Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-693/2010

Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1;

2.4.6.3.1.

2010 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios S. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu trims menesiams, ipareigojant ja nuo 23.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, jeigu tai nera susije su darbu.

E. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neirodžius jo dalyvavimo darant ši nusikaltima.

P. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. neirodžius jos dalyvavimo darant ši nusikaltima, taip pat ji išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymiu.

Tuo paciu nuosprendžiu E. P. ir P. P. buvo išteisinti, taciau ju atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nera apskustas.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. P. nuteista už tai, kad ji 2009 m. lapkricio 15 d., apie 17.00 val., konflikto metu bute, esanciame adresu Žygio g. 22-1, Vilniuje, sudave smugi ranka P. P. i veida virš nosies, taip sukeldama nukentejusiajai fizini skausma.

E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. lapkricio 25 d., konflikto metu sudave P. P. smugius i galva ir taip sukele jai fizini skausma. E. P. išteisintas, kadangi byloje nera irodymu, kad išteisintasis sukele privaciai kaltintojai fizini skausma.

P. P. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. lapkricio 15 d. vakare, konflikto metu bute, esanciame adresu Žygio g. 22-1, Vilniuje, sukele S. P. ir E. P. fizini skausma ir juos apšmeiže. P. P. išteisinta, kadangi byloje nera jokiu irodymu pagrindžianciu jos kalte.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentejusioji, budama neblaivi susitrenke galva ir sugalvojo pasinaudoti šia aplinkybe bei apklabeti apeliante.

S. P. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo liudytojos L. R. parodymais ir be jokiu išlygu patikejo S. P. ir A. P. paaiškinimais. Nuteistajai yra visiškai neaišku, kodel buvo atmesti L. R. parodymai. Ši liudytoja paaiškino, jog jokiu muštyniu nevyko, o buvo tik žodinis konfliktas, netiketi šiais teiginiais nera jokio pagrindo.

Apeliante yra isitikinusi, kad liudytoja A. P. buvo apklausta, nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 280 str. nustatytu taisykliu, todel jos parodymai negali buti laikomi irodymais. S. P. kyla abejoniu ir del liudytojos parodymu patikimumo. Nuteistoji mano, kad liudytoja buvo paveikta nukentejusiosios. Be to, šios liudytojos parodymus paneigia L. R. parodymai bei VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines (toliau - VGPUL) pateiktas protokolas, kuris patvirtina, jog jokiu sumušimu nukentejusiajai nebuvo padaryta.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog P. P. parodymai negali buti laikomi patikimais. Toki fakta patvirtina tai, kad dalies nukentejusiosios teiginiu nepatvirtino net jos pacios kviesti liudytojai.

Apeliantei neaišku, kodel teismas vienu atveju P. P. parodymus vertina kaip nepatikimus, o kitu atveju teigia, jog netiketi jais nera jokio pagrindo.

Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikiant kaltinima P. P., pareiškejai nenurode jokiu kaltinima pagrindžianciu duomenu. Nederama nuketejusiosios elgesi irodo policijos 2009 m. lapkricio 25 d. raštas, taip pat pareiškime išdestytas aplinkybes patvirtino liudytoja D. P.. Aplinkybe, jog P. P. siekia apkalbeti nuteistaja, patvirtina ir tai, kad ji i policija kreipesi tik praejus šešioms dienoms po konflikto, t. y. veliau už nuteistaja.

Apeliantes isitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinedamas byla, pažeide rungimosi principa, kadangi nemotyvuotai netenkino dalies prašymu, bei lygiateisiškumo principa, kadangi vadovavosi išskirtinai nukentejusiosios parodymais.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys i tai, kad teismo posedžio protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 261 str. reikalavimu, t. y. ne visais atvejais protokola pasiraše teisejas.

S. P. mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme turejo atsižvelgti i tai, kad konflikto iniciatore buvo nukentejusioji, ji elgesi netinkamai, todel nuteistoji privalejo gintis. Skunde nurodoma, kad atsakomybe lengvinancia aplinkybe taip pat turejo buti pripažinta tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiosios elgesys, nukentejusiosios naudojama psichine prievarta.

Teismo posedžio metu nuteistoji praše skunda tenkinti, nukentejusioji praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teisme P. P. nurode, jog palaiko savo pozicija, išreikšta privataus kaltinimo skunde. Skunde ji yra nurodžiusi, kad 2009 m. lapkricio 15 d., apie 17 val., tarp jos, E. P. ir S. P. kilo konfliktas. E. P. sudave jai smugi iš nugaros, o privaciai kaltintojai atsisukus, S. P. sudave smugi i veida, virš nosies. Nuo šio smugio privaciai kaltintojai pradejo begti kraujas (b. l. 1).

Iš 2009 m. lapkricio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Vilniaus miesto 1–ajam policijos komisariatui telefonu buvo pranešta, kad 2009 m. lapkricio 15 d., 21.49 val., greitoji medicinos pagalba i ligonine pristate P. P., kuriai buvo diagnozuotas galvos sumušimas. Paciente paaiškino, kad apie 21.00 val. namuose ja sumuše buves vyras (b. l. 24).

Taigi, privati kaltintoja nera nuosekli savo teiginiuose, t. y. vienu metu ji aiškino, jog ja sumuše jos buves vyras, kitu metu ji jau teigia, kad smugi sudave ir S. P., nuo šio smugio jai net pradejo begti kraujas iš nosies. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teisme ji apskritai nedave jokiu detalesniu paaiškinimu, o tik apsiribojo skunde nurodytu aplinkybiu patvirtinimu.

Iš paciento, patyrusio galvos trauma apžiuros PKS protokolo turinio matyti, jog anamnezeje yra nurodyta tik tai, kad P. P. buvo sumušta namuose (b. l. 4). Pažymetina tai, kad anamneze yra ligos duomenu, kuriuos gydytojas sužino iš ligonio arba jo artimuju ir panaudoja teisingam diagnozes nustatymui, visuma. Iš pacios privacios kaltintojos skundo matyti, jog ji teige, kad nuteistoji S. P. sudave jai smugi tik i veida, virš nosies. Analizuojant jau mineta protokola matyti, jog jokiu sužalojimu veido srityje nera konstatuota. Taip pat protokole nurodoma, jog aiškiu sumušimo požymiu galvos plaukuotoje dalyje nestebima. Toks teiginys leidžia daryti išvada, jog butent del šios galvos dalies skausmu privati kaltintoja ir kreipesi i medikus, o apie jokius sužalojimus veido srityje nepraneše. Šios aplinkybes dar karta vercia abejoti P. P. parodymu teisingumu bei objektyvumu.

Atkreiptinas demesys i tai, kad paciento, patyrusio galvos trauma apžiuros PKS protokolas patvirtina tik tai, jog P. P. buvo nustatytas galvos sumušimas, taciau jokiu budu neirodo, kad šis sumušimas buvo padarytas S. P. nusikalstamais veiksmais.

Liudytoja A. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad mate, jog tarp P. P., E. P. ir S. P. kilo konfliktas. Teige, jog E. P. privacios kaltintojos nemuše, taciau mate, kaip S. P. sudave smugi P. P. i veida (b. l. 20). Šios liudytojos parodymu, kaip ir privacios kaltintojos teiginiu, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvus irodymai. Vertinant liudytojos A. P. parodymus, atsižvelgtina ir i tai, jog ji yra nepilnamete, yra priklausoma nuo motinos (ji yra ir privati kaltintoja), todel liudytoja siekdama itikti savo motinai, gali duoti jai palankius parodymus. Taigi, apeliacini skunda nagrinejanti kolegija nesiremia liudytojos A. P. parodymais, tuo labiau, kad kaip jau mineta, ju nepatvirtina jokie kiti byloje esantys patikimi irodymai.

Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje yra A. P. surašytas „Patikslinimas“, kuriame nurodoma, kad S. P. sudave P. P. i veida (b. l. 25). Pastebetina, kad ši patikslinima pasiraše ne tik pati A. P., bet ir P. P., kuri nurode, jog su šio dokumento turiniu susipažino. Ši aplinkybe sustiprina teismo abejones del liudytojos A. P. parodymu objektyvumo bei šios liudytojos gebejimo nurodyti tikrasias ivykio aplinkybes.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teisme apklausiant A. P., nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos BPK 280 str. reikalavimu.

Smugiu sudavimo faktus P. P. pirmosios instancijos teisme neige tiek E. P., tiek S. P., taciau jie neneige paties konflikto ir susistumdymo fakto. Kaip jau mineta, objektyviu irodymu, kurie galetu patvirtinti smugio ar smugiu sudavimo fakta, byloje nera. Teigti, jog del susistumdymo privaciai kaltintojai buvo sukeltas skausmas nera jokio pagrindo.

Šioje baudžiamojoje byloje iš esmes yra pateikiamos dvi pozicijos, t. y. privati kaltintoja ir A. P. nurodo smurto vartojimo fakta, o E. P. bei S. P. ji neigia. Butina pabrežti, jog tarp P. P. iš vienos puses ir E. P. bei S. P. iš kitos puses jau ne vienerius metus vyksta konfliktai, kurie sprendžiami engiantis nekulturingai, o po to del tokiu veiksmu kreipiantis i valstybines institucijas su skundais. Ši aplinkybe rodo, kad esant priešiškiems santykiams tarp suinteresuotu pusiu, jie gali duoti tikroves neatitinkancius parodymus. Todel nesant objektyviu irodymu, kad privaciai kaltintojai P. P. buvo suduoti smugiai i galvos sriti, nesant jokiu irodymu, kad jai buvo sukeltas skausmas kokiais nors kitais S. P. veiksmais, S. P. turi buti išteisinta jai nepadarius veikos turincios nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymiu.

Iš P. P., S. P., E. P. bei A. P. parodymu matyti, jog 2009 m. lapkricio 15 d. vyko konfliktas, tarp P. P., S. P. bei E. P. vyko susistumdymas, taciau byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu konstatuoti, kad konflikto metu buvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie galetu buti vertinami kaip nusikalstami, todel P. P. bei E. P. turejo buti išteisinti jiems nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o ne neirodžius ju dalyvavimo darant šia nusikalstama veika.

Butina pažymeti, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo liudytojos L. R. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Ši liudytoja nieko apie konflikta, vykusi 2009 m. lapkricio 15 d., parodyti negalejo, o tik paaiškino apie eilini konflikta, kilusi tarp E. P., S. P. ir P. P. 2009 m. lapkricio 20 d. (b. l. 31).

Taip pat konstatuotina, kad teisiamojo posedžio protokolas surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimu. 2010 m. kovo 5 d. bylos nagrinejime buvo paskelbta pertrauka, o 2010 m. kovo 31 posedis buvo tesiamas toliau, o tuo paciu buvo tesiamas ir protokolo rašymas, todel teisejas privalejo pasirašyti tik ant paskutinio protokolo lapo, kadangi šiuo atveju, protokolas laikytinas vientisu procesiniu dokumentu. Kita vertus, pastebetina ir tai, kad nei vienas proceso dalyvis neturi pastabu del protokolo turinio.

Esant aptartoms aplinkybems pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis S. P. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, o nuosprendis E. P. ir P. P. (140 str. 1 d. epizode) atžvilgiu keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistosios S. P. apeliacini skunda tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendi dalyje del S. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. panaikinti ir S. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. jai nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendi pakeisti dalyse del E. P. ir P. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. E. P. ir P. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.