- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- AS-475-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01476-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė nutraukti išskaitymus iš pareiškėjos senatvės pensijos, kurie nėra išreikšti pinigine verte, daromi prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijai, niekur nėra fiksuojami ir skaičiuojami.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, nurodant konkrečius skundžiamus administracinius aktus (nurodant juos priėmusius viešojo administravimo subjektus, priėmimo datas ir suteiktus registracijos numerius), ir suformuojant prašymą teismui įpareigoti atsakovą jos prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gegužės 9 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 23 straipsniams Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 1994 m. liepos 18 d. NI-549 23 straipsnio 2 punktą; 2) „O vienam asmeniui L. S. panaikinti išskaitimai iš pensijos pagal senatvės kuri nėra išreikšti piniginėmis vertėmis, daromi prieštaraujanč Lietuvos Respublikos Konstitucijai, niekur nėra fiksuojami iš skaičiuojami“ (pastaba – pareiškėjos kalba netaisyta).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjos L. S. skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktai įpareigoja pareiškėją kreipiantis į teismą suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą. Skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Pareiškėjai buvo nustatytas terminas patikslinti skundo reikalavimus, nurodant konkrečius skundžiamus administracinius aktus (nurodant juos priėmusius viešojo administravimo subjektus, priėmimo datas ir suteiktus registracijos numerius), ir suformuojant prašymą teismui įpareigoti atsakovą jos prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo, tačiau šalindama skundo trūkumus, pareiškėja nepateikė konkrečiai suformuluotų ir administracinio teismo kompetencijos ribas atitinkančių reikalavimų.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pirmasis reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 punkto panaikinimo, kaip prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes bylos dėl įstatymų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priskirtinos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Teismas taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti / nutraukti išskaitymus iš senatvės pensijos teismas jau yra pasisakęs 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad toks prašymas kaip savarankiškas reikalavimas administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas, nes yra per daug abstraktus (nekonkretus) ir neatitinka administracinio teismo kompetencijos, šio teismo galimų priimti sprendimų rūšių, todėl pareiškėjai pasiūlyta teikiant patikslintą skundą, tokio prašymo nereikšti, o vietoje to suformuluoti reikalavimus dėl konkrečių nutartyje nurodytų administracinių aktų (raštų) panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau pareiškėja nurodytų trūkumų neištaisė.
Kadangi pareiškėja teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėja L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad į administracinį teismą ji kreipėsi dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendime nurodyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėja neatkreipė dėmesio, kad iš pareiškėjos pensijos daromi išskaitymai, kurie niekur nefiksuojami. Tokie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėja prašo juos nutraukti, taip pat nutraukti išskaitymus iš jos senatvės pensijos, kurie daromi prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėja teigia, kad ji neturi galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai gali daryti tik teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, teisėja neįvertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos L. S. skundą laikė nepaduotų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių, t. y. rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.). Nuo šios taisyklės nukrypstama, kai atskirojo skundo išnagrinėjimui nepakanka rašytinės bylos medžiagos, reikia papildomai išklausyti proceso dalyvius žodiniame teismo posėdyje ir dėl to žodinis procesas tikslingas (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).
ABTĮ 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017 ir kt.).
Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais nurodė, pareiškėja skunde turi nurodyti konkrečius skundžiamus aktus, nurodant juos priėmusią instituciją, aktų priėmimo data ir jų numerius, suformuluojant prašymą teismui panaikinti administracinius aktus ir įpareigojant atsakovą pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjai dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo, pasinaudoti advokato ar kvalifikuoto teisininko pagalba.
Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nesuformulavo konkretaus reikalavimo (skundo dalyko), skundo pagrindo, aplinkybės dėstomos neaiškiai, t. y. nepašalino teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.
Kaip minėta, skundui keliami reikalavimai nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Reikalavimas nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai nėra formalūs, kadangi prašomos nurodyti aplinkybės (skundo pagrindas) ir reikalavimas (skundo dalykas), apsprendžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjai jų tiksliai nenurodžius, to padaryti nėra galimybės. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 punktą, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėja teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir teisėtai bei pagrįstai laikė skundą nepaduotu. Nenustatyta, kad kurie nors iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pareiškėjos skundo trūkumų būtų buvę nustatyti nepagrįstai. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.