- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-186-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00878-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Free Energy Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-905-253/2017, kuria atmestas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Free Energy Baltic“ ieškinys uždarajai akcinei bendrovei „Abovo Wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Free Energy Baltic“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Abovo wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal šalių sudarytas rangos bei turto administravimo sutartis. Keletą kartų tikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė galiausiai prašė priteisti iš atsakovės 201 650,96 Eur skolą už remonto darbus, 5 480,49 Eur palūkanų dėl vėlavimo apmokėti skolą, 3 630 Eur skolą už turto administravimo paslaugas ir 1 306,80 Eur baudą.Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 9 d. šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ir jos pagrindu iš atsakovės priimti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą bei sumokėti pirkimo kainą. 2015 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė nurodyto nekilnojamojo turto – pastato ir žemės sklypo administravimo sutartį (tolau – ir Pastato administravimo sutartis), kuria atsakovė paskyrė ieškovę patalpų (pastato) ir žemės sklypo, esančių Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, administratore. 2016 m. kovo 1 d. šalys sudarė Rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis). Šia sutartimi ieškovė (rangovas) savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti sąmatoje prie sutarties nurodytus remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovė įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Numatyta Rangos sutarties kaina – 107 775,47 Eur (be PVM). Ieškovė nurodė, kad ji atliko papildomų rangos darbų. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. spalio 7 d. antstolės sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat turto vertinimo ataskaitos, kuriose fiksuotas turto vertės pasikeitimas. Dėl atliktų darbų atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, dalį pateiktų sąskaitų yra apmokėjusi, patalpomis naudojasi, jas nuomoja ir iš šios veiklos gauna pajamas. 2017 m. sausio 10 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau atsakovė nesumokėjo ieškovei 201 650,96 Eur pagal Rangos sutartį už jos priede Nr. 1 nurodytus remonto darbus bei žodžiu aptartus papildomus remonto darbus. Už mokėjimo prievolės nevykdymą ieškovė priskaičiavo 5 480,49 Eur palūkanų. Be to, pagal Pastato administravimo sutartį atsakovė nesumokėjo ieškovei 3 630 Eur sumos (pagal dešimt PVM sąskaitų faktūrų). Už šių sąskaitų neapmokėjimą ieškovė priskaičiavo 1 306,80 Eur baudą.Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo: organizuoti 65/100 dalių buitinių patalpų su administracinėmis patalpomis, esančių Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, remonto atlikimą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Preliminariosios sutarties įsigaliojimo momento; sudaryti patalpų bei 3148/6130 dalies žemės sklypo, esančių Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Preliminariosios sutarties įsigaliojimo momento ir jos pagrindu priimti nuosavybės teisę į perkamą turtą bei sumokėti sumą, už kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė – parduoti turtą. Pagal Preliminariąją sutartį pirkimo kaina susidėjo iš AB SEB bankui atsakovės sumokėtos sumos už įgytą nekilnojamąjį turtą, atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su patalpų remontu, 100 000,00 Eur atsakovės gautino užmokesčio už turtą, ir iš nekilnojamojo turto mokesčio, atsakovės mokėtino už nekilnojamąjį turtą nuo Preliminariosios sutarties įsigaliojimo iki turto nuosavybės teisės perėjimo ieškovei. Ieškovei atstovaujantys asmenys pasiūlė atsakovei tokią bendradarbiavimo formą, kuri turėjo būti naudinga abiem šalims, t. y. atsakovė finansuotų nekilnojamojo turto įsigijimą ir patalpų remontą, o tokias savo išlaidas vėliau atgautų iš ieškovės kartu su papildomu užmokesčiu (100 000 Eur). Atsakovė, sudarydama Preliminariąją sutartį, turėjo vienintelį interesą – tinkamai įvykdyti šią sutartį ir uždirbti iš finansinio tarpininkavimo ieškovei parduodant turtą už šalių suderintą pirkimo kainą. Atsakovė taip pat nurodė, kad sudarydamos Preliminariąją sutartį, šalys susitarė, jog patalpų remontas bus atliekamas pagal sąmatą ir visos su tuo susijusios atsakovės išlaidos negalės viršyti 55 005,40 Eur (be PVM), tačiau po šios sutarties sudarymo ieškovė vis koregavo ir didino patalpų remonto sąmatas. Dėl tos priežasties šalys 2016 m. kovo 1 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią turėjo būti atliekamas patalpų remontas. Ieškovės prašymu šalys susitarė dėl didesnės atliekamų darbų apimties ir Rangos sutartyje numatė didesnę atliekamų darbų kainą – 107 775,47 Eur (be PVM), taip pat susitarė, kad: „Užsakymo metu atsiradus šioje Sutartyje nenumatytų darbų, papildomų ar kitų pataisymų, Sutarties kaina negali būti perskaičiuojama, o Darbų atlikimo terminai taip pat negali būti perskaičiuojami. Rangovas prisiima visišką atsakomybę už Darbų kainos paskaičiavimą ir suderinimą Sutarties sudarymo momentui“. Tokia nuostata į Rangos sutartį buvo įtraukta todėl, kad darbai buvo atliekami su tikslu ateityje juos perduoti ieškovei kartu su nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovei buvo būtina apsidrausti dėl konkrečios maksimalios rangos darbų kainos bei iš anksto žinoti konkrečią į patalpų remontą investuojamą sumą. Šalys, atsižvelgdamos į sudarytą Rangos sutartį, susitarė pakeisti ir Preliminariosios sutarties sąlygas, be kita ko, padidinant joje numatytų tų pačių patalpų remonto darbų apimtį ir kainą, kuri bet kokiu atveju negali viršyti 108 000 Eur (be PVM). Atsakovei buvo pateiktos remonto darbų PVM sąskaitos faktūros už 107 885,48 Eur sumą ir jas atsakovė apmokėjo. Tačiau ieškovė savo įsipareigojimų tiek pagal Rangos sutartį, tiek ir pagal Preliminariąją sutartį tinkamai neįvykdė – neužbaigė remonto darbų Rangos sutartyje nustatytu terminu ir nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Nežiūrint to, atsakovė toliau vedė su ieškove derybas dėl patalpų remonto darbų pagal Rangos sutartį užbaigimo ir pagrindinės sutarties sudarymo. Tik 2016 m. rugpjūčio 28 d. derybos tarp šalių nutrūko, o 2016 metų rugsėjo mėnesį ieškovė informavo atsakovę, kad Preliminariosios sutarties įvykdyti negalės.Atsakovė nesutiko, kad ji yra skolinga už remonto darbus pagal ieškovės pateiktą 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ir nepasirašytą 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų (papildomų) darbų aktą, nes ieškovė nei raštu, nei žodžiu papildomų darbų atlikimo niekada nederino su atsakove, taip pat net neorganizavo šių papildomų darbų perdavimo atsakovei. Nesutikdama su reikalavimu priteisti skolą pagal Pastato administravimo sutartį, atsakovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. šalys sudarė susitarimą prie Pastato administravimo sutarties, kuriuo susitarė sutartį laikyti nutraukta nuo šio susitarimo sudarymo dienos. Sudarydama tą susitarimą, ieškovė pareiškė ir patvirtino, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Pastato administravimo sutartį ir ieškovė neturi bei neturės jokių piniginių ar kitokių reikalavimų atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė BUAB „Free Energy Baltic“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „Abovo Wood“.Teismas nustatė, kad šalių sudaryta 2016 m. kovo 1 d. Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus pagal ieškovės sudarytą konkrečią sąmatą (Rangos sutarties priedas Nr. 1), patalpų remonto darbų kaina – 107 775,47 Eur, kuri, užsakymo metu atsiradus rangos sutartyje nenumatytų darbų, papildomų ar kitų pataisymų, negali būti perskaičiuojama, o rangovas (ieškovė) prisiima visišką atsakomybę už darbų kainos apskaičiavimą ir suderinimą Rangos sutarties sudarymo momentui (Rangos sutarties 3.4. punktas). Šalys, sudarydamos susitarimą Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. Preliminariosios sutarties, dar kartą susitarė, kad patalpų remontas bus atliekamas kokybiškai, pagal sąmatą ir visos atsakovės išlaidos, susijusios su patalpų remontu, bet kokiu atveju negali viršyti 108 000 Eur (be PVM). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė 107 775,47 Eur sumą ieškovei sumokėjo, nėra.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad bankroto administratorės pateikta apskaitos apyvartos išklotinė negali pagrįsti atsakovės skolos dydžio ieškovei ar atliktų remonto darbų apimties, nes yra sudaryta paties bankroto administratoriaus pagal jam perduotus dokumentus.Nors ieškovės atstovas ir liudytojai D. S. bei G. S. nurodė, kad šalių santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu, teismas, atsižvelgęs į CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies, 6.653 straipsnio 4 dalies teisinį reglamentavimą bei Preliminariosios sutarties ir Rangos sutarties sąlygas (su papildomais susitarimais prie šių sutarčių), numačiusias, kad patalpų remonto darbų kaina yra galutine?, negalinti padidėti, ieškovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir ieškovės siekį priduoti papildomai atliktus darbus (CK 6.662 straipsnis, Rangos sutarties 2.4 punktas), taip pat į tai, kad ieškovė į bylą pateikė net jos pačios nepasirašytą 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktą, kurį kartu su PVM sąskaita faktūra atsakovei išsiuntė tik 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. kai jau buvo inicijuota bankroto bylos iškėlimo procedūra, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės 201 650,96 Eur sumą pagal 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FEB Nr. 0000544 ir abiejų šalių nepasirašytą 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktą.Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojų D. B., D. A., B. P. paaiškinimai teisme nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šių asmenų vadovaujamų įmonių darbuotojai atliko papildomus darbus, nenumatytus rangos sutartyje, kadangi jie iš esmės atliko darbus dar iki Rangos sutarties, kurioje buvo nustatyta darbų kaina, tarp šalių pasirašymo, o B. P. nurodytas 2016 m. vasarą atliktas sienų griovimas, tenkinant ieškovės naujai surastų patalpų nuomininkų pageidavimus, negali būti laikomas papildomais darbais, kuriuos turi pareigą apmokėti atsakovė.Teismas nutarė nevertinti ieškovės teiginių, jog papildomų darbų, kurių apmokėjimo reikalauja ieškovė, atlikimą patvirtina 2016 m. spalio 7 d. antstolės sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/16/F-891 ir ieškinyje nurodomos turto vertinimo ataskaitos, kadangi išvardintų dokumentų ieškovė į bylą nepateikė. Netenkinęs ieškovės reikalavimo priteisti skolą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 480,49 Eur dydžio palūkanas už mokėjimo vėlavimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir reikalavimų pagal pastato administravimo sutartį pagrįstumo. Nurodė, kad UAB „Free Energy Baltic“ netinkamai vykdė pastato administravimo sutartį (neužtikrino savalaikio patalpų nuomininkų atsiskaitymo su nuomotoju (atsakove)), todėl teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi yra patvirtintas atsakovės UAB „Abovo Wood“ 6 142,63 Eur finansinis reikalavimas UAB „Free Energy Baltic“ bankroto byloje, o atsakovė turėjo teisėtą pagrindą 2016 m. spalio 18 d. suderinimo akte nurodytų sąskaitų neapmokėti. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 24 d. susitarime prie pastato administravimo sutarties, kuriuo buvo nutraukta ši sutartis, ieškovė UAB „Free Energy Baltic“ pareiškė ir patvirtino, kad atsakovė šio susitarimo sudarymo dieną yra visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį ir ji (ieškovė) neturi bei ateityje neturės jokių piniginių ar kitokių reikalavimų turto savininkei, taip pat šalys pažymėjo, kad šį susitarimą perskaitė, jo turinį suprato, jį sudarė gera valia, kad šis susitarimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios, išreikštos šalių sudarytuose galiojančiuose susitarimuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė BUAB „Free Energy Baltic“ prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės ieškinį tenkinti; netenkinus pirmojo prašymo – grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 107 775,47 Eur, tačiau neįvertino aplinkybės, kad šalys, sudarydamos susitarimą Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. Preliminariosios sutarties, dar kartą susitarė, kad patalpų remontas bus atliekamas kokybiškai, pagal sąmatą, ir visos atsakovės išlaidos, susijusios su patalpų remontu, negali viršyti 108 000 Eur (be PVM), tačiau pagal šį susitarimą atsakovė nėra sumokėjusi 201 650,96 Eur. Šis reikalavimas grindžiamas 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija FEB Nr. 000544, 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų (papildomų) darbų aktu, liudytojų parodymais. Be to, sąskaita faktūra FEB Nr. 000544 buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsakovė ją gavo iki bankroto bylos iškėlimo.Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumą, susiklosčiusius teisinius santykius ir jų dalyvių galimus elgesio motyvus. Teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų: 2016 m. rugpjūčio 1 d. darbų perdavimo akto, atsiskaitymų su atsakove apskaitos apyvartos išklotinės ir liudytojų parodymų. Nevertino aplinkybės, kad po remonto pastato vertė padidėjo daugiau kaip tris kartus.Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl atliktų remonto darbų apimties, nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu buvo pateikę prašymą atlikti ekspertizę ir nustatyti, ar sąskaitoje faktūroje FEB Nr. 000544 nurodyti darbai buvo atlikti pastate. Teismas šio prašymo netenkino, todėl nebuvo įmanoma nustatyti atliktų remonto darbų apimties ir tinkamai pagrįsti ieškinį.Negauta iš atsakovės suma pagal Rangos sutartį privedė bendrovę prie bankroto. Visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra kilę iš pagal ginčo Rangos sutartį vykdomų rangos darbų, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir atsižvelgti į pateikiamų įrodymų visumą.Tarp šalių buvo nusistovėjusi verslo praktika žodžiu tartis dėl darbų ir, jei tai būtina, vėliau pasirašyti sutartis. Ši aplinkybė patvirtinta D. S., G. S. ir G. G. parodymais, tačiau teismas į šių liudytojų parodymus neatsižvelgė, o apsiribojo tik liudytojų D. B., D. A. ir B. P. duotais parodymais, nepagrįstai juos vertindamas išimtinai atsakovės naudai. Pažymėtina, kad liudytojai D. S., G. S., D. A. ir B. P. nurodė, jog darbus vykdė nuo 2016 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio, nors 2016 m. kovo 1 d. Rangos sutartis buvo pasirašyta tik 2016 m. balandžio mėnesį.Teismas, nagrinėjamu atveju taikydamas CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis, turėjo atsižvelgti į D. S. parodymus apie tai, kokiu būdu šis informavo atsakovę apie papildomus darbus. Tas aplinkybes galėjo patvirtinti ne tik šio liudytojo parodymai, bet ir teismo posėdyje teiktas susirašinėjimas su atsakove dėl papildomų darbų vykdymo, kurio teismas nepriėmė.Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie būtinybę atlikti papildomus darbus, nors jis buvo informuotas, kad D. S. gali pateikti laiškų kopijas, įrodančias priešingos pusės informavimą dėl papildomų darbų. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, o liudytojas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad papildomų darbų, kurių apmokėjimo reikalauja ieškovė, atlikimą patvirtina 2016 m. spalio 7 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/16/F-891 ir ieškinyje nurodomos turto vertinimo ataskaitos, teismas šių argumentų nevertino todėl, kad jie nebuvo pateikti į bylą. Ieškovės nuomone, teismui kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), jis turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą. Pažymėtina, kad atsakovė šių dokumentų neginčijo, prieštaravimų dėl jų neteikė.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė skolos pagal administravimo sutartį reikalavimo teisinio pagrindo ir neįrodė skolos fakto. Ieškovė pateikė teismui skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 630 Eur skolą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Abovo Wood“ prašo ieškovės BUAB „Free Energy Baltic“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai atsikirtimai:Ieškovės argumentus dėl įsiskolinimo pagal Rangos sutartį paneigia tai, kad tiek Preliminarioji sutartis, tiek Rangos sutartis numatė, jog patalpų remonto darbų kaina yra galutinė, negalinti padidėti pinigų suma; atsakovė su ieškove atsiskaitė visiškai ir sumokėjo jai 107 885,48 Eur (be PVM). Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė yra skolinga pagal 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes ieškovė su atsakove nesiderino dėl papildomų darbų ir jų kainos, be to, papildomi darbai, jei jie ir buvo atlikti, niekada atsakovei nebuvo perduoti Rangos sutartyje nustatyta tvarka.Pagrįstai teismas netenkino ieškovės prašymo skirti byloje ekspertizę, nes šia ekspertize ieškovė siekia įrodyti papildomų remonto darbų patalpose atlikimo faktą, tačiau šio fakto nustatymas neįrodytų ieškovės reikalavimų pagrįstumo, nes atsakovei pagal Rangos sutartį nekyla pareiga atsiskaityti už papildomai atliktus darbus.Pagrįstai teismas nepriėmė į bylą liudytojo D. S. teismo posėdžio metu nurodytų galimai siųstų laiškų kopijų, nes ieškovė turėjo visas galimybės šiuos dokumentus pateikti pati. Kita vertus, ieškovė šių dokumentų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Be to, šie dokumentai neįrodo ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo.Pagrįstai teismas nevertino ieškovės nurodytų 2016 m. spalio 7 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/16/F-891 bei turto vertinimo ataskaitų, nes šie dokumentai nebuvo pateikti į bylą. Jie nebuvo pateikti ir kartu su atskiruoju skundu, nors bankroto administratorius turėjo pareigą įrodyti nurodytas aplinkybes.Ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal pastato administravimo sutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi yra patvirtintas atsakovės 6 142,63 Eur finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Taigi, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą neapmokėti 2016 m. spalio 18 d. skolų suderinimo akte nurodytų sąskaitų.Sudarydama 2016 m. lapkričio 24 d. susitarimą prie pastato administravimo sutarties, kuriuo atsakovė ir ieškovė susitarė pastato administravimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais laikyti nutraukta nuo šio susitarimo sudarymo dienos, ieškovė pareiškė ir patvirtino, kad atsakovė šio susitarimo dienai yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal pastato administravimo sutartį ir ieškovė neturi jokių piniginių ar kitokių reikalavimų atsakovei.Ieškovė teismo posėdžio metu jokių argumentų, paneigiančių šalių sudarytus susitarimus, nepateikė ir 2016 m. lapkričio 24 d. susitarimo prie Pastato administravimo sutarties neginčijo.Ieškovė, tikslindama savo reikalavimus, bandė suklaidinti teismą, jog delspinigiai pagal pastato administravimo sutartį buvo numatyti 0,2 proc. dydžio. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad delspinigiai yra 0,05 proc. dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės BUAB „Free Energy Baltic ieškinys atsakovei UAB „Abovo Wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal šalių sudarytas rangos bei turto administravimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. spalio 9 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo: organizuoti 65/100 dalių buitinių patalpų su administracinėmis patalpomis, esančių Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2197-2006-1047:0002, remontą ir užtikrinti šio remonto atlikimą (Preliminariosios sutarties 2.1.1. papunktis); sudaryti pagrindinę sutartį – minėtų patalpų bei 3148/6130 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0390-0663, esančių Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, (toliau – nekilnojamasis turtas) pirkimo–pardavimo sutartį, ir jos pagrindu priimti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą bei sumokėti pirkimo kainą (Preliminariosios sutarties 2.1.2 papunktis). Tuo tarpu atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo finansuoti patalpų remontą ir sudaryti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu perduoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Preliminariosios sutarties 2.2 punktą). Šalys Preliminariosios sutarties 5.1 punktu įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo momento – t. y. nuo momento, kai atsakovė nuosavybės teise įsigys nekilnojamąjį turtą (Preliminariosios sutarties 12.1 punktas). Preliminariosios sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad pirkimo kaina lygi 6.2.1 – 6.2.4 punktuose nurodomų piniginių sumų bendrai sumai, t. y. pirkimo kainą sudaro: atsakovės AB SEB bankui sumokėtos sumos už nekilnojamąjį turtą; atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su patalpų remontu; 100 000 Eur užmokestis; nekilnojamojo turto mokestis, mokėtinas atsakovės už nekilnojamąjį turtą nuo šios sutarties įsigaliojimo iki nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimo ieškovei. Preliminariojoje sutartyje šalys taip pat patvirtino, kad pirkimo kaina yra galutinė, ji nustatyta kaip šalių tarpusavio derybų rezultatas (žr. 6.4 punktą).Šalys Preliminariojoje sutartyje taip pat susitarė, kad patalpų remontas yra atliekamas atsakovei su ieškovės nurodytu rangovu pasirašant rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas įsipareigotų tinkamai atlikti ir atliktų patalpų remontą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo momento (3.2 punktas). Preliminariosios sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad šalys aiškiai susitaria, jog patalpų remontas bus atliekamas pagal sąmatą ir visos atsakovės išlaidos, susijusios su patalpų remontu, bet kokiu atveju negali viršyti 55 005,40 Eur (į šią sumą neįskaičiuojant PVM). Sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad ieškovė turi siekti kuo greičiau atlikti patalpų remontą, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo momento. 2016 m. kovo 1 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo buvo pakeistas Preliminariosios sutarties 3.4 punktas, jį išdėstant taip: „šalys taip pat aiškiai susitaria, kad patalpų remontas bus atliekamas kokybiškai, pagal sąmatą, ir visos pardavėjo išlaidos, susijusios su patalpų remontu, bet kokiu atveju negali viršyti 108 000 Eur (į šią sumą neįskaičiuojant PVM). Sąmatą pardavėjas pasirašys remdamasis esminiu pirkėjo patvirtinimu, jog sąmatoje nurodytos prekių ir darbų kainos nėra didesnės nei vidutinės rinkos kainos. Pirkėjas taip pat turi pareigą užtikrinti, kad patalpų remontas būtų atliekamas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.“ Preliminariosios sutarties 4.1 ir 4.2 punktais šalys susitarė, kad: pirkėjas (ieškovė) ne vėliau kaip per 12 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo turi užtikrinti, kad visi subjektai, nurodyti sutarties priede Nr. 2, sudarytų su pardavėju (atsakove) pardavėjo parengtas patalpų nuomos sutartis; nuomotojas ir nuomininkas ne vėliau kaip šios sutarties įsigaliojimo dieną sudarys nekilnojamojo turto administravimo sutartį, kurios pagrindu pirkėjas (ieškovė) už ne didesnį kaip 1000 Eur mėnesinį atlygį įsipareigos administruoti visą nekilnojamąjį turtą, užtikrinti pardavėjo (atsakovės) kaip patalpų nuomotojo, pareigų nuomininkams vykdymą bei patalpų nuomos mokesčio surinkimą. 2016 m. kovo 1 d. susitarimu Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalys pakeitė Preliminariosios sutarties 4.2 punktą ir jį išdėstė taip: „Šalys susitaria, kad nuomotojas ir nuomininkas ne vėliau kaip šios sutarties įsigaliojimo dieną sudarys nekilnojamojo turto administravimo sutartį, kurios pagrindu pirkėjas už ne didesnį kaip 200 Eur mėnesinį atlygį įsipareigos administruoti visą nekilnojamąjį turtą, užtikrinti pardavėjo, kaip patalpų nuomotojo, pareigų nuomininkams vykdymą bei patalpų nuomos mokesčio surinkimą (besąlygiškai užtikrinti, kad nebūtų patalpų nuomininkų skolų, vėluojančių daugiau kaip 30 dienų).“Atsakovė 2015 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą. 2015 m. gruodžio 17 d. priėmimo – perdavimo aktu AB SEB bankas perdavė atsakovei, o atsakovė nuosavybės teise priėmė iš banko nekilnojamąjį turtą. Taigi, minėta Preliminarioji sutartis įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 17 d. (Preliminariosios sutarties 12.1 punktas).Ieškovė ir atsakovė 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė pastato administravimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šios sutarties 1.1.1.–1.1.6. papunkčiuose numatytus patalpų ir sklypo administravimo veiksmus, o atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka mokėti ieškovei atlygį. Šios sutarties 2.2 punkte buvo nustatyta, kad: tinkamas paslaugų suteikimas įforminamas paslaugų suteikimo aktu; jeigu administratorius nereikalauja, šalys gali nesudaryti paslaugų suteikimo aktų ir tuomet tinkamas paslaugų suteikimas yra patvirtinamas nuomotojui apmokant administratoriaus išrašytą sąskaitą faktūrą, t. y. sąskaitos apmokėjimas yra kartu ir paslaugų suteikimo aktas, kuriuo nuomotojas patvirtina, kad paslaugos pagal sutartį yra suteiktos tinkamai.2016 m. lapkričio 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą prie 2015 m. gruodžio 21 d. pastato administravimo sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuriuo susitarė pastato administravimo sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais laikyti nutraukta nuo šio susitarimo sudarymo dienos. Šiame susitarime UAB „Free Energy Baltic“ pareiškė ir patvirtino, kad UAB „Abovo Wood“ šio susitarimo sudarymo dienai yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Free Energy Baltic“ pagal sutartį ir UAB „Free Energy Baltic“ neturi bei ateityje neturės jokių piniginių ar kitokių reikalavimų UAB „Abovo Wood“, taip pat UAB „Free Energy Baltic“ pareiškė ir patvirtino, kad šio susitarimo sudarymo dieną ji yra visiškai atsiskaičiusi ir neturi jokių įsiskolinimų pastato komunalinių paslaugų tiekėjams (įskaitant, bet neapsiribojant elektros energijos tiekėjus, šiukšlių išvežimo paslaugų teikėjus, vandens, dujų tiekėjus) ar kitiems asmenims, kiek tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su UAB „Free Energy Baltic“ vykdomu pastato administravimu ir priežiūra.2016 m. kovo 1 d. šalys sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovė šioje sutartyje numatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti sąmatoje (sutarties priedas Nr. 1) nurodytus remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei (atsakovei) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo (ieškovės) atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (1.1 punktas). Darbų atlikimo vieta – užsakovui (atsakovei) priklausančių komercinių patalpų dalis (trečias aukštas), adresu Šilutės pl. 51, Klaipėda (1.2 punktas). Rangos sutartyje šalys numatė, kad rangovas visiškai užbaigti darbus ir tinkamai juos perduoti užsakovui įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 15 d. Susitarta, kad nurodytas darbų užbaigimo terminas laikomas esmine sutarties sąlyga. Sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose šalys numatė, kad: sutarties kaina – 107 775,47 Eur; kainos apmokėjimo tvarka yra suderinama šalių susitarimu, ir tuo atveju, jeigu šalys nesusitaria dėl kainos sumokėjimo tvarkos, laikoma, kad užsakovas privalo atsiskaityti su rangovu už tinkamai ir laiku atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties 2.4 punkte nurodyto galutinio darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Rangos sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, kad: užsakymo metu atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų, papildomų ar kitų pataisymų, sutarties kaina negali būti perskaičiuojama, o darbų atlikimo terminai taip pat negali būti perskaičiuojami; rangovas prisiima visišką atsakomybę už darbų kainos paskaičiavimą ir suderinimą sutarties sudarymo momentui. Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad: darbai laikomi baigtais, kai rangovas galutiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima; galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus; rangovas prieš 10 dienų praneša užsakovui raštu apie pasiruošimą galutinai perduoti darbus; užsakovas organizuoja galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo rangovo pranešimo gavimo dienos ir per sekančias 5 dienas pasirašo perdavimo–priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia pagrįstas pretenzijas, jeigu nustato, kad darbai nėra atlikti tinkamai, yra trūkumų.
Dėl reikalavimų, kylančių iš Rangos sutarties
Ieškovė pareikštame ieškinyje įrodinėjo, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ja pagal Rangos sutartį už šios sutarties priede Nr. 1 (sąmata 16-03-01) nurodytus patalpų remonto darbus ir žodžiu aptartus papildomus remonto darbus, todėl liko skolinga 201 650,96 Eur. Šio reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo pateiktais dokumentais – 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija FEB Nr. 000544, 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktu. Kadangi atsakovė laiku neapmokėjo 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros, pasak ieškovės, iš atsakovės taip pat turi būti priteistos 5 480,49 Eur dydžio palūkanos.Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių paaiškinimus bei byloje surinktų įrodymų visumą, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti 201 650,96 Eur skolos bei 5 480,49 palūkanų priteisimo pagal Rangos sutartį. Tokią nuostatą suponuoja šalių pasirašytų Preliminariosios ir Rangos sutarčių sąlygos, šių sutarčių sudarymo tikslai bei civilinės teisės normų, reglamentuojančių rangos darbų kainą, turinys.Ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė apmokėjo visas sąskaitas, jai išrašytas iki 2016 m. liepos 12 d., – iš viso už 107 775,47 Eur sumą. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis atmestas jos reikalavimas priteisti 201 650,96 Eur skolą pagal 2016 m. lapkričio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, atkreipdama dėmesį į tai, kad susitarime Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. Preliminariosios sutarties, šalys susitarė, kad atsakovės išlaidos, susijusios su patalpų remontu, negali viršyti 108 000 Eur (be PVM). Anot ieškovės, šio reikalavimo pagrįstumą įrodo jau minėta 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra, kuri buvo pateikta atsakovei ir apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas, taip pat liudytojų parodymai.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog jos pateikti į bylą dokumentai (2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas) įrodo jos pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad šių dokumentų įrodomoji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į šalių sudarytus susitarimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalys Rangos sutartyje aiškiai buvo sutarusios, kad ieškovė patalpų remonto darbus atliks pagal ieškovės sudarytą konkrečią sąmatą 16-03-01 (Rangos sutarties priedas Nr. 1), kuri buvo šalių suderinta bei atsakovės patvirtinta, be to, sutarta, kad patalpų remonto darbų kaina yra 107 775,47 Eur (be PVM), kuri užsakymo metu atsiradus Rangos sutartyje nenumatytų darbų, papildomų ar kitų pataisymų, negali būti perskaičiuojama, o rangovas (ieškovė) prisiima visišką atsakomybę už darbų kainos apskaičiavimą ir suderinimą Rangos sutarties sudarymo momentui. Šalys taip pat pasirašė susitarimą Nr. 2016-03-01 prie 2015 m. spalio 9 d. Preliminariosios sutarties, kurioje taip pat numatė, jog patalpų remontas bus atliekamas kokybiškai, pagal sąmatą, ir visos atsakovės išlaidos, susijusios su patalpų remontu, bet kokiu atveju negali viršyti 108 000 Eur (be PVM). Taigi, pačios sutarties šalys savo rašytiniuose susitarimuose aiškiai išreiškė valią, jog remonto darbų kaina neviršys susitarimuose nurodytos kainos, jog jos nebus galima perskaičiuoti atsiradus Rangos sutartyje nenumatytiems papildomiems darbams. Vadinasi, Rangos sutartyje numatytos kainos nekintamumas buvo esminė sutarties sąlyga. Kaip minėta, ginčo dėl to, kad atsakovė pagal ieškovės iki 2016 m. liepos 12 d. išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus darbus sumokėjo 107 775,47 Eur, byloje nebuvo. Tačiau nepaisant to, ieškovė reikalauja, kad atsakovė papildomai sumokėtų 201 650,96 Eur už su atsakove žodžiu suderintus ir ieškovės atliktus papildomus remonto darbus, kurie detalizuoti 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų (papildomų) darbų akte. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Taip pat nurodyta, kad ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Vadinasi, jeigu rangos sutartyje nustatyta konkreti nekintama kaina, įstatymas nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Nagrinėjamu atveju šalims aiškiai Rangos sutartyje nurodžius, kad remonto darbų kaina negali būti perskaičiuojama atsiradus sutartyje nenumatytiems papildomiems darbams, darytina išvada, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios ir sutarties vykdymo metu nekoreguotinos darbų kainos.Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi verslo praktika dėl darbų tartis žodžiu ir, jei būtina, vėliau pasirašyti sutartis. Tai, anot jos, patvirtino liudytojai D. S., G. S. ir G. G., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys yra keitę (didinę) remonto darbų kainą, atskirai pasirašydamos susitarimą dėl kainos pakeitimo (Preliminariojoje sutartyje remonto darbų kaina pradžioje buvo nurodyta 55 005,40 Eur (be PVM), vėliau pasirašius 2016 m. kovo 1 d. susitarimą Nr. 2016-03-01, buvo susitarta, kad remonto darbų kaina negali viršyti 108 000 Eur (be PVM)). Ieškovei buvo žinoma, jog atsakovei svarbu Rangos sutartyje iš anksto susitarti dėl konkrečių remonto darbų vykdymo (juos išdėstant sąmatoje) ir dėl nekintamos (neperskaičiuojamos) darbų kainos tam, kad būtų aiškiai apibrėžtos sutartinių įsipareigojimų apimtys (tiek Preliminariojoje, tiek Rangos sutartyje buvo akcentuota, kad remonto darbų kaina bet kokiu atveju negali viršyti sutartos kainos), nes tai nulėmė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis (buvo susitarta, kad atsakovė finansuos nekilnojamojo turto įsigijimą ir patalpų remontą, o tokias savo išlaidas vėliau atgaus iš ieškovės kartu su 100 000 Eur papildomu užmokesčiu). Dėl to ieškovė, numatydama, jog reikia atlikti papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta Rangos sutartyje, privalėjo iš anksto (prieš atliekant papildomus darbus) tartis su atsakove dėl šių darbų įtraukimo į Rangos sutartį (į sąmatą, kaip sudedamąją rangos sutarties dalį; CK 6.653 straipsnio 3 dalis) bei dėl remonto darbų kainos didinimo, tuo reikalu pasirašant atitinkamų Rangos sutarties sąlygų pakeitimus. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl ieškovė negali reikalauti daugiau, nei buvo sutarta Rangos sutartimi, nes konkrečios darbų kainos nustatymas buvo esminė šios sutarties sąlyga. Tinkamai neįforminus Rangos sutartyje papildomų darbų vykdymo ir atskirai nesusitarus dėl darbų kainos padidinimo, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atlygio už tokius papildomus darbus. Kita vertus, CK 6.653 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų akto nepasirašė nei viena šalis ir papildomi darbai atsakovei nebuvo perduoti Rangos sutarties 2.4 punkte nustatyta tvarka (atsakovė prie atsiliepimo į ieškinį yra pateikusi Rangos sutarties vykdymo metu sudarytus atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad darbai buvo priimami aktus pasirašant abiem šalims), taigi negalima konstatuoti, jog atsakovė šiuos papildomus darbus priėmė. Be to, rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė pritarė papildomų darbų atlikimui ir už juos įsipareigojo apmokėti, ieškovė į bylą taip ir nepateikė, o vien pagal liudytojų parodymus, kad atsakovės pritarimas esą buvo gautas žodžiu, šiuo nagrinėjamu atveju, kai remonto darbų kaina atsakovei turėjo esminę reikšmę, negalima tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo užbaigti darbus ir juos perduoti atsakovei ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 15 d. (sutartyje darbų užbaigimo terminas laikomas esmine sutarties sąlyga), tačiau papildomai atliktų darbų aktas buvo surašytas tik 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui remonto darbams atlikti, nors šis terminas nebuvo pratęstas, o 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išsiųsta 2016 m. gruodžio 1 d., kai jau buvo inicijuota bankroto bylos ieškovei iškėlimo procedūra. Atsižvelgdama į šios nutarties 32-37 punktuose išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės 201 650,96 Eur pagal 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FEB Nr. 0000544 ir šalių nepasirašytą 2016 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktą, taip pat priteisti 5 480,49 Eur palūkanų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas byloje ekspertizės, siekiant nustatyti, ar sąskaitoje faktūroje FEB Nr. 000544 nurodyti darbai pastate yra atlikti, užkirto kelią ieškovei įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga skirti tokio pobūdžio ekspertizės. Papildomų darbų atlikimo fakto nustatymas nesukurtų pagrindo tarp šalių kilusį ginčą išspręsti kitaip, nes, kaip minėta, pagal tarp šalių sudarytos Rangos sutarties sąlygas atsakovei neatsiranda pareiga atsiskaityti už papildomų, bet Rangos sutartyje ar ją keičiančiuose atskiruose šalių susitarimuose neaptartų, darbų atlikimą. Nepagrįstai apeliantė 2016 m. spalio 7 d. antstolės sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/16/F-891 ir ieškinyje nurodytų turto vertinimo ataskaitų nepateikimą į bylą bando pateisinti tuo, kad teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, turėjo išaiškinti įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl administratorius neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas. Be pagrindo apeliantė šioje byloje suabsoliutina teismo pareigą būti aktyviam renkant įrodymus. Būtent apeliantė, ieškinyje įvardindama konkrečius dokumentus, turėjo pareigą juos pateikti tam, kad būtų patvirtintos ieškinyje išdėstytos aplinkybės, tačiau jų nepateikė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu. Ieškovė turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes – tokių įrodymų neįvertinimą bylos nagrinėjimo procese. Tas pat pasakytina ir apie liudytojo turimus susirašinėjimo duomenis – apeliantė, manydama, jog jie gali patvirtinti tam tikras šios bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, turėjo juos pateikti į bylą, tačiau to nepadarė, nors tokia galimybe buvo galima naudotis ir paduodant atskirąjį skundą.
Dėl reikalavimų, kylančių iš Pastato administravimo sutarties
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė taip pat neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 630 Eur skolą ir 1 306,80 Eur baudą pagal Pastato administravimo sutartį pagrįstumo.Kaip nurodyta nutartyje (žr. 27 punktą), šalys 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašė susitarimą prie 2015 m. gruodžio 21 d. Pastato administravimo sutarties, kuriuo nutraukė šią sutartį. Taip pat šiame susitarime UAB „Free Energy Baltic“ pareiškė ir patvirtino, kad UAB „Abovo Wood“ susitarimo sudarymo dienai yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Free Energy Baltic“ pagal sutartį ir UAB „Free Energy Baltic“ neturi bei ateityje neturės jokių piniginių ar kitokių reikalavimų UAB „Abovo Wood“ (susitarimo 2 punktas). Susitarimo 7 punkte šalys pažymėjo, kad šį susitarimą perskaitė, jo turinį suprato, jį sudarė gera valia, ir šis susitarimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Ieškovė prašė priteisti skolą, kuri, anot jos, susidarė neapmokėjus dešimt PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. kovo 4 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. spalio 3 d. Taigi, ieškovė reikalauja sumų pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos iki šalių 2016 m. lapkričio 24 d. susitarimo pasirašymo. Kadangi 2016 m. lapkričio 24 d. susitarimu ieškovė patvirtino, jog UAB „Abovo Wood“ yra visiškai atsiskaičiusi su ja pagal Pastato administravimo sutartį, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė šio susitarimo sudarymo dieną jokių finansinių pretenzijų, kurios galėtų būti kildinamos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, atsakovei neturėjo. Apeliantės minimas skolų suderinimo aktas, kuris, pasak jos, patvirtina atsakovės įsiskolinimą pagal Pastato administravimo sutartį, buvo sudarytas 2016 m. spalio 18 d., t. y. vėlgi iki 2016 m. lapkričio 24 d. susitarimo, kuriuo buvo nutraukta administravimo sutartis, pasirašymo, todėl tas aktas negali paneigti teisėtai sudaryto ir galiojančio šalių susitarimo, kuriuo jos patvirtino, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Pastato administravimo sutartį. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, todėl naikinti ar keisti apskųstą nutartį pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.