Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-93-462/2009

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 2.4.6.2.2.(S)

2009 m. vasario 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl D. B. priklausančios piniginės vagystės laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl D. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės laisvės atėmimu 11 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1d., dėl neteisėto įgijimo ir laikymo dviejų svetimų elektroninio mokėjimo priemonių laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1d., dėl neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. dėl apgaule savo naudai įgyto svetimo turto laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir 182 str. 1d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių:

jis 2008 m. birželio 24 d., apie 8 val., viešoje vietoje Gargždų miesto autobusų stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), laukimo salėje iš miegančio D. B. kelnių dešinės pusės galinės kišenės pagrobė 60 Lt vertės piniginę. Tokiu būdu V. Š. užvaldė D. B. priklausančio turto už 60 Lt sumą.

Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių:

jis 2008 m. birželio 24 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 8.30 val., pakartotinai viešoje vietoje Gargždų miesto autobusų stoties, esančios adresu Klaipėdos g. 35/P.Cvirkos g. 39, Gargždai, laukimo salėje iš miegančio D. B. kelnių dešinės pusės priekinės kišenės pagrobė 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J700“. Tokiu būdu V. Š. užvaldė D. B. priklausančio turto už 350 Lt sumą.

Be to, V. Š. neteisėtai įgijo ir laikė dvi svetimas elektroninio mokėjimo priemones:

jis 2008 m. birželio 24 d., apie 8 val., Gargždų miesto autobusų stoties, esančios adresu Klaipėdos g. 35/P.Cvirkos g. 39, Gargždai, laukimo salėje, pavogęs iš miegančio D. B. piniginę, neteisėtai užvaldė piniginėje buvusias D. B. priklausančias dvi AB „Hansabankas“ mokėjimo korteles, t. y. lustinę VISA ELEKTRON debetinio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir EGO kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė iki 2008-06-24 10.30 val., kol šias elektroninio mokėjimo priemones pats išmetė prie (duomenys neskelbtini) namo.

Be to, V. Š. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetimomis elektroninio mokėjimo priemonėmis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis 2008 m. birželio 24 d., 09.58.19 val., prie namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją viena svetima elektroninio mokėjimo priemone, t. y. neteisėtai pateikė AB „Hansabankas“ priklausančiam bankomatui D. B. vardu išduotą VISA ELEKTRON debetinio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau finansinės operacijos neatliko dėl neteisingai surinkto PIN kodo (slaptažodžio). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 24 d., laikotarpiu nuo 09.59 val. iki 10.03 val., V. Š. neteisėtai penkis kartus pateikė AB „Hansabankas“ priklausančiam bankomatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), D. B. vardu išduotą EGO kreditinę kortelę Nr. ir, pasinaudodamas rastu PIN kodu (slaptažodžiu), įvedė šiuos duomenis, tokiu būdu save pateikdamas kaip kortelės savininką D. B., ir apgaule pasisavino iš D. B. sąskaitos 1940 Lt sumą. Taigi jis neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone duomenis atliko finansines operacijas bei apgaule užvaldė 1940 Lt sumą, tuo padarydamas D. B. 1940 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad 2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime nurodyta, jog mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 ir 180 str. nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Tuo tarpu panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo instrumentą kėsinamasi į nuosavybę ir atsiranda padarinių, kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei l MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskaitymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan.) kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 ir 182 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką. Apeliantas teigia, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. l d. ir 214 str. l d., nepripažino jos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už sukčiavimą ir neteisėtą disponavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bausmes iš dalies sudėjo bei visiškai nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. l p. nuostatos.

2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 14 p. ir apžvalgos pastraipoje „vagystės ir plėšimo subjektyvieji požymiai“ nurodyta, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė. Nustačius, kad nusikaltimai padaryti bendra tyčia ir siekiant vieno rezultato, veika pripažįstama tęstine. Tokiu atveju pagrobto turto vertė sudedama ir tada sprendžiama, pagal kurią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamo straipsnio dalį kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Tačiau jei panašūs ar net analogiški veiksmai padaromi nesant bendros tyčios (kaskart įgyvendinant naują sumanymą), tai tokie veiksmai, nepaisant jų analogiškumo ar net identiškumo, kvalifikuojami atskirai ir atitinkama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 ar 180 str. dalis parenkama atsižvelgiant į kiekvienu atskiru veiksmu (epizodu) užvaldyto (ar pasikėsinto užvaldyti) turto vertę. Nuteistasis teigia, kad iš D. B. pavogęs piniginę su joje buvusiomis dviem elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei voką su PIN kodu (slaptažodžiu), mobilųjį telefoną, pasinaudojęs svetima elektronine mokėjimo priemone ir iš D. B. sąskaitos pavogęs 1940 Lt, jis bendra tyčia pagrobė D. B. turto už 2350 Lt ir pagal idealiąją sutaptį padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Be to, apeliantas pabrėžia, kad teismas nepagrįstai atsisakė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenumato kaltininkui galimybės susitaikyti su valstybės finansų sistema, t. y. nesant šiuo atveju konkretaus nukentėjusiojo (fizinio ar juridinio asmens). V. Š. teigia, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, yra visiškai atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą ir su juo susitaikė. 2008-07-24 ir 2008-10-20 pareiškimais D. B. prašo jam baudžiamąją bylą nutraukti. Teigia, kad yra neteistas bei anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvusios darbovietės ir mokslo įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu mokosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Visos šios faktinės aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. V. Š. apeliaciniame skunde konstatuoja, kad sutinka atlikti 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose tam, jog galėtų ištaisyti savo klaidą dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Š. kaltė dėl jo padarytos veikos, už kurią jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl D. B. priklausančios piniginės vagystės ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl D. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės, turi būti vertinama ne kaip du atskiri nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Nuteistasis V. Š. jam inkriminuotas dvi vagystes padarė tais pačiais veiksmais, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo bendra tyčia. Pats nuteistasis V. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog jis pamatė pas miegantį nukentėjusį kelnių kišenėje piniginę ir telefoną. Sugalvojo daiktus pagrobti. Iš pradžių pagrobė piniginę, po to telefoną. Tai įrodo, kad nuteistasis turėjo vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą. Piniginė ir mobiliojo ryšio telefonas pagrobti iš to paties nukentėjusiojo D. B., nuteistojo V. Š. veiksmai grobiant šiuos daiktus buvo analogiški ir laiko požiūriu jie nebuvo nutolę, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą veikos kvalifikavimo klaidą ir V. Š. šią padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip tęstinį nusikaltimą, kadangi jos atitinka vienos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuotinos pagal to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 327 str. 2 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės .

Asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, ir jeigu yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veiksmų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleido motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenumato kaltininkui susitaikyti su valstybės finansų sistema, t. y. nesant šiuo atveju konkretaus nukentėjusiojo (fizinio ar juridinio asmens).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas reglamentuoja, kad neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str.), neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str.) yra nusikaltimai finansų sistemai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXII skyrius). Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad AB „Hansabankas“ su nukentėjusiuoju D. B. 2008-01-15 sudarė debetinės mokėjimo kortelės sutartį. 2008-05-20 sudarė kortelės su kredito limitu sutartį ir D. B. išdavė elektronines mokėjimo priemones. 2008-06-30 nukentėjusysis D. B. į kreditinės mokėjimo kortelės sąskaitą įnešė nuteistojo V. Š. iš kortelės pagrobtą sumą – 1990 Lt. AB „Hansabankas“ nepatyrė turtinės žalos. 2008-07-16 ir 2008-07-24 nuteistasis V. Š. nukentėjusiajam D. B. atlygino padarytą turtinę žalą atlygindamas apgrobtą 1990 Lt sumą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal idealiąją sutaptį nuteistojo V. Š. įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., žala padaryta tik nukentėjusiajam D. B., kuris vienintelis baudžiamojoje byloje 2008-06-26 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju.

Nuteistojo V. Š. kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pats nuteistasis V. Š. savo kaltės neneigia, kaltu prisipažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. anksčiau neteistas. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, pats prašo kaltininkui bylą nutraukti, nes kaltininkas jo atsiprašė, su kaltininku susitaikė ir jam atleido ir mano, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bei netaikant baudžiamojo poveikio priemonių.

Nuteistasis V. Š. padarė tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.). Nuteistasis V. Š. nėra anksčiau teistas, taip pat nėra anksčiau jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl yra pagrindo manyti, kad V. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis D. B. prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti nuteistąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Proceso dalyvių valia dėl susitaikymo yra išreikšta, todėl yra visos sąlygos V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nustatyta tvarka.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina, nuteistasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.