisiais asmenimis bankroto byloje gali būti tik teismo pripažinti bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Tai, kad pareiškėja nėra bankrutuojančios įmonės kreditorė, neatima iš jos teisės į bylą įstoti asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, teisėmis. Pareiškėją sieja teisiniai santykiai su V. P. gamybos įmone, nes jų interesai susiję su ginčo objektu – 41 600 Lt, kuriuos V. P. sumokėjo R. J. M. asmeniškai, bet ne kaip UAB „Eurivita“ direktorei. Pažeistos R. J. M. teisės dalyvauti teismo procese, kuriame ji turi ne tik procesinį teisinį, bet ir materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas turėjo kviesti R. J. M. į teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Teismo išvada, kad R. J. M. nėra dalyvaujantis asmuo UAB „Eurivita“ bankroto byloje, prieštarauja bylos medžiagai bei Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimui, kuris nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi. Teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nagrinėjo prašymą atnaujinti procesinį terminą, o ne prašymą atnaujinti procesą. Teismas iš esmės nesprendė pateikto prašymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusios UAB „Eurivita“ administratorės įgaliotas asmuo prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o R. J. M. skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
Sprendžiant V. P. gamybos įmonės pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, buvusi UAB „Eurivita“ direktorė R. J. M. nėra teisinių santykių dalyvė.Skundo teiginys, jog V. P. gamybos įmonės pinigai buvo sumokėti R. J. M. asmeniškai, o ne kaip UAB „Eurivita“ direktorei, neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 1, 4 d.).
Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi įtraukė V. P. gamybos įmonę į likviduojamos dėl bankroto UAB „Eurivita“ kreditorių sąrašą ir patvirtino V. P. gamybos įmonės 41 600 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (t. 2, b. l. 71-72). Pareiškėja R. J. M. 2007 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl procesinio termino atnaujinimo prašė pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą bylos procesui atnaujinti, ir praleistą terminą atnaujinti (t. 2, b. l. 90-91). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, kad svarstyti pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bankroto byloje nėra pagrindo, nes pareiškėja R. J. M. nėra atsakovo UAB „Eurivita“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, tarp jos ir atsakovo neegzistuoja materialiniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos prašymo turinį ir pareiškėjos pareikštą reikalavimą, sprendžia, kad pareiškėja R. J. M. siekia atnaujinti CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą procesui UAB „Eurivita“ bankroto byloje atnaujinti. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį (CPK 368 str.).
Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 3 d.). Pareiškėja R. J. M., padavusi pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo siekdama inicijuoti bylos proceso atnaujinimą, kartu turėjo pateikti ir prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, atitinkantį CPK 369 straipsnio reikalavimus. Prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 80 str. 5 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja R. J. M., prašydama pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą procesui atnaujinti, ir praleistą terminą atnaujinti, kartu procesinio veiksmo neatliko, tai yra nepateikė prašymo dėl proceso UAB „Eurivita“ bankroto byloje atnaujinimo, kiek tai sietina su V. P. gamybos įmonės kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą procesui atnaujinti, nepateikė prašymo, kuriuo būtų inicijuojamas pats proceso atnaujinimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja proceso atnaujinimo motyvus ir argumentus nurodo tik teismui pateiktame atskirajame skunde, kuriuo skundžia teismo nutartį dėl atsisakymo priimti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrindinis dokumentas, kuriuo inicijuojamas proceso atnaujinimas (CPK 365, 369 str.), tuo tarpu pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 str.) yra tik papildomas dokumentas siekiant CPK 368 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai pateikus prašymą, kuriuo ji prašė pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą procesui atnaujinti, ir praleistą terminą atnaujinti, tačiau nepateikus pagrindinio dokumento, tai yra prašymo, kurio pagrindu galėtų būti atnaujinamas procesas (CPK 369 str.), pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti priimti R. J. M. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti R. J. M. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir grąžinti pareiškėjai jos prašymą yra iš esmės teisinga bei pagrįsta, nors pirmosios instancijos teismas ją grindė kitais argumentais. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės laikytina teisėta, o ją naikinti arba keisti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.