Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – pareiškėjos) atstovui Dariui Kulevičiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J. S., jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas R. J. S. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „Z.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus pareiškėjai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2016 m. sausio 1 d. Bendrovės nepriemoka pareiškėjai buvo 1186, 00 Eur. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis – 1376,36 Eur, o 2017 m. vasario 2 d. duomenimis jau 465731,25 Eur. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2017 m. gruodžio 30 d. sudarė 481985,32 Eur. Bendrovės atžvilgiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. buvo sistemingai vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai pareiškėjo naudai, tačiau jie neefektingi. Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, o 2017 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki, kadangi pagal pateiktus Juridinių asmenų tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus matyti, kad Bendrovės turtas 2016 m. sudarė 1096,00 eurai, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 15400 eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Z.“ į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2017 m. spalio 30 d. Tuo R. J. S., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia Roberto J. S. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Iš pareiškėjos pareiškimo bei rašytinių duomenų (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26-27, 28, 29, 64, 83, 84, 85, 86) matyti, kad UAB „Z.“ finansinių sunkumų turėjo nuo 2015 m. pradžios, o tapo nemoki nuo 2017 m. pradžios, todėl pareiškėja su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Z.“ į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2017 m. spalio 30 d. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjos pareiškimas Kauno apygardos teisme buvo gautas 2017 m. lapkričio 9 d. ir priimtas 2017 m. lapkričio 14 d. bei 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Z.“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 30-31). Taigi nagrinėjamu atveju UAB „Z.“ vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta įmonės bankroto procedūra. Tokiu būdu administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo UAB „Z.“ bankroto bylos inicijavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, 2017 m. spalio 30 d. inicijavusi bankroto bylos iškėlimą UAB „Z.“, ir 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismui nutartimi UAB „Zitukė“ iškėlus bankroto bylą, į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Z.“ vadovo Roberto J. S. atžvilgiu kreipėsi tik 2019 m. liepos 3 d., t. y. praėjus beveik 1 m. 6 mėn.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis senaties terminas ir jo pratęsti negalima, todėl nėra jokio teisinio pagrindo toliau tęsti administracinio nusižengimo teisenos procesą.

Taigi, byloje nustačius, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena buvo 2017 m. spalio 30 d., administracinės atsakomybės senaties terminas už šį galimai padarytą administracinį nusižengimą pasibaigė 2019 m. spalio 30 d., t. y. nustatyta aiški administracinio nusižengimo bylos teiseną draudžianti aplinkybė, įtvirtinta ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Analogija taikoma ir sprendžiant ANK 39 straipsnyje numatytų senaties terminų taikymo atveju. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi.

Nagrinėjamu atveju paisant nekaltumo prezumpcijos principo, priėmus sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo bei R. J. S. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-303/2015). Taigi, esant pagrindui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. J. S. atžvilgiu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo bei R. J. S. kaltės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos klausimas.

ANK 491 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį R. J. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.