- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2S-1030-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00909-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Ieškovas
- E. P.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2S-1030-265/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. liepos 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį dėl bankroto bylos jam iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-07 nutartimi iškėlė E. P. bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-06-12.
2016-03-21 Kretingos rajono apylinkės teisme gautas bankrutuojančio E. P. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorius nurodė, kad 2016-03-15 vyko E. P. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė bankrutuojančio asmens patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal LR FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankrutuojantis fizinis asmuo savo mokumo atkūrimo planą tikslino iš esmės dėl dviejų priežasčių: dėl LR FABĮ pakeitimų, kuriais sutrumpintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje, kuria kreditorius BAB bankas Snoras pakeistas teisių perėmėju UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Pažymėjo, jog kreditorius „Swedbank“, AB nurodo, jog nesutinka su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trumpinimu. Taip pat nurodo, kad kreditoriai reiškia pastabas dėl bankrutuojančio asmens pajamų ir nurodo, kad jos yra sumažėjusios. Su tokia kreditorių pastaba bankroto administratorius nesutiko nurodydamas, kad mokėjimai kreditoriams atliekami pagal faktiškai fizinio asmens gautas pajamas. Kreditoriai „Swedbank, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ kelia klausimus dėl to, kad bankrutuojantis asmuo galėtų skirti didesnę gaunamų pajamų dalį kreditorių reikalavimams tenkinti bei nurodo, kad dienpinigiai turėtų būti įskaityti į darbo užmokestį. Su šiomis pastabomis bankroto administratorius nesutiko nurodydamas, kad jos prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-04-14 nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančio E. P. patikslintą mokumo atkūrimo planą, svarstytą 2016-03-15 kreditorių susirinkime. Nurodė, kad į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą yra gaunama bankrutuojančio asmens darbo užmokesčio dalis, liekanti atskaičius sumą, skirtą būtiniesiems bankrutuojančio E. P. poreikiams tenkinti, bei pajamos, gaunamos iš nekilnojamojo turto nuomos, o bankroto administratorius, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, tvarko gautas lėšas, perveda jas kreditoriams. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo patvirtintas planas nėra vykdomas ar būtų vykdomas netinkamai, todėl nėra pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu. Nurodė, kad siekiant užtikrinti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą netikslinga nustatyti 5 metų bankroto procedūros terminą, vertino, jog kreditoriai nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį bus pažeistos jų teisės. Nurodė, kad dienpinigiai negali būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą dėl jų dydžio bei išmokėjimo kintamumo. Pažymėjo, kad kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytos kitos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano yra nesusijusios su atliktais mokumo atkūrimo plano pakeitimais, o dėl jų pasisakyta ankstesnėse jau įsiteisėjusiose teismų nutartyse dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
Šalies argumentai
Kreditorė „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį ir klausimą dėl E. P. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kreditorių pateiktus prieštaravimus dėl plano, neatliko pareiškėjo pajamų ir išlaidų analizės, neįvertino pareiškėjo santykių su kreditoriais sąžiningumo aspektu. Nurodo, kad iš mokumo plano 3 dalies formuluotės nėra aišku, kokias iš darbo santykių pinigines lėšas pareiškėjas gauna ir kokią piniginių lėšų sumą jis realiai naudoja savo poreikiams tenkinti. Kadangi plane nurodyta konkreti 246,18 Eur suma, skirta pareiškėjo poreikiams tenkinti, apeliantė reiškia abejones dėl gaunamos pareiškėjo dienpinigių sumos, nėra aišku, kokiems plane nenurodomiems būtiniems poreikiams tenkinti jie skirti ir kiek jų panaudojama. Teigia, jog E. P. komandiruotėse nenaudoja plane nurodytų 246,18 Eur, todėl jam lieka ženkli pinigų suma, kuri turėtų būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Mano, kad šie veiksmai atskleidžia skolininko nesąžiningumą. Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog dienpinigiai įeina į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikomi gaunamomis pajamomis.
Atsiliepimas
Bankrutuojančio E. P. administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisės aktai draudžia išieškoti iš dienpinigių priverstinio vykdymo procese. Pažymi, kad dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie skirti komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimui, darbdavys nemoka dienpinigių daugiau, nei faktiškai jų reikia darbuotojo poreikiams patenkinti komandiruočių metu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Atskirajame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, kadangi nebuvo įsigilinta į kreditorių pateiktus prieštaravimus dėl plano, neatlikta skolininko pajamų ir išlaidų analizė, teismas neturėjo teisės šio plano tvirtinti.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros. FABĮ 7 str. nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. FABĮ 8 str. 8 d. yra numatyta teismo teisė tvirtinti planą atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Remiantis FABĮ 8 str. 3 d., teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės „Swedbank“, AB atskirojo skundo argumentais, kad iš plane nurodytos formuluotės, jog be pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio jam yra mokami dienpinigiai, kurie taip pat skiriami pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, todėl nėra aišku, kokias iš darbo santykių pinigines lėšas pareiškėjas gauna ir kokia pinigų suma realiai naudojama pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad nors iškeldamas bankroto bylą pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokią dienpinigių sumą gauna pareiškėjas, tačiau padarė išvadą, jog darbdavio mokamų dienpinigių pakanka patenkinti būtiniausius pareiškėjo poreikius komandiruočių metu, kuriose pareiškėjas praleidžia nuo 7 iki 60 dienų, todėl pareiškėjo prašomą nustatyti jam pragyvenimui reikalingų lėšų sumą sumažino iki 850 Lt (246,18 Eur). Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimas ir padarė išvadą, kad išlaidos komandiruotėms nėra laikomos pareiškėjo darbo užmokesčiu arba pajamomis, todėl dienpinigių neįtraukė į mokumo atkūrimo planą.
Nesutiktina su bankrutuojančio asmens administratoriaus argumentais, jog dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Kasacinis teismas išaiškino, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą, ir pažymėjo, kad paprastai dienpinigiai yra neapmokestinamosios pajamos, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Jeigu komandiruotės metu darbuotojui išmokėta dienpinigių suma viršija teisės aktais nustatytus dydžius ir ši suma nėra grąžinama, tai minėtus dydžius viršijanti suma yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-249-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti, ar bankrutuojančio asmens gaunami dienpinigiai yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, kadangi byloje nėra duomenų apie pareiškėjo gaunamas konkrečias dienpinigių sumas.
Teigdamas, kad iš dienpinigių negali būti vykdomi mokėjimai kreditoriams, bankrutuojančio asmens administratorius vadovaujasi CPK 739 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-249-313/2016). Pareiškėjas neneigia, kad gauna dienpinigius už komandiruotėse praleistą laiką, tačiau byloje nėra įrodymų apie konkrečias gaunamų dienpinigių sumas, o sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės turėtų būti iš naujo tiriamos ir įvertintos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas bankrutuojančio E. P. patikslintą mokumo atkūrimo planą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl galimybės skolinius įsipareigojimus kreditoriams dengti iš pajamų, gaunamų dienpinigių pavidalu, dėl to skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl E. P. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.