Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo D. T. pareiškimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3080-940/2020, pradėtą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas pažymi, jog taikos sutartimi bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nebuvo nustatyta, todėl D. T. turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu (jei A. K. ir D. T. nepavyktų sutarti taikiai).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo.

Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pareiškime nesuformulavo savo reikalavimo, t. y. nenurodė konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas akcentuoja, kad tik besikreipiantis į teismą asmuo gali ir turi suformuluoti savo reikalavimus, teismas už pareiškėją pareiškimo dalyko nenustato.

Pareiškėjui išaiškintina, kad teikiant ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, žyminio mokesčio dydis už ieškinį apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Be to, kartu su ieškiniu teismui turėtų būti pridedami visi rašytiniai duomenys, pagrindžiantys ieškinyje nurodomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Reikšdamas ieškinį, D. T. išvadą teikiančia institucija turi įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtino pasikeitusį šeimos bylų teisminį nagrinėjimą, t. y. šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, turi būti taikoma privaloma mediacija prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).

Iš nurodytų aplinkybių ir patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tarp A. K. ir D. T. nebuvo nustatyta, o iš nurodomų aplinkybių matyti, kad tarp tėvų yra iškilęs ginčas. D. T. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis ir A. K. būtų pasinaudoję ikiteismine privalomąja mediacija, todėl konstatuotina, kad pateiktas pareiškimas yra ne tik su trūkumais (CPK 115 straipsnis), bet ir pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pareiškimą atsisakoma priimti.

Teismas siūlo D. T. pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Antrinę teisinę pagalbą Panevėžio gyventojams organizuoja Panevėžio garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontora (Klaipėdos g. 72, Panevėžys, tel. (8 45) 45570143).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo D. T. pareiškimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Grąžinti D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimties eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, apmokėtą AB „Swedbank“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui D. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.