Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atstovams N. V., P. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimo Nr. ATV-04, kuriuo L. Š. paskirta administracinė nuobauda 3000 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė N. V. 2012-04-04 L. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATV-04 už tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio inspektorė 2012-01-09 užfiksavo, kad pastato (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte ir rūsyje vykdomi remonto darbai. Pirmo aukšto patalpose sienos ruošiamos dažymui, o rūsio patalpose ardoma akmenų siena. Darbai vykdyti neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Patikrinimo metu patalpose darbams vadovavo L. K., prisistatęs kaip šias patalpas besinuomojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuriam 2012-01-10 surašytas reikalavimas Nr. RV-1, nurodantis stabdyti savavališkai vykdomus darbus. Patalpos buvo apžiūrėtos dar kelis kartus ir po 2012-01-13 patikrinimo, kurio metu Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovai neįleisti į vidų, tačiau darbams toliau vykstant, 2012-01-20 surašytas reikalavimas Nr. RV-03, kuriuo pareikalauta nuosavybės teise valdančios L. Š. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sustabdyti patalpose (duomenys neskelbtini) vykdomus tvarkybos darbus. Tačiau reikalavimo nebuvo laikomasi, darbai vykdyti toliau.

Protokole nurodoma, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip Miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų vartų gynybinės sienos liekanos ( unikalus kodas 25156). Ši kultūros paveldo vertybė LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 (Žin., 2005, Nr. 58-2034) paskelbta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, pastatas (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paminklo - Vilniaus senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre –(duomenys neskelbtini)“) teritoriją, 28 kvartalą. Vykdant tvarkybos darbus pastate (duomenys neskelbtini), neturint parengto projekto bei statybą leidžiančio dokumento, pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2005, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kurie nurodo, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus bei pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtinus aplinkos ir kultūros ministrų. Statybos techninis reglamentas STR1.07.01:2010 „ Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 2.1. punkte nurodoma, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimo išvadomis. Pastate (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbus vykdę asmenys nepateikė tyrimų išvadų, projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Tokiais savo veiksmais patalpų savininkė L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 91 straipsnyje.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimu Nr. ATV-04 L. Š. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 91 str., ir paskirta 3 000 Lt dydžio bauda.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme 2012-05-16 gautas L. Š. skundas dėl

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimo Nr. ATV-04, kuriuo L. Š. paskirta administracinė nuobauda 3000 Lt bauda, panaikinimo.

Taip pat skundžiamame nutarime nėra jokios informacijos apie tai, kad patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra registruotos kokios nors nekilnojamos kultūros paveldo vertybės, kurios būtų saugomos įstatymo. Tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas šališkai ir nesilaikant įstatymo reikalavimų patvirtinai ir tai, jog Departamentas, priimdamas nutarimą, viršijo savo įgaliojimus, plečiamai aiškindamas įstatymą ir sunkinančiomis aplinkybėmis nurodė Departamento reikalavimo neįvykdymą, L. Š. neatvykimą į teritorinį padalinį aplinkybėms paaiškinti ir priverstinį atvesdinimą. LR ATPK 32 str., kuris numato atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nenumato nei vienos Departamento skundžiamame nutarime išvardytas aplinkybes.

1)Atlikti remonto darbai yra susiję su paveldosaugos reikalavimais, todėl paprastojo remonto projektas privalomas. Pastatas (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip Miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų vartų sienos liekanos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25156), kurios LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034), pripažintos valstybės saugomu objektu viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, pastatas patenka į Kultūros paminklo – Vilniaus senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre –(duomenys neskelbtini)) teritoriją, 28 kvartalą. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 2 d. nurodo, kad tvarkybos darbų projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis. O Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 28 kvartalo detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimo bendrųjų reikalavimų 5 punktas nustato, kad prieš pradedant pastatų remonto ir rekonstravimo darbus, būtina atlikti esamos būklės fiksavimo ir natūros tyrimo darbus. Tačiau nebuvo atlikta nei esamos būklės fiksavimo, nei natūros tyrimų, remonto darbai vykdyti savavališkai, neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento.

2)Nei darbus vykdę asmenys, nei pati L. Š. Departamentui patalpų nuomos sutarties nepateikė, Nekilnojamojo turto registre ji taip pat nėra registruota. Departamentas negalėjo žinoti apie sudarytas sutartis bei jos sąlygas, todėl administracinė atsakomybė taikyta patalpų savininkei L. Š., vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 d., kuri išaiškina, kad valdytojas yra kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje ar vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. O LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. nurodo, kad valdytojo pareiga rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Be to, Statybos įstatymo 28 str. 1 d 1 p. numatyta, kad sustabdyti savavališkai vykdomus darbus reikalaujama iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra - iš statinio ar jo dalies savininko.

3) Nors pareiškėja nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog po 2012-01-20 surašyto reikalavimo Nr. RV-03 statybos darbai minimame objekte toliau būtų vykdomi, tačiau šiuo atveju svarbus pats faktas, kad statybos darbai vykdyti savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento. Protokolu fiksuota, kad remonto darbai pradėti bei toliau vykdyti be įstatymo reikalaujamo remonto darbų projekto bei statybą leidžiančio dokumento ir patalpų savininkė nesiėmė priemonių, kad projektas būtų rengiamas, o elgėsi atvirkščiai - su Departamentu nebendradarbiavo: neatvyko paaiškinti aplinkybių, neteikė dokumentų. Todėl L. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 188⁴ straipsnį, o 2012-06-01 nutarimu jai paskirta bauda. Pareiškėjos teiginiai, kad Departamento veiksmai įgavo persekiojimo pobūdį bei viršijo įgaliojimus yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Š. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad patalpas nusipirko nežinodama, kad jose yra gynybinės sienos liekanos. Jai buvo žinoma, kad jos išnuomotose patalpose bus dažomos sienos.

Pareiškėjos L. Š. atstovas advokatas A. Višnevski teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad byloje pateikti įrodymai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma - patvirtina, kad patalpose buvo atliktas paprastasis remontas, kuris nėra susijęs su kultūros paveldo objektas ir tokiam remontui jokie leidimai nereikalingi. L. Š. administracinė atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Ji jokių aktyvių veiksmų pastate neatliko, su kultūros paveldo objektais susijusi nebuvo, todėl negalėjo pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų. Duomenų, kad pastato viduje būtų įregistruoti kultūros paveldo objektai, nėra. Nors pats pastatas adresu (duomenys neskelbtini) įeina į paveldo zoną, tačiau pastato viduje jokių kultūros paveldo vertybių nėra įregistruota. Be to, L. Š. jau yra patraukta administracinė atsakomybėn, jo vertinimu, už analogišką veiką, nutarimas yra apskųstas. Todėl būtų pagrindas taikyti LR ATPK 250 str.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atstovė N. V. prašė skundo netenkinti ir palikti 2012-04-18 nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad L. Š. yra individualios įmonės savininkė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas kaip įmonės savininkei. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), įrašytas į kultūros vertybių registrą, kaip miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos, turi savo unikalų kodą, tai nėra vienintelis objektas, kuris neturi nustatytų vertingųjų savybių. Kokia tvarka atliekamas kultūros paveldo tvarkyba, numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Vilniaus senamiesčio reglamentas numato, kad turi būti atlikti esamos natūros tyrimai, tačiau to padaryta nebuvo. Tik remiantis atliktais tyrimais ir išvadomis, būtų galima pasakyti ar pastato rūsyje galimai gali būti likę vartų sienos liekanų. 2012-06-01 nutarimu L. Š. paskirta bauda už teisėtų Departamento reikalavimų nevykdymą. Reikalavimų nevykdymas ir netinkamas tvarkybos darbų vykdymas yra skirtingi pažeidimai, todėl nesutinka, kad už tą patį baudžiama du kartus.

Liudytoja G. G. teisme atsakydama į advokato A.Višnevski klausimus parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo patalpas 2012m. sausio mėnesį. Pastato viduje buvo atliekamas parastasis remontas, kuriam joks leidimas nereikalingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vidaus remonto darbus, perdažė sienas, buvo sukonstruota papildoma gipso kartono siena, nuvalyti, atidengti akmenys. Kultūros paveldo departamento atstovai buvo atvykę, tikrino, ar neatliekami neteisėti darbai. Pirmo apsilankymo metu gavo žodinį įspėjimą sustabdyti darbus, kas ir buvo padaryta. Tai atsispindi faktinių aplinkybių fiksavimo protokoluose. Raštu jokio nurodymo stabdyti darbus nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.).

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad L. Š. už LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų pažeidimą 2012-04-18 nutarimu Nr. ATV-04 patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 91 straipsnį.

Pagal LR ATPK 91 str. atsakomybė kyla už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus bei pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog L. Š. yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Komercinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ , yra pastate, kuris 2000 m. liepos 3 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-191 įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Vilniaus gynybinės sienos dalies liekanos, 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugomu valstybės kartu su Vilniaus gynybinės sienos kompleksu, be to, patenka į kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją (28 kvartalas).

Pažymėtina, kad tvarkybos darbai kultūros paveldo objektuose turi būti atliekami, laikantis tokiam objektui nustatytų paveldosaugos reikalavimų (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.) bei kultūros paveldo statytinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentų. 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (6 priedo) 2 str. 2.1. p. numato, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 2 d. nurodo, kad tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis.

2012-01-09 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (b.l.5-9) nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte buvo vykdomi paprastojo remonto darbai. Dalis sienų apdengta gipso kartono plokštėmis, lubose esamam ventiliacijos vamzdynui uždengti, keičiamos pakabinamos lubos. Silikatinių plytų pertvaroje išpjauta durų anga. Rūsyje bandant nuimti cemento ir aliejinių dažų sluoksnį nuo esančių atsikišusių akmenų sienos nubyrėjo dalis įmūrytų smulkių akmenų. <...>Patalpų nuomininkas jokių dokumentų, patvirtinančių atliekamų darbų legalumą, neturėjo. Taigi, patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atliekami remonto darbai, tačiau jokie dokumentai, patvirtinantys atliekamų darbų legalumą, pateikti nebuvo. Tai reiškia, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. kultūros paveldo objekte, buvo atliekami paprastojo remonto darbai, neturint tyrimų išvadų, projekto bei statybą leidžiančio dokumento.Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 28 kvartalo detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimo bendrųjų reikalavimų 5 punktas nustato, kad prieš pradedant pastatų remonto ir rekonstravimo darbus, būtina atlikti esamos būklės fiksavimo ir natūros tyrimo darbus. Darytina išvada, kad buvo pažeisti LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

Pareiškėjos bei jos atstovo advokato A. Višnevski argumentus, kad patalpoje buvo atliekamas paprastas vidaus remontas, kuriam nereikalingi leidimai, teismas laiko nepagrįstais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (6 priedo) 2 str. 2.1. p. numatyta išimtis. Nepateikta tyrimų išvadų, kurios patvirtintų, kad remonto darbai nesusiję su paveldosaugos reikalavimais.

LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas numato, kad Kultūros paveldo departamentas tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamo turto paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja ar nepažeidžiami šie teisės aktai (5 str. 10 d. 18 p.), kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir priežiūrą ( 5 str. 10 d. 19 p.) teikia šiuo įstatymu pagrįstus reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (5 str. 10 d. 10 p.), turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus (5 str. 10 d. 23 p.) ir pan. Atsižvelgiant į tai, į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2012 m. sausio 11 d. Nr. FAK-91 (b.l.27-28), nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo atliekami darbai susiję su paveldosaugos reikalavimais, šiuo atveju jis teisinės reikšmės nagrinėjamu paveldosaugos aspektu neturi ir pareiškėjos administracinės atsakomybės nešalina.

LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 d. numatyta, kad valdytojas yra kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. Š. bei jos atstovas advokatas A. Višnevski ginčijo skundžiamo nutarimo teisėtumą, nurodydami, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp L. Š. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės G. G. 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. K001.(b.l.67-69). Pažymėtina, kad minėta sutartis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam skyriui pateikta nebuvo, taip pat nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Departamentas negalėjo nustatyti patalpų valdytoją ir statytoją bei pareikšti jam atitinkamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad L. Š., kaip individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, yra tinkamas subjektas LR ATPK 91 straipsnio prasme ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad L. Š. veikoje yra LR ATPK 91 straipsnio sudėtis, skundžiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2012-04-18 nutarimas Nr. ATV-04 yra teisėtas ir pagrįstas. L. Š. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Teismas sutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad 2012-04-18 nutarime jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nepagrįstai pripažintos šios aplinkybės: nevykdytas teisėtas Departamento reikalavimas sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, raštu kviečiama neatvyko į Departamento Vilniaus teritorinį padalinį aplinkybėms paaiškinti, buvo organizuojamas priverstinis atvesdinimas policijos pagalba. Tokios sunkinančios aplinkybės nėra numatytos LR ATPK 32 straipsnyje. Todėl šios sunkinančios aplinkybės iš nutarimo yra šalinamos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jai kaip atitinkamam subjektui - individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorei - buvo paskirta minimali nuobauda – 3000 litų bauda, neatsižvelgiant į LR ATPK 30² str. nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, paskirta nuobauda nemažintina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai protokolo surašymas pagal LR ATPK 188⁴str. ir nuobaudos paskyrimas, bei protokolo surašymas pagal LR ATPK 91 str. ir nuobaudos paskyrimas nelaikytina pakartotiniu nubaudimu už tą pačią veiką.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti L. Š. skundą ir palikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimą Nr. ATV-04, kuriuo L. Š. pagal LR ATPK 91 straipsnį paskirta 3 000 Lt dydžio bauda, nepakeistą.

Pašalinti iš 2012-04-18 nutarimo Nr. ATV-04 aprašomosios dalies šias nurodytas sunkinančias aplinkybes: nevykdytas teisėtas Departamento reikalavimas sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, raštu kviečiama neatvyko į Departamento Vilniaus teritorinį padalinį aplinkybėms paaiškinti, buvo organizuojamas priverstinis atvesdinimas policijos pagalba.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.