Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas kaip kaltinamasis E. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta iš dalies. Pripažino, jog trenkė M., tačiau J. F. nemušė ir pinigų iš jo neatėmė. Paaiškino, kad pamatė einančius M. ir J., pašaukė M., bet jis neatsiliepė. Kaltinamasis kalbėjo su M., o E. kalbėjosi su J.. Kaltinamasis su M. aiškinosi, dėl ko jis juos pravardžiavo. M. davė jam vieną smūgį, nuo kurio buvo truputį apibrozdinta. Tada kaltinamasis trenkė M. atgal. Tada tarpusavyje viską išsiaiškino, padavė vienas kitam ranką ir viskas. D.Č. su draugu N. N. stovėjo toliau ir rūkė cigaretes, jie niekur nelindo. E. Č. iš J. jokių pinigų neėmė, su juo netgi nekalbėjo.

Į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad tai buvo apie 23 val. šalia Vėtros stadiono. E. Č. buvo su E. l.u, taip pat buvo D., jie trise ėjo namo, bet pamatė M. K.. Brolis ėjo iš paskos namo kita puse, bet po to sustojo ir pažiūrėjo kas ten vyko. Jis priėjo prie K., pradėjo su juo kalbėti. J. buvo šalia, jis sakė: „kuo tu prie mūsų lendi?“. E. L. pasakė jam „nesikišk“ ir pastūmė J. toliau. E. Č. su M. nuėjo toliau ir kalbėjosi. D. stovėjo toliau su draugu, o E. su J. kaltinamasis nematė, nežino, ką jie darė. Bekalbant su M. šis trenkė kaltinamajam į veidą, tada E. Č. davės mūgį atgal, pataikė į kairės pusės žandą. Po to gražiai kalbėjo, be jokių muštynių. Atsiprašė, atsisveikino. Kai išsiskyrė visi ėjome namo. Išsiskiriant matė J., jis atrodė paprastai, su akiniais buvo, ant jo jokių sužalojimų nebuvo.

Ten kur stovėjo E. ir J. buvo tamsoka. Brolis stovėjo už 10 metrų, gal toliau, prie namo, jis buvo su draugu. D. nebuvo priėjęs nei prie vieno, nei prie kito nukentėjusiojo. Brolis visą laiką buvo su savo draugu. Nematė, ką darė toliau stovintis L.. Kad jis pastūmė J. matė, tai buvo kai dar visi stovėjo kartu. M. K. civilinį ieškinį pripažino, Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį pripažino, tačiau J. F. civilinio ieškinio nepripažino, teigė, kad santykius su jais aiškinosi ne bendrai, bet individualiai. Įvykio metu buvo lengvai apgirtęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. Č. paaiškino, kad su D. Č. ir E. L. vaikštinėjo Vilniuje, Liepkalnio g prie stadiono susitiko pažįstamą M. su draugu. Jis priėjo prie M. pasiaiškinti, kodėl jis jį apkalbinėja. Tarp jų kilo konfliktas. Nepažįstamas vaikinas trukdė kalbėtis su M., todėl E. L. pastūmė jį, ir ką jie veikė toliau, jis nežiūrėjo. Po žodinio konflikto jis trenkė vieną kartą M. dešiniu kumščiu į veido sritį, M. jam taip pat vieną kartą trenkė į veidą, tada jie susitaikė ir paspaudė vienas kitam ranką. Ką darė E. L. su nepažįstamu vaikinu, nematė, nes buvo tamsu. Jo brolis D. stovėjo ir žiūrėjo, ką jis su E. veikia ir niekur nesikišo. Smurto žymių nematė nei ant vieno iš vaikinų. 20 eurų iš nieko nevogė ir nematė, kad kas nors vogtų. Jis buvo blaivas, o M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nematė, kad būtų sulaužyti akiniai (t. 1, b. l. 53).

Apklaustas kaip kaltinamasis D. Č. teismo posėdyje nurodė, kad kaltu neprisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, tačiau tą dieną buvo Tyzenhauzų g. Buvome keturi – jis, E. Č., N. N., E. L.. Jie išgėrinėjo. Baigė gėrimus, E. ten liko, nes jis ten gyvena, o jie trise patraukėme link namų. Kaltinamasis eidamas kalbėjo su N. E. pastebėjo kažkokius 2 vaikinus einančius iš stoties pusės ir kažką jų paklausė, bet jie neatsakė. Jis paėmė kažkam paskambino ir nuėjo link tų vaikinų pusės. D. Č. su N. sustojo. Prie E. priėjo L.. D. Č. norėjo eiti link jų, nes išgirdo šauksmus ir stumdymąsi. N. liepė nelįsti, nes jie patys viską išsiaiškins. Jis su N. nuėjo, po to atėjo E. ir D. su juo ir N. nuėjo link namų pusės, o E. link savo namų pusės.

Į klausimus paaiškino, kad visi keturi susitiko Aguonų ir Algirdo g. apie 5 ar 6 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten vartojo alkoholinius gėrimus, alų. D. Č. jautėsi vidutiniškai girtas. Kai baigėsi alkoholis, nusprendė eiti namo. Ties Pelesos stotele du vaikinai pareidinėjo po ten esančiu tiltu. E. pabandė jiems kažką pasakyti. Kaltinamasis perėjo gatvę, o E. pasiliko. E. paskambino kažkam. Jau po to suprato, kad jis skambino E.. Ir jie toliau nuėjo. N. pasakė, kad einame pažiūrėti, nes kažkas gali būti. N. pasakė „nelįsk, einame namo“. D. sakė, kad brolio negali palikti. Ėjo kažkur 50-40 m. atstumu. Tada prie E. Č. priėjo L.. Po to išgirdo riksmus, stumdymąsi. Norėjo nueiti, bet N. pasakė, kad neitų, kad problemos. Jis su N. nuėjo į skverelį. Kažkur po 7 min. atėjo E. ir E.. E. laipteliais nuėjo į namus, o jie trise patraukėme link savo namų.

Nukentėjusiojo nei vieno nei kito nepažinojo. Prie F. buvau priėjęs arčiausiai gal 30 metrų. Pinigų pas nieką nereikalavo. Teigė, kad jeigu jis duotų nukentėjusiajam 10 smūgių į galvos sritį, tai pas jį ten būtų ne nubrozdinimas. 20 eurų net nematė. Su ieškiniais nesutiko.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. Č. paaiškino, kad jis E. Č. ir K. ėjo namo ir eidami Liepkalnio gatve pamatė kažkokius vaikinus. E. kažkam paskambino ir nuėjo paskui vaikinus, o jis su K. sustojo. Vėliau nusprendė nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Su K. artinosi link jų, matė, kad prie E. Č. ir vaikinų yra E. L., jie visi iš karto rėkė vieni ant kitų, apsistumdė, kažkas kažkam sudavė smūgius, tačiau kas kam sudavė, negalėjo pasakyti, nes buvo labai girtas ir nieko neprisimena, be to buvo tamsu, dėl girtumo net nepamena, kaip grįžo namo (t. 1, b. l. 110).

Apklausta kaip kaltinamasis E. L. teismo posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad jam paskambino E. Č. ir pasakė, kad link stadiono eina M.ir Ž.. Kai jis atėjo į vietą, tarp E. L. ir J. F. kilo konfliktas. Kaltinamasis jį pastūmė vieną kartą ir sudavė vieną kartą į veido dešinę sritį. Ir viskas. Jam tuo metu buvo 17 metu. Prieš tai buvo susitikę su E., D. ir K., nusipirko parduotuvėje alkoholio, prie E. L. namų jį vartojo, tada jis išėjo į savo namus, o Č. su K. išėjo į savo namus. Tada jam paskambino E. ir pasakė, kad eina Ž. su M.. M. buvo įžeidęs E. L. dar mokykloje, todėl jis ant M. pyko. Tą vakarą E. L. buvo išgėręs 2 stiklines alaus. Trenkdamas J. į veido sritį jis sudaužė akinius. J. trenkė, nes šis įsikišo. Nieko nežino apie 20 eurų, jų nebuvo.

D. prie kaltinamojo nebuvo priėjęs, teigė, jog jis tyrėjai nurodė, jog D. tuo metu buvo su draugu. K. yra tokio paties ūgio kaip E. L., gal truputį stambesnis, plaukai juodos spalvos, trumpi. Kalba rusiškai ir lietuviškai, pažįsta jį apie 3 metus, jam 20 metų. Jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), susipažino su juo, kai užeidavo pas E. į svečius. J. pažįsta iš mokyklos laikų, mokėsi kartu (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. M. irgi iš mokyklos laikų pažįsta. E. paskambinęs pakvietė išsiaiškinti su M. ir Ž.. Pasakė, kad jie eina link Vėtros stadiono. Norėjo išsiaiškinti, kodėl negražiai kalba M., bet įsikišo J. į pokalbį. Sudavė jam vieną smūgį su dešine ranką į veido dešinę sritį, jam nukrito akinai, jis juos pasikėlė ir viskas. Po to jie abudu nuėjo namo. E. su M. kalbėjo nuo E. L. nutolęs apie 10 metrų. D. su draugu stovėjo 40 m. atstumu prie namo, prie stulpo. Po įvykio niekam kraujas nebėgo, neįsivaizduoja, iš kur tie sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad buvo 20 eurų, nes jį prigąsdino, bijojo visų. Su civiliniu ieškiniu ligonių kasų sutiko, su J. ieškiniu nesutiko, nes per didelis. Porą tūkstančių eurų sutinku sumokėti, bet neiškarto, o dalimis.

Pagarsinus E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 83), kaltinamasis paaiškino, kad parodymai yra iš dalies teisingi, nes blogai parašyta dėl pinigų, be to išgėrėm tik porą stiklinių alaus- nebuvo girti ir nevaikščiojo trise po rajoną. Kai atbėgo prie stadiono, toliau stovėjo D. ir K., pamatė M., Ž. ir E., jie ėjo link Vėtros stadiono. Toliau vyko konfliktas tarp E. L. ir J.. Pasisveikino, paklausė M. kodėl apšnekinėja, įsikyšo Ž.. Ką Ž. sakė nebepamena. M. su E. toliau stovėjo, gal 10 m. toliau E. L.. Kai Ž. įsikišo, E. L. jį pastūmė su rankomis į krūtinę ir trenkė jam. Jis liko stovėti. M. vienas kalbėjo negražiai. Aš dabar tiesą sakau. Duodamas parodymus policijoje buvo įsigandęs visko. Įvykio metu E. L. buvo negirtas, E. buvo blaivus, D. išgėręs. N. nebuvo girtas Teigė, kad alų gėrė šešiese, jie 4 ir dar du asmenys atėję buvo.

Apklaustas kaip įtariamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su D. ir E. Č. 2015-06-17 apie 23 val. vaikščiojo Stotie mikrorajone ir pamatė pažįstamus M. K. ir J. F., norėjo su jais pasiaiškinti, kodėl jie negražiai apie juos kalba. D. tuo metu stovėjo toliau ir nesikišo. Jis kalbėjo su J., o E. su M.. Tarp jo ir J. kilo konfliktas ir jis kartą kumščiu trenkė jam į veidą, nuo smūgio jam nukrito akiniai, J. jam taip pat trenkė į veidą. E. kalbėjo su M., nematė, kad jie muštųsi. J. paklausė, kad turi padaryti, kad jie atstotų. E. L. pasakė, kad nieko ir kad jie gali eiti kur nori. Tada J. ištraukė piniginę ir norėjo duoti 20 eurų, pinigus imti jis atsisakė, tada J. juos numetė ant žemės ir su M. išėjo. E. L. pakėlė pinigus nuo žemės ir įsidėjo į kišenę, namuose juos padėjo į spintelę (t. 1, b. l. 83).

Apklaustas kaip liudytojas N. N. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta E., D.ir E., tai kaimynai. Bendrauja gal metus laiko. Byla nagrinėjama dėl muštynių. Tą dieną susitiko su D., nuėjo prie Kablio, pakeliui nusipirko alaus. Išgėrus alų, E. nuėjo namo, o jie trise taip pat ėjo namo ir prie geležinkelio viaduko E. atpažino du vaikinus. Jis su D. ėjo paskui E.. Pamatė, kad jis kažkam skambina. Liudytojas suprato, kad viskas baigsis blogai, nes asmenys buvo išgėrę. Jis su D. nuėjo į kitą gatvės pusę. E. su tais vaikinais apsistumdė, apsižodžiavo, susimušė. Nuo ko prasidėjo muštynės, nežino, detalių nežino. Po visko nukentėję nuėjo į viršų, o jie pro tiltą ir namo. Pats įvykyje nedalyvavo, nes buvo blaivus. E., E. ir D. buvo gana blaivūs. D. norėjo nueiti prie kitų vaikinų, bet nėjo. Liudytojas su juo stovėjo kitoje gatvės pusėje su D.. Jie iš pradžių apsižodžiavo, nežino, kas ką pirmas pastūmė, gal E., smūgių liudytojas nematė, nes stovėjo ir žiūrėjo į žemę, situacijos nestebėjo, muštynės jam jau atsibodę. Nematė, ar kas nors buvo nukritęs ant žemės. Konfliktas truko gal 5 minutes. Matė, kad E. pastūmė už pečių žemesnįjį. Kad E. ir E. kas muštų, nematė.

Apklaustas kaip nukentėjusysis J. F. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su M. ėjo namo ir juos pastebėjo E. Č. bei pašaukė M., bet jie nekreipė dėmesio ir ėjo savo keliu. Tada E. paskambino kažkam. Jie ėjo toliau, pamatė atbėgantį E. ir sustojo. E. pradėjo agresyviai klausti M., nes E. ir E. girdėjo iš kažko gandus, kad M. juos pavadino negražiai. Jie buvo labai agresyvus. Kai juos pamatė E., jis buvo parodęs elektrošoką jiems ir tada jie suprato, kur link suka kalba. J. F. paklausė E., kodėl jis užpuolė M. pasikliaudamas tiesiog gandais. E. pasakė, kad tai jo reikalas, pastūmė jį ir sudavė į veidą. Per tą laikotarpį, kol J. F. atsikvošėjo ir pakėlė bei užsidėjo akinius, iš galo atbėgo D.. Jis J. F. irgi sudavė. Vėliau E. nusivedė J. F. toliau nuo M., kad E. ir M. galėtų išsiaiškinti savo santykius. Jis pagrasino, kad jie sumuš ir, kad J. F. netrukdytų jiems aiškintis santykius. Nukentėjęs veikiamas spaudimo sutiko ir jei nuėjo kažkur dešimt- penkiolika metrų nuo M. ir E.. Ir D. pradėjo J. F. mušti. Mušimo metu E. pradėjo reikalauti, kad J. F. duotų pinigus ir telefoną. Telefono jis nedavė, o ištraukęs iš kuprinės davė20 eurų. Tada lygtais viskas aprimo. Atėjo E. su M. E. pradėjo raminti E. ir D. J. F. matė tą kitą žmogų, bet jo nepažįsta. Jis stovėjo ir nieko nedarė nei J. F. nei M.. Apklausoje jo nepaminėjo, nes jis jam nieko nedarė. Jis atbėgo su D., jis stovėjo gal 3-5 metrai nuo jų. Po to kai viskas pasibaigė jis nuėjo kartų su jais keliu.

Į klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad jis M. ėjo iš centro pusės, praeidinėjo prie Pelesos stotelės prie tilto ir juos pastebėjo E.. E. buvo vienas, aš kitų dar nemačiau. E. pašaukė M. M. nieko, tiesiog praėjo, E. pradėjo mus sekti ir kažkam skambino, mes stengėmės kuo greičiau eiti. Jis mus sekė nuo Pelesos stotelės iki Vėtros stadiono apie 500 m. E. atsirado jis iš Tyzenhauzų g. pusės, ne iš tos pačios pusės, iš kur E. ėjo. Perėjo kelią ir pribėgo prie mūsų. E. pradėjo kalbinti M. E. atėjo iš galo dar tik. E. pradėjo aiškintis dėl kažkokių tai gandų. J. F. paklausė, kodėl jis užsipuolė M. dėl gandų, E. išrėkė, kad nukentėjęs lenda ne į savo reiklaus ir tada jam sudavė kumščiu į veido sritį, į žandą, bet iš kurios pusės neatsimena. Akiniai nukrito. Jis pasikėlė akinius ir tada atbėgo D.. M. tada buvo prie J. F., jis buvo stebėtojas. E. buvo kaip prižiūrėtojas viso to. D. J. F. trenkė į veidą, kur konkrečiai negalėjo pasakyti, nes daug smūgių buvo. Mušė rankomis, kojomis. Tai mušimas vyko kažkur 5 min. J. F. stovėjo rankomis dengė veidą. Buvo smūgių kruša, jis buvo be akinių. Jam pasakė paimti akinius nuo žemes, kai J. F. tai darė – lenkėsi paimti akinius, jam trenkė D. su pėda į veidą, prakirto antakį. Visur kitur buvo mėlynės. Smūgių galėjo būti nemažiau nei 10, čia minimumas. Smūgiai buvo nukreipti į veidą, galvą. Po to D. kartu su E. pareikalavo, kad J. F. nusivalytų kraują, kad praeiviai nematytų ar pravažiuojančios mašinos. Kai po smūgio buvo užsidėjęs akinius ir nusivalęs kraują, iš karto pardėjo reikalauti, kad jis duotų pinigus, telefoną, To reikalavo E.. Po to spaudimo J. F. atidavė 20 eurų. Padavė pinigus, atrodo, E., visi kartu stovėjo. D. buvo stipriai apgirtęs, gal jis to neprisimena arba meluoja, bet jis tai turėjo matyti. Tas kitas vaikinas, kurio nepažįsta, stovėjo gal 3-5 m. nuo viso veiksmo. Tas kitas vaikinas buvo gal 18 metų, liekno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Gal žemesnis. Tamsių palukų, iš jo žodžių negirdėjo, ūsų akinių jis neturėjo. J. F. tą vakarą buvo blaivus. Po smūgių jo akinių stiklai subraižyti, stiklas iškrypęs. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad be fizinių skausmų, prasidėjo nerimas, nesinorėjo rodytis viešumoje, nemiga, galvos skausmai. Buvo smūgis į antakį. Pasisekė, kad dar prisidengė su rankomis nuo smūgių. Nukentėjusysis jautėsi pažemintas, jam po to skambinėjo buvęs klasiokas F. A., pradėjo moralizuoti, kaip jis čia taip įskundė, dėl to jautė spaudimą.

Pas M. buvo mėlynė ant akies-violetinę akis buvo. Pas jį pablogėjo regėjimas ir išrašė akinius. M. įvykio metu kraujas nebėgo. Jis net apie mėnesį neišlindo iš namų, bijojo, nepadavė net į teismą, bijojo. Jis gyvena UK. Vasarą jis buvo atvažiavęs į Vilnių. Nukentėjusiajam galvos srityje buvo guzai, galvą skaudėjo. Mėlynės praėjo per mėn., antakis gijo gal apie pusę metų. Jis kreipėsi į gydytoją penktadienį, o užpuolė trečiadienį. Kai atvažiavo į ligoninę, gydytojas pasakė, kad reikėjo iškart siūti tą antakį, o dabar jau per vėlu ir nesiuvo. Įvykis įvyko trečiadienį vakare. Tėvai mano sužalojimus pamatė ketvirtadienį vakare, pradėjo klausinėti. Ir todėl tik penktadienį ryte nuvažiavo pas gydytojus. Brolių Č. jie stengėmės vengti, J. L. jis nesipriešino, ir jam nesudavė. Akinai buvo gadinami per visą tą muštinių laiką. Draudimas apmokėjo akinių sumą ir tuos 20 eurų. Daugiau jokių išmokų nebuvo. Žala padaryta buvo jam. Koks draudimas buvo nežino. Gyvybės draudimas tai buvo. Niekas už sužalojimus nėra man mokėjęs. Tik už turtinę žalą. Savo ieškinį palaikė visiškai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. F. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad D. Č. pradėjo jį kumščiais mušti į galvą, veidą, sudavė ne daugiau 10 ir nemažiau 8 smūgių. Stovėdamas bandė įspirti į veidą, dėl to jam nukrito akiniai, juos užsidėjus, nuo D. Č. smūgių akiniai vėl nukrito ant žemės. D. Č. nustojus jį mušti E. Č. ir D. Č. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, visų, kiek turi. Jis nusiėmė kuprinę ir iš jos kišenės paėmė 20 eurų, juos atidavė E. Č.. Paėmus pinigus D. Č. pradėjo jam grasinti, kad šis nesikreiptų į policiją. Jo draugas M. K. taip pat buvo sumuštas D. Č. (t. 1, b. l. 15-16).

Apklaustas kaip nukentėjusysis M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad E. ir J.yra jo klasiokai. Jis su J. ėjo namo link Pelesos stotelės, ten yra geležinkelio tiltas. Pamatė juodai apsirengusį žmogų, kuris klausė, ar liudytojas yra M. Jį ignoravo ir ėjo link Liepkalnio stotelės. Pamatė, kad žmogus ateina. Toliau nuėjus iki stadiono atėjo E. Tas vyras ir E. juos sustabdė ir norėjo pasikalbėti, E. sakė, kad M. K. kažką blogo pasakė. J. įsikišo į pokalbį, E. jam pasakė, kad nesikištų ir sudavė smūgį į veidą J. M. K. norėjo įsikišti, bet jie jam pasakė, kad nelįstų. M. K. iš galo išgirdo žingsnius, atsisuko ir jam trenkė į veidą, pataikė į akį. Tada D. paėmė jį už kaklo. Smūgis buvo stiprus, M. K. apako. D. norėjo paskambinti draugams, kad juos pavežiotų po mišką. Buvo trys žmonės. J. prie akies buvo kraujas, buvo sudaužyti akiniai. Nežino, kiek buvo sumušimų J., mano, kad jų buvo daug. Iš M. K. paėmė telefoną, vėliau E. jį atidavė. Paėmė 20 eurų iš kuprinės. Sakė, kad jeigu kreipsis į policiją, tai juos suras. Nuėjo namo, namie buvo apie 2 val. M. K. labai skaudėjo akį, jis kreipėsi į polikliniką, jis serga diabetu, gydytojai jam sakė, kad jis gali apakti. Vėliau dar kreipėsi pas gydytoją, sakė, kad į akį patenka kraujas, skyrė operaciją. Nukentėjusiajam pablogėjo regėjimas.

Į klausimus nukentėjęs paaiškino, kad kai gatvėje prasilenkinėjo su žmogumi, pamatė jo veidą ir atpažino E. Č., jis nuo jo buvo iki 2 m. atstumu. E. juos sekė, kažkam skambino, pokalbio negirdėjo. Sekė apie 2 min. Nuo skambučio praėjus minutei E. irgi buvo šalia, 2 m. atstumu. Pasikalbėti paprašė E.. Jie sustojo. M. K. kalbėjo su E., o E. tiesiog stovėjo , J. irgi stovėjo. Jie buvo neblaivūs, buvo alkoholio kvapas, truputį negalėjo tiesiai stovėti. J. paklausė, kas pasakė tokius, gandus, kad M.. negražiai kalba. Tada jam smogė E. su kumščiu, paskui E. į J. krūtinę smogė su tazerio srove. Kai iš girdi žingsnius iš galo, matėsi veidas, M. K. gavo kumščiu į akį, trenkė D. Č.. Draugas buvo juodai apsirengęs. M. K. teigė, kad jam į dešinę akį, dešiniu kumščiu trenkė D. Č.. Tada iš karto D. trenkė J.. Kai trenkė M. K., jis išėjo į kelią, ten buvo šviesos, tada jam pasakė, kad jis ateitų. Kairėje buvo kalneli, M. K. paėmė už kaklo iš viršaus ir jėga nuvedė ant kalnelio. Jis sakė, kad nemato viena akimi. Jie tada pasakė, kad jis ne tik nematys, bet ir negyvens. Kas vedė J., nematė, tačiau su M. K. buvo D.. D. nuėjo aiškintis pas J., tada jis kalbėjosi su E.. Po to jis girdėjo rėkimą. E. pasakė, kad jie suprato savo kaltę ir E. paėmė jo telefoną. M. K. paprašė jo draugo, kad grąžintų. Telefoną jam grąžino. Jie rado 20 eurų ir paėmė, juos paėmė E. arba D.. Matė, kad J. griuvo ir jam spyrė į veidą. Tą vieną smūgį matė. E. smogė tik su tazeriu. Draugas stovėjo už 5 metrų, kuris iš Č. jam spyrė, nematė. M. K. iš akies bėgo kraujas, dar buvo mėlynė prie akies, J. akiniai buvo sulaužyti. Pagarsinus M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 22) jis paaiškino, kad parodymai teisingi.

Apklaustas kaip liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad ėjo iš miesto su J. F. 2015 m. birželio mėn. pradžioje, vėlai vakare ir ties Liepkalnio stadionu sutiko E. Č., kuris pradėjo priekaištauti M. K.. Jie bandė jį ignoruoti. Iš kitos pusės atbėgo E. L., kuris sustabdė juos, kad pasikalbėtų ir pradėjo priekaištauti, kad M. K. jį apšnekinėjo. J. F. bandė užstoti M. K., E. L. pasakė, kad jis nesikištų į svetimus reikalus, pastūmė jį abiem rankomis, o vėliau dešinės rankos kumščiu trenk į veidą. Tada atbėgo D. Č., paklausė, „kas čia vyksta?“ ir pradėjo abiem rankomis mušti J. F.. Tada D. Č. pribėgo prie M. K. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veido dešinę pusę. Kai D. Č. mušė J. F. ir M. K. E. Č. ir E. L. stovėjo vietoje ir nieko nedarė. Tada D. Č. paėmė jį už kaklo ir nusivedė jį nuošaliau. Tada priėjo E. L. ir jie pardėjo aiškinti. Tuo metu J. F. kalbėjo su E ir D. Č.. E. L. pasakė, kad jie eitų, kol jis geras ir jie su J. F. nuėjo namo. Apie 20 eurų nieko nežino, negirdėjo, kad jų kas reikalautų. J. F. pats pasakė, kad iš jo buvo paimta 20 eurų, nesakė ar pats davė, ar reikalavo, taip pat kurios iš vaikinų paėmė (t. 1, b. l.22-23).

Kaltinamasis E. L. prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, E. Č. iš dalies prisipažino kaltu, o D. Č. jam pareikšto kaltinimo nepripažino visiškai, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika ir visi kaltinamieji yra kalti dėl jos padarymo.

Iš 2015-06-22 J. F. pareiškimo matyti, kad jis 2015-06-22 kreipsi į Vilniaus apskr. VPK 2 PK pranešdamas, jog 2015-06-17 apie 23:00 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 18, netoli stadiono „Vėtra“ jį sumušė iš matymo pažįstamas D. Č., po to iš jo atėmė 20 eurų, dėl apgadintų regėjimo akinių patyrė 185 eurų žalą. Ranka rašytame 2015-06-22 pareiškime J. F. nurodė, kad 2015-06-17 apie 24 val. Liepkalnio g. prie stadiono jis ėjo su draugu ir prie jo prisikabino trys asmenys (E. Č., D. Č., E. L.), jį sumušė, sudavė apie 10 kartų į galvą ir atėmė 20 eurų, sulaužė akinius, grasino, kad susidoros, jeigu bus kreipiamasi į policiją (t. 1, b. l. 1-3).

Iš 2015-06-19 specialistės A. M. pranešimo matyti, kad 2015-06-19 apie 19:15 val. gautas RVUL slaugytojos R. pranešimas, kad 2015-06-19 19:40 val. į Lazdynų ligoninę kreipėsi J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2015-06-17 apie 23:00 val. Liepkalnio g. Vilniuje sumušė pažįstamas. Diagnozė: veido sumušimas, dešinės akies voko kampo žaizda (t. 1, b. l. 10).

Iš 2015-06-23 specialisto išvados Nr. G 2073/15(01) matyti, kad J. F. nustatyta gyjanti žaizda dešinio antakio srityje, dėl kurios tikslaus padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, tačiau įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, anamnezę, sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją labiau tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galimai buvo padarytas paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku2015-06-17), sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 20).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. Č., D. Č. ir E. L. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje ištirti įrodymai, t. y. iš dalies pačių kaltinamųjų paaiškinimai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvada ir kiti byloje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis J. F. teismo posėdyje paaiškino, kad kai E. Č. ir E. L. juos susistabdė ir E. pradėjo kibti prie M., J. jį užsistojo ir paklausė, kodėl šis kimba, remdamasis tik gandais. Tada E. pastūmė J. F. ir vieną kartą sudavė į veidą. Akiniai nukrito, jis juos pasikėlė ir tada atbėgo D. Č.. D. pradėjo mušti J. F. kojomis ir rankomis, smūgių buvo daug, nukentėjęs buvo be akinių. Jam liepė pasiimti akinius ir kai jis lenkė juos pasiimti, D. trenkė su pėda į veidą, parkirto antakį. D. su E. liepė nusivalyti kraują, kurį nuvalius E. reikalavo duoti pinigus ir telefoną. J. F. atidavė 20 eurų, atrodo E. padavė, tai turėjo matyti ir D., nes visi kartu stovėjo. Nukentėjęs M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad juos su J. sustabdė E. Č. ir E. L.. E. sakė, kad M. K. kažką negražiai kalba. J. įsikišo ir paklausė, kas tokius gandus skleidžia. Tada J. F. E. smogė su kumščiu. Tada M. K. išgirdo žingsnius iš galo ir jam smogė kumščiu į akį D. Č., tada D. Č. iš karto trenkė J.. Kai M. K. trenkė į akį, jis išėjo į kelią, ten buvo truputį šviesos. Tada jam liepė grįžti, D.M. K. paėmė už kaklo iš viršaus ir jėga nuvedė ant kalnelio. D. nuėjo aiškintis su J., o E. liko su M. K.. Po to M. K. girdėjo rėkimą. E. Č. paėmė M. K. telefoną. Nukentėjęs paprašė E., kad jam grąžintų telefoną, jį grąžino. M. K. matė, kaip J. griuvo ir jam spyrė į veidą. Šie nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa, ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo atmesti šiuos nukentėjusiųjų parodymus ir jais nesiremti. Taigi, iš nukentėjusiųjų parodymų aišku, kad J. F. smūgį kumščiu sudavė E. L., vėliau jam rankomis smūgiavo D. Č., taip pat D. Č. koja spyrė J. F. į galvos sritį ir prakirto antakį. Nukentėjusiajam M. K. kumščiu į akį smūgiavo taip pat D. Č., jis taip pat suėmęs už kaklo iš viršaus jį nutempė ant kalniuko, kur vėliau su M. K. kalbėjosi E. L., o D. nuėjo prie J. F. su E. Č.. Ten D. Č. toliau mušė J. F., o vėliau E. ir D. Č. pareikalavo iš J. F. duoti jiems pinigus ir telefoną. Šias nukentėjusiųjų aplinkybes taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. F. nustatyta gyjanti žaizda dešinio antakio srityje, dėl kurios tikslaus padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, tačiau įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, anamnezę, sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją labiau tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galimai buvo padarytas paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku2015-06-17), sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina registruotas Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės slaugytojos R. pranešimas, kad 2015-06-19 19:40 val. į Lazdynų ligoninę kreipėsi J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2015-06-17 apie 23:00 val. Liepkalnio g. Vilniuje sumušė pažįstamas. Diagnozė: veido sumušimas, dešinės akies voko kampo žaizda.

Tuo tarpu kaltinamieji nurodė kiek kitokias aplinkybes, susijusias su kaltinime jiems inkriminuojamais faktais. E. Č. nurodė, kad tai jis kalbėjosi su M. K., J. F. paklausė, kodėl jis kimba prie nukentėjusiųjų. Tada E. L. pasakė J. F. nesikišti ir jį pastūmė dviem rankomis. Kas toliau vyko tarp E. L. ir J. F., jis nematė. Jokių pinigų iš jų neprašė, kai išsiskyrė, ant nukentėjusiųjų nematė jokių sužalojimų. Brolis D. Č. su draugu stovėjo už 10 metrų ir nesikišo. D. Č. nurodė, kad einant namo brolis E. pastebėjo kažkokius du vaikinus ir nuėjo link jų. D. Č. su N. N. sustojo, o link E. nuėjo E. L.. Jis išgirdo šauksmus ir stumdymąsi, norėjo nueiti prie vaikinų, tačiau N. N. liepė nelįsti, nes jie patys išsiaiškins ir jis kartu su N. N. nuėjo į skverelį. Prie F. buvo priėjęs arčiausiai gal 30 metrų. Pinigų pas nieką nereikalavo. E. L. paaiškino, kad tarp jo ir F. F. kilo konfliktas, jis jį pastūmė ir vieną kartą sudavė į veidą, sudaužė akinius. D. Č. nebuvo priėjęs. E. su M. kalbėjo nutols nuo jų apie 10 m., o D. Č. su draugu stovėjo už 40 metrų. Nieko nežino apie 20 eurų. Policijoje pasakė apie 20 eurų dėl to, kad buvo prigąsdintas ir visų bijojo. Apklaustas liudytoju N. N. paaiškino, kad einant namo E. atpažino du vaikinus, E. kažkam skambino, o jis su D. ėjo iš paskos, ir abu nuėjo į kitą gatvės pusę. E. su tais vaikinais apsistumdė, apsižodžiavo ir susimušė. Jis su D. stovėj kitoje gatvės pusėje ir prie tų vaikinų nėjo. Kas ten konkrečiai vyko tarp vaikinų, nematė, nes žiūrėjo į grindinį, jam jau tiek nusibodo tos muštynės, kad buvo neįdomu žiūrėti. E. ir D. buvo gana blaivūs.

Vertinas kaldinamųjų ir liudytojo N. N. paaiškinimus matyti, kad jie yra sutampantys tarpusavyje, tačiau tik iš dalies atitinka nukentėjusiųjų nurodomas įvykio aplinkybes, be to, tarp kaltinamųjų paaiškinimų yra prieštaravimų. Visi E. Č. pripažįsta, kad sudavė smūgį M. K., o E. L. pripažįsta, kad sudavė smūgį J. F., abu kaltinamieji neigia, kad D. Č. fiziškai smurtavo prieš J. F. ir M. K. Įverstinus šiuos parodymu, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų ir liudytojo N. N. parodymai yra tendencingi, jie duodami naudingi kaltinamiesiems ir ypatingai kaltinamajam D. Č.. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Č. jau yra teismas BK 284 straipsnyje numatyto analogiško nusikaltimo padarymą, todėl dar vienas nuteisimas jam ypatingai nenaudingas. Vertinant liudytojo N. N. parodymus, matyti, kad jis tik patvirtino kaltinamųjų teiginį, jog D. nemušė nukentėjusiųjų, o tik stovėjo kartu su N. N. nuošalyje, tačiau liudytojas neatskleidė jokių įvykio detalių, t. y. kas iš tikrųjų vyko, ar kas nors kam nors sudavė kokius nors smūgius ir pan. Be to, duodamas paaiškinimus teisme liudytojas N. N. pabaigoje apklausos atsisuko į nukentėjusįjį J. F. ir ėmė jam priekaištauti, kad jis pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Byloje yra du nukentėjusieji, ieškinį yra pareiškęs tik J. F., todėl iš tokios N. N. elgesio yra akivaizdu, kad jam yra žinomos bylos aplinkybės, nors jis byloje nedalyvauja, byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Be to, toks elgesys parodo ir liudytojo nusistatymą proceso dalyvių atžvilgiu, kad galimai įtakoja jo teismui duodamus parodymus. N. N. yra kaltinamųjų draugas, be to, gyvena kartu su E. ir D. Č. kaip kaimynai tame pačiame name. Atsižvelgiant į tai, teismas N. N. parodymus dėl išvardintų priežasčių vertina kaip nepatikimus. Nukentėjusieji nurodė, kad su kaltinamaisiais buvo dar vienas vaikinas, kuris tik stovėjo ir nieko nedarė, tačiau nukentėjusieji nurodė, kad jis stovėjo 3-5 metrų atstumu nuo įvykio vietos, tuo tarpu kaltinamieji šį atstumą nurodė 10 m., 30, 40 m., liudytojas nurodė, kad jei stovėjo kitoje gatvės pusėje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė, kad J. F. klausė, ką jis turi padaryti, kad jie nuo jų atstotų, išsitraukė 20 eurų ir juos davė, E. L. jų neėmė, tada J. F. juos numetė ant žemės ir nuėjo. Tada E. L. juos pasiėmė ir parsinešė namo. Šias aplinkybes jis nurodė tiek savo ranka 2015-06-25 rašytame paaiškinime, tiek 2015-07-07 apklausiamas kaip įtariamasis dalyvaujant gynėjai ir motinai E. L. (t. 1, b. l. 75, 83), todėl teismo neįtikina kaltinamojo paaiškinimai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo labai prigąsdintas ir visko bijojo, todėl taip ir pasakė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad tiek kaltinamųjų, tiek liudytojos N. N. parodymais byloje galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.