Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

nepilnamečio nukentėjusiojo G. P. atstovei pagal įstatymą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Jankauskienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas:

1) 2009 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2010 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

3) 2016 m. rugsėjo 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 10 MGL bauda, bauda nesumokėta;

4) 2017 m. vasario 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

5) 2017 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2018 m. vasario 11 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, diržo sagtimi vieną kartą smogė kartu gyvenančiam, sutuoktinės S. Č., mažamečiui sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos šlaunį ir taip mušdamas nukentėjusiajam G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to jis, 2018 m. vasario 12 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos narei – mamai A. Č., vieną kartą smogė medine kėde į dešinę veido ir galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje tupinčiai prie krosnies nukentėjusiajai A. Č. spyrė nemažiau du kartus į abu šonus, sukeldamas nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį asmenį arba kankino nukentėjusį asmenį. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad BK atskirame skyriuje yra reglamentuojami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai, taip pabrėžiant šio teisinio gėrio apsaugos reikšmę, tačiau mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas vien fizinis skausmas, nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2009). Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-474-489/2016). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad G. P. nuo tėvo suduoto smūgio į jautrią kūno dalį – dešinės kojos šlaunį – verkė, jam labai skaudėjo, liko mėlynė. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju R. Č. kaip tėvas, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suduodamas diržu su sagtimis į skausmingą, jautrią žmogaus (mažamečio vaiko) kūno vietą – kojos šlaunį, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, todėl konstatuotina, kad R. Č. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių R. Č. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai R. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymo pasitvirtino. R. Č. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiosios A. Č. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio nukentėjusiojo G. P. bei liudytojos S. Č. parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. Č. 2018 m. vasario 11 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, diržo sagtimi vieną kartą smogė kartu gyvenančiam, sutuoktinės S. Č., mažamečiui sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos šlaunį ir taip mušdamas nukentėjusiajam G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taip pat minėti įrodymai patvirtina, kad jis, 2018 m. vasario 12 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos narei – mamai A. Č., vieną kartą smogė medine kėde į dešinę veido ir galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje tupinčiai prie krosnies nukentėjusiajai A. Č. spyrė nemažiau du kartus į abu šonus, sukeldamas nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. Č. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis R. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. Č. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė du tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintina, kad veikos padarytos recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. Č. teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 49 – 67), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 68 – 69), nedirba (b. l. 71), tačiau registruotas darbo biržoje (b. l. 70), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 73), vedęs, šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko (b. l. 41, 47, 48, 119 – 125).

Vertinant kaltinamojo R. Č. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo neseniai atlikęs arešto bausmes už tapačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, o prieš tai atlikęs laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtines veikas, numatytas BK 138 straipsnyje, toliau vėl elgėsi nusikalstamai. Iš baudžiamosios bylos duomenų, matyti, kad R. Č. nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, ankščiau eilę kartu buvo teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, dauguma atvejų prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, todėl spręstina, kad smurtinių nusikalstamų veikų padarymai nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas. Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad R. Č. skirtinos BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmių dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, su kuriais veda bendrą ūkį, šeimyninį gyvenimą ir į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti ir rūpintis 3 nepilnamečiais vaikais, bei nedirbančia besilaukiančia sutuoktine, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, jam bausmės paskiriamos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. Č. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nors kaltinamasis ir nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiųjų, jie susitaikė, tačiau teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis teisiamas už smurtines veikas tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu jau ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą jų atsiprašė. Pažymėtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais yra šeiminiuose santykiuose, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma tokio pobūdžio nusikalstama veika, darytina išvada, kad tuo pačiu kaltininkas suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl atsiprašymu, gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Jis ir ankščiau būdamas neblaiviu yra smurtavęs motinos A. Č. ir mažamečio vaiko G. P. atžvilgiais, ankščiau už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas buvo nuteistas, grįžęs iš įkalinimo vietos prieš nepilnus devynis mėnesius iki veikų padarymo, visos veikos vėlei įtakotos girtumo, todėl kaltinamojo teismo posėdžio metu išreikšta kritiška pozicija savo veiksmų dėl girtumo atžvilgiu, nesant asmeninės iniciatyvos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, laikytina deklaratyvia, siekiu sušvelninti savo padėtį.

Be to, pažymėtina, kad vien tik kaltinamojo buvęs darbas, kurio jis atsisakė savanoriškai, juolab, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, o sutuoktinė nedirba, nes laukiasi, dabartinis bedarbio statusas, esant registruotam darbo biržoje, nėra proporcingas socialinis ryšys padarytiems nusikaltimams, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą.

Be to, kaltinamasis anksčiau teistas net penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto. Veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis ne pirmą kartą padaro su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį susijusį nusikaltimą. Iš to galima spręsti, kad R. Č. yra asmenybė linkusi daryti su smurtu susijusius nusikaltimus, todėl ir nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nelaikytini atsitiktiniais nusikaltimais. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kaltinamasis padarė praėjus nepilnai devyniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs arešto bausmę už tapatų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padaryti nusikaltimai itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog R. Č. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, siekiant neapriboti kaltinamojo teisės dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 62, 63, 90 straipsniai).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant įtariamąjį R. Č. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais A. Č. ir G. P., nesilankyti nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 97 – 102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. Č. skirti galutinę subendrintą bausmę 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. Č. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 12 d. 21:30 val. iki 2018 m. vasario 14 d. 11:40 val., prilyginant jį 2 laisvės atėmimo dienom.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant įtariamąjį R. Č. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais A. Č. ir G. P., nesilankyti nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.