Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-789-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-19
Bylos Nr.
2A-789-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
R.B.
Atsakovas
S.A., R.B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-789/07Procesinio sprendimo kategorija 25.3; 30.9.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovui R.B., jo atstovei adv. Jūratei Galinaitytei,atsakovei S.A., jos atstovui adv. Stasiui Sandai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.B. ieškinį atsakovei S.A., tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius, dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir S.A. priešieškinį atsakovui R.B., tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, dėl pripažinimo namų valdos dalies pirkimo – pardavimo sutarties sandorio įvykusiu de facto ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti jam iš bendro turto patalpas, esančias gyvenamajame name, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, atidalinti iš bendro 4119 kv. m. žemės sklypo ploto 1689 kv. m. ir skirti atsakovei. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su atsakove yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, ieškovui priklauso 59/100, o atsakovei – 41/100 dalis namo. Šiuo metu būtina atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tam nėra kliūčių, nes patalpose, kuriomis naudojasi ieškovas ir atsakovė, yra atskiri įėjimai į šias patalpas, atskiros elektros apskaitos, vandentiekio bei šildymo sistemos. Kartu su atsakove naudojasi 4119 kv. m. ploto žemės sklypu, esančiu greta gyvenamojo namo su priklausiniais. Ieškovas prašė skirti jam naudotis 2430 kv. m. ploto žemės sklypu, pažymėtu taškais 2,3,4,5,6,21, nes šita sklypo dalis yra po jo gyvenamojo namo dalimi bei po jam nuosavybės teise priklausančiais ūkio pastatais bei kiemo įrengimais. Atsakovei atitektų 1689 kv. m. dydžio žemės sklypas, pažymėtas taškais 1,2,21,6,7,8.

Atsakovė S.A. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. dėl gyvenamojo namo atsidalinimo, bei priešieškiniu prašė pripažinti namų valdos dalies 1892 kv. m. pirkimo – pardavimo sandorį įvykusį de facto, jį patvirtinti ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybę pasirašyti pirkimo – pardavimo sandorį dėl G.F. turto paveldėtoja S.A.. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymą Nr. 2.3-4279-85, 2000-09-22 įsakymą Nr. 3204-85 ir 2005-11-09 įsakymą Nr. 2.3-10343-85 tose dalyse, kiek tai yra susiję su namų valdos žemės sklypų plotų nustatymu ir pardavimu S.A. ir R.B.. Nurodė, kad minėti įsakymai prieštarauja faktiškai susiklosčiusiai situacijai ir pagal 1993 metais galiojusią tvarką Šalčininkų rajono savivaldybė turėjo patvirtinti būtent tokius žemės sklypus. Nesutiko, kad būtų taikoma LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta tvarka, o konkrečiai dėl žemės sklypų dydžio nustatymo bendrasavininkams parduodant namų valdą prie turimų nuosavybėje pastatų. Naudojami namų valdos plotai yra seniai nusistovėję, dar gyvenant testatorei G. F., dėl to nesutiko ir su ieškovo pasiūlyta žemės sklypu naudojimosi tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį dėl patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino visiškai, ieškinį dėl namų valdos dalies atidalinimo netenkino. Priešieškinį dėl pripažinimo namų valdos dalies pirkimo – pardavimo sandorio įvykusiu de facto ir 2006-04-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 2.3.-4279-85 panaikinimo tenkino iš dalies. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. 8592-1001-8017, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į patalpas šiame gyvenamajame name, o būtent: į patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, ir pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į 2-1, 2-2, 2-3 indeksais pažymėtas patalpas šiame gyvenamajame name. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 2.3.-4279-85 dalyje dėl namų valdos žemės sklypo dalies nustatymo atsakovei ir ieškovui bei 1689 kv. m. pardavimo atsakovei ir 2430 kv. m. – ieškovui. Įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti 1907 kv. m. žemės sklypo, esančio Gojaus k., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., pirkimo – pardavimo sandorį su G.F. turto paveldėtoja – atsakove.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi pasiūlytas atidalinimo būdas atitinka dalių proporcingumo principą ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

Teismas nustatė, kad palikėja G.F. ir ieškovas R.B. tarpusavyje padalino faktiškai naudojamą namų valdą, kurios bendras plotas 4119 kv.m. ir G.F. apmokėjo už 1907 kv. m. ploto naudojamos namų valdos, tačiau žemės sklypo registracija jos vardu nebuvo atlikta. Šalčininkų rajono savivaldybė pagal civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias teisines normas buvo įpareigota iki 1992-09-01 atlikti parduodamo sklypo teisinę registraciją, tačiau savo prievolės nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad 2006-04-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriuo buvo nustatyti žemės sklypo plotai bei nutarta parduoti atitinkamus plotus šalims, prieštarauja civilinių teisinių santykių atsiradimo reguliuojamoms normoms, įsakyme yra nurodyti kiti sandorio šalims tenkančios namų valdos žemės sklypo plotai, negu civilinių teisinių santykių atsiradimo metu, todėl panaikino nurodytą įsakymą dalyje dėl namų valdos žemės sklypo dalies nustatymo šalims bei 1689 kv. m. pardavimo atsakovei ir 2430 kv. m. – ieškovui, ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kaip teisių perėmėją po Šalčininkų rajono savivaldybės, sudaryti su atsakove 1907 kv. m. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį.

Šalies argumentai

Ieškovas R.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė teisės normas, teismas pažeidė ieškovo turtines teises ir teisėtus interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. 2 d. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006-04-28 įsakymu „Dėl kitos paskirties namų valdos“ žemės sklypo pardavimo S.A. ir R.B. Šalčininkų rajone“ kiekvienam bendraturčiai namų valdos žemės sklypo dalis buvo nustatyta proporcingai priklausančiai gyvenamojo namo daliai bendrame 4119 kv. m. ploto ginčo žemės sklype, kas atitinka LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių nuostatas dėl bendrasavininkams parduodamų žemės sklypų plotų.

Teismo nurodyta žemės sklypo schema, kurią vertino kaip įrodymą, nepagrįsta geodeziniais matavimais, nebuvo sutikslintas žemės sklypo plotas. Buvusi gyvenamojo namo bendraturtė G.F. negalėjo palikti atsakovei žemės sklypo, nes jo nebuvo nusipirkusi, be to, ji niekada nesinaudojo 1892 kv. m. dydžio žemės sklypu, tokio dydžio žemės sklypu nesinaudoja S.A., nes minėto žemės sklypo dalį užima jam, t.y. apeliantui, nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo priklausiniai.

Atsiliepimas

Atsakovė S.A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas neprivalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Vilniaus apskrities viršininko priimti ginčijami įsakymai prieštarauja faktiškai susiklosčiusiai situacijai. Namų valdos žemės pirkimo – pardavimo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės, nes G.F. parduotoje žemės namų valdoje niekada nebuvo ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo priklausinių.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą iš dalies panaikinti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas R.B. ir atsakovė S.A. yra gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovas nuosavybės teise valdo 59/100 dalis, o atsakovė – 41/100 dalį minėto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (t 1, b.l. 6-8). Teismas ieškovo reikalavimu atidalino ieškovui priklausančias gyvenamojo namo patalpas bei ūkinius pastatus iš bendrosios su atsakove nuosavybės pagal ieškovo pateiktą variantą ir šio teismo sprendimo dalies neginčija nei viena iš šalių. Kolegijai nenustačius šios sprendimo dalies absoliučių negaliojimo pagrindų, ji paliktina nepakeista.

Taip pat byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia nupirkti namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2005-11-21 įsakymą, kuriuo nustatė bendras parduodamo ieškovui ir atsakovei sklypo ribas, tiek kiekvienai iš šalių parduodamo sklypo plotą – ieškovui 2419 kv.m, atsakovei 170 kv.m, ir pavedė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti suformuotą žemės sklypą nekilnojamojo turto registre ir sudaryti su atsakove valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (T 1. b.l. 100-101). Minėtas įsakymas yra panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4279, ir šalims nustatytos kitos namų valdos žemės sklypo dalys – ieškovui – 2430 kv.m, atsakovei – 1683 kv.m., Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pavesta sudaryti su S.A. ir R.B. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (t 1, b.l. 127-128).

Atsakovė priešieškiniu (patikslintas priešieškinis, t 1, b.l. 140-141) byloje prašė panaikinti abiejų minėtų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, o taip pat ir Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymo Nr. 3204-85, kurio byloje nėra, dalis, susijusias su namų valdos žemės sklypo plotų nustatymu ir pardavimu šalims. Be to, atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti žemės sklypo 1892 kv.m. pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta (nurodyta įvykusiu de facto, nenurodyta, nuo kada sutartis turi būti laikoma sudaryta ir tarp kokių sutarties šalių) ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybę pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su S.A.. Teismas, priėmęs tokį priešieškinį ir nagrinėjęs teismo posėdyje, sprendime nepasisakė ir neišsprendė reikalavimų: 1) dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymo Nr. 3204-85 panaikinimo; 2) dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-09 įsakymo Nr. 2.3-10343-85 panaikinimo; 3) pripažinti žemės sklypo 1892 kv.m. pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 p. yra negaliojantis, todėl naikintinas. Tačiau viso sprendimo naikinti nėra pagrindo, nes be priešieškinio byloje buvo nagrinėjamas ir ieškinys dėl atidalijimo gyvenamųjų patalpų iš bendrosios nuosavybės ir sprendimo dalis, kuria išspręstas šis reikalavimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu.

Sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, naikintina dėl to, jog teismas sprendime neišdėstė šio reikalavimo netenkinimo motyvų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 p.). Be to, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo yra susijęs su atsakovės priešieškinio reikalavimais, nes priešieškiniu sprendžiamas klausimas dėl šalims skirtinos žemės sklypo dalies, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti pirmiausiai išspręstas Vilniaus apskrities viršininko įsakymų dėl žemės plotų šalims nustatymo teisėtumas, ir tik tada galima būtų spręsti naudojimosi žemės sklypu tarp bendrasavininkų nustatymą. Taip pat teismas neišdėstė sprendime motyvų dėl priešieškinio dalies, t.y. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia netenkinimo motyvų.

Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turi ne tik ištaisyti nurodytus trūkumus, t.y. išspręsti visus priešieškinio reikalavimus ir tinkamai surašyti kiekvienam iš reikalavimų sprendimo motyvus, bet ir pasiūlyti atsakovei sutikslinti priešieškinio reikalavimus.

Teismas netinkamai priėmė atsakovės priešieškinį, nes priešieškinis pareikštas ne ieškovui (Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 1 dalis), o tretiesiems asmenims, kurių procesinė padėtis yra netinkamai nurodyta, o dar kiti asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai visai neįtraukti į bylą proceso šalimis. Nagrinėjant bylą iš naujo netikslinga ją išskirti, nes priešieškinis jau yra priimtas, todėl nurodytus trūkumus reikėtų pašalinti. Taip pat neaiškus priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo sandorio įvykusiu de facto, jeigu tai yra atsakovės reikalavimas dėl tam tikro žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia (Civilinio proceso kodekso 58 straipsnio 5 dalis, 1994-05-17 įst.red.), tai atsakovė turėtų tiksliai suformuluoti reikalavimą, nurodant sandorio datą, sandorio šalis bei tikslų sandorio objektą, o taip pat į bylą patraukti tinkamus atsakovus, priklausomai nuo suformuluotų reikalavimų. Taip pat atsakovė turėtų apsispręsti dėl kitų su šiuo reikalavimu jos nurodytų reikalavimų, t.y. dėl sandorio patvirtinimo ir dėl įpareigojimo valstybės įgaliotą instituciją pasirašyti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Jeigu ieškovė reiškia ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nurodytą sutartį su ja, tai tada neaišku, kodėl prašo pripažinti sutartį galiojančia.

Nagrinėdamas bylą teismas turi taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimui yra taikoma išimtinė pardavimo tvarka, kurį reglamentuota LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (bei vėlesniais pakeitimais) patvirtinta „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka“. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos, sprendžiama pagal tai, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą. Pirkėjas turi sumokėti už parduodamą valstybinės žemės sklypą ir priimti perkamą daiktą. Pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Ar abi šalys atliko šiuos veiksmus turi nustatyti teismas ir tik tada vienai iš šalių vengiant notarinio patvirtinimo, spręsti ar galima pripažinti sutartį galiojančia pagal Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalį. Taip pat nustatymas šių aplinkybių, t.y. ar šalys atliko visus veiksmus, būtinus iki sandorio notarinio patvirtinimo, yra reikšmingas kad nustatyti šalių santykiams taikytinus norminius aktus (jų redakcijas), nes sandorio sudarymui turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo pabaigus atlikti visus iki sandorio sudarymo momento reikalingus veiksmus.

Dėl išdėstyto sprendimas nurodytose dalyse naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, nes priešieškinio reikalavimų sutikslinimas galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p., 143 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l.153; Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovo R.B. reikalavimas atsakovei S.A. dėl namų valdos dalies atidalinimo; panaikintas 2006-04-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr.2.3-4279-85 dalyje dėl namų valdos žemės sklypo dalies nustatymo S.A. ir R.B. bei 1689 kv.m. pardavimo S.A. ir 2430 kv.m. – R.B.; įpareigota Vilniaus apskrities viršininko administracija sudaryti 1907 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį su G.F. turto paveldėtoja S.A. panaikinti ir perduoti bylą panaikinto sprendimo dalyje nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpos gyvenamajame name unikalus Nr. 8592-1001-8017, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame S.A. ir R.B. nuosavybės teisėmis, palikti nepakeistą.

Grąžinti R.B. 100 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą iš valstybės biudžeto.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAlma Urbanavičienė