- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-674-425/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06813-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- P. L.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutė Sankauskaitė
atsakovei P. L., jos atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, trečiajam asmeniui J. L.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ir atsakovės P. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-223/2011 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei P. L., trečiajam asmeniui J. L. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bendraturčio dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą bendrąja daline ieškovės ir atsakovės nuosavybe, nustatant, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 1/3. Ieškovė nurodė, kad 1992-04-08 atsakovė P. L. (ieškovės R. L. buvusio sutuoktinio trečiojo asmens J. L. motina) mainų sutarties pagrindu iš M. S. įsigijo nebaigtą statyti ir neįrengtą, nepriduotą eksploatuoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė P. L. perleido M. S. atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė R. L. perleido M. S. ieškovei priklausiusį garažą, esantį individualių garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė paaiškino, kad įsigijus namą, visi namo įrengimo darbai atlikti ieškovės bei trečiojo asmens iš ieškovės darbo užmokesčio bei lėšų, gautų pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį pradėtą statyti gyvenamąjį namą, adresu Girelės g. 10, Panevėžyje. 2002 m. ieškovės santuoka su trečiuoju asmeniu J. L. nutrūko, tačiau ieškovė toliau iš asmeninių lėšų remontavo ir įrengė namą. Atsakovė prie namo įrengimo ir remonto darbų neprisidėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu pripažino 0,1179 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe ir nustatė, kad R. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 0,1179 ha žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)Priteisė iš P. L. ieškovės R. L. naudai 8 225,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 45,67 Lt už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai. Teismas, įvertinęs ieškovės keliamus ieškininius reikalavimus ir juos pagrindžiančias faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinę jungtinę veiklą, reguliuojamą 1964 m. CK 472-474 str. ir 2000 m. CK 6.969 -6.982 str. įtvirtintų normų, kurių pagrindu siekiama sukurti bendrą turtą, tapsiantį kelių asmenų bendrąja daline nuosavybe. Teismas sprendė, kad nors ir nebuvo rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau laikė, kad byloje yra teisiniai pagrindai taikyti išimtį iš įrodinėjimo leistinumo taisyklės, kai nesilaikyta sandorio paprastos rašytinės formos reikalavimo. Esant tokiai situacijai, kai rašytinės jungtinės veiklos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, įrodymus teismas vertino vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle. Teismas įvertino, jog namo įsigijimo momentu tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta santuoka, jie abu gyveno atsakovei priklausančiame bute, vėliau visi persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kur ieškovė gyvena iki šiolei, nors santuoka su trečiuoju asmeniu nutraukta dar 2002 m. Aplinkybė, kad ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie bendro ūkio, patvirtino liudytojų parodymai. Teismas nurodė, kad ieškovės R. L. įnašas į bendrą turtą – tai piniginės lėšos, gautos pagal 1996-10-06 pirkimo-pardavimo sutartį už nebaigtą statyti gyvenamąjį namą Panevėžyje Girelės g. 10, taip pat garažas ( arba narystė garažų bendrijoje), sodo sklypas SB „Klevas“. Visų šių aplinkybių nustatymas lėmė išvadą, kad ieškovė R. L. buvo gyvenamojo namo bendraturtė, asmeninėmis lėšomis prisidėjusi kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, rūpindamasi namo priežiūra ir įrengimu, ji elgėsi kaip namo savininkė. Ieškovės R. L., atsakovės P. L. ir trečiojo asmens J. L. jungtinės veiklos sutartis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę sudaryta realiais veiksmais ją įgyvendinant. Ieškovė teigė, kad savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo, pateikė įrodymus, kad už ginčo žemės sklypą sumokėjo 54,08 investiciniais čekiais. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, todėl teismas laikė, kad jos įrodytos, o žemės sklypą pripažino bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kiekvienas iš jungtinės veiklos dalyvių investavo pinigų į ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ir kokius atliko darbus, tačiau jų bendras siekis ir tikslai suteikia pagrindą išvadai, kad visas kartu pirktas, įrengtas (pastatytas) turtas priklausė visiems po lygiai, todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Atsakovė P. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės R. L. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais yra paneigti ieškovės ieškiniui pagrįsti nurodyti teiginiai, nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo principais. Apeliantė P. L. nurodė, kad jai 1992 m. prie įsigyto namo buvo suteikta 0,06 ha žemės, vėliau leista įsigyti dar 0,241 ha žemės sklypą, kurio bendra vertė 2 163,22 Lt. Ieškovė R. L. už šį sklypą sumokėjo tik 54,08 Lt, t. y. tik nežymią dalį. Keičiant atsakovės trijų kambarių butą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, nebuvo jokio susitarimo dėl dalies gyvenamojo namo nuosavybės teisės perleidimo ieškovei ir trečiajam asmeniui. Apeliantė nurodė, kad ieškovei R. L. buvo leista atlikti virtuvės ir kambario einamąjį remontą, kadangi su ieškove buvo sudaryta žodinė patalpų nuomos sutartis. Apeliantė P. L. teigė, kad ieškovė visai neprisidėjo prie namo statybų ar jo remonto nei darbu, nei asmeninėmis lėšomis. Visus namo statybos darbus atliko atsakovės bei trečiojo asmens samdyti asmenys, kuriems už darbą mokėjo atsakovė ir tretysis asmuo iš savo asmeninių lėšų, pajamų ir santaupų. Ieškovei išsiskyrus su trečiuoju asmeniu J. L., atsakovė ragino ieškovę išsikelti, susirasti naujas gyvenamąsias patalpas, o ieškovė žadėjo tai padaryti, tačiau iki šiol tebegyvena ginčo name. Apeliantė P. L. teigė, kad jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaryta, ieškovė neįrodė jos buvus, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nepagrįstai laikė, kad byloje yra teisinis pagrindas taikyti išimtį iš įrodinėjimo leistinumo taisyklės, kai nebuvo laikytasi sandorio paprastosios rašytinės formos reikalavimo. Apeliantė P. L. nurodė, kad teismas nepagrįstai sutapatino atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens jungtinę veiklą su ieškovės ir trečiojo asmens kaip sutuoktinių santykius. Turtas įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė. R. L. ir J. L. santuoka nutraukta 2002 m., t. y. jau galiojant naujajam CK, o tai reiškia, kad R. L. privalėjo nurodyti, koks turtas priklauso jai asmenine ar bendrąja nuosavybe, tačiau ieškovė to nepadarė. Apeliantė pažymėjo, kad sutuoktinių jungtinė nuosavybė baigiasi teismui sprendimu padalijus bendrą sutuoktinių turtą. Sutuoktiniai turi santuokos nutraukimo byloje aptarti savo turtines teises ir pareigas, teismas patvirtina tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir tuo pačiu klausimu į teismą kreiptis nebegalima. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutraukiant R. ir J. L. santuoką bendro turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas dėl gerų santykių su atsakove ar dėl teisinio šalių neišprusimo. Atsakovė nurodė, kad toks teiginys neturi teisinės reikšmės. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje buvo atstovaujama advokato, ji pasirašė santuokos nutraukimo sutartį, kurioje sutiko, kad santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto, šią sutartį teismas patvirtino, todėl ji tapo prejudicinę reikšmę turinčiu faktu. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai tik patvirtina, kad buvo gautos lėšos už tam tikrų objektų pardavimą, tačiau visai neįrodo, jog minėtos lėšos investuotos į namo statybą ar remontą. Nuosavybė gali būti kildinama iš realaus juridiniu faktu pagrįsto susitarimo, o ne iš liudytojų parodymų ir šalutinių įrodymų. Ieškovė nesilaikydama įstatymo reikalaujamos rašytinės jungtinės veiklos sandorio formos prisiėmė riziką sau dėl sandorio buvimo įrodinėjimo kilus ginčui. Apeliantė nurodė, kad minėtas garažas kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė ieškovei nuosavybės teise, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis buvo indėlis į statomą namą, be to šis garažas nebuvo įtrauktas į 1992-04-08 mainų sutartį. Investicijos į gyvenamąjį namą buvo padarytos 1992 metais, tuo tarpu ieškovė jai priklausiusį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, adresu Girelės g. 10, Panevėžyje, pardavė tik 1996 m., o sodą SB „(duomenys neskelbtini)“ tik 1997 m., kai su trečiuoju asmeniu J. L. bendro ūkio nebevedė. Teismas netinkamai taikė įrodymų pakankamumo principą, neargumentuotai atmetė atsakovės motyvus ir pateiktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundą, atsakovė P. L. prašė R. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas tik iš dalies tenkino jos ieškinį. Ieškovė pateikė teismui reikalavimą priteisti 1/3 viso turto, teismas šį reikalavimą tenkino. Taip pat atsakovė nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašymą priimti patikslintą ieškinį bei prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovė buvo atstovaujama dviejų advokatų, įvyko du parengiamieji posėdžiai, per kuriuos ieškovė galėjo suformuluoti galutinius ieškinio reikalavimus, ką ieškovė ir nurodė padariusi, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymus dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Apeliaciniame skunde nurodyti paskaičiavimai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis. Teismas nepažeidė įstatymo ir leisdamas tam pačiam atstovui atstovauti atsakovės ir trečiojo asmens interesus.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. L. pareiškimu nurodė prisidedantis prie atsakovės P. L. apeliacinio skundo. J. L. pažymėjo esąs atsakovės P. L. sūnus, o pagal bylos faktines aplinkybes atsakovės ir trečiojo asmens pozicija dėl ieškinio dalyko nepagrįstumo pilnai sutampa.
Ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-271-223/2011 ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei R. L. iš atsakovės P. L. už priklausančio ir priteistino nekilnojamojo turto - 55/100 dalių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten esančio 1/3 dalies 0.1179 ploto žemės sklypo vertę 91 869,18 Lt piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė R. L. nurodė iš dalies nesutinkanti su priimtu sprendimu, kadangi jai buvo pripažinta žymiai mažesnė nuosavybės dalis, nei priklauso. Ieškovė nurodė, kad iš viso namą buvo investuota 119 074,50 rub. ir 9 000 Lt. Ieškovė nurodė investavusi 55 proc. šios sumos, 19 proc. investavo atsakovė, o tretysis asmuo investavo 26 proc. Teismas priteisdamas ieškovei tik 1/3 namo bei žemės sklypo dalies nepagrįstai sumažino ieškovei priklausančią dalį. Ieškovė taip pat nurodė nesutinkanti su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo priteisti jai priklausančią dalį pinigine kompensacija. Apeliantė pažymėjo, kad dėl trečiojo asmens smurtavimo ir grasinimų negalinti kartu su juo gyventi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovė prašymą pakeisti ieškinio dalyką ir priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį. Pagal atliktą sąmatą namui pastatyti prireikė 159 671,25 Lt, todėl įvertinus ieškovės procentinę dalį, jai tenkanti piniginė kompensacija būtų 91 869,18 Lt. Apeliantė taip pat pabrėžė, kad atsakovės ir trečiojo asmens interesai nesutapo, todėl bylos nagrinėjime jų abiejų negalėjo atstovauti tas pats atstovas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. L. atsiliepimu į atsakovės P. L. apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės P. L. turtinė padėtis 1992 m. nebuvo tiek gera, kad atsakovė būtų išgalėjusi pati viena įsigyti gyvenamąjį namą. Atsakovės teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles yra deklaratyvūs ir nekonkretūs. Atsakovės ieškovei pateiktas 2010-08-25 pranešimas įrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos nuomos sutarties, priešingai atsakovės apeliacinio skundo argumentams. Nors P. L. teigia, kad namo statybos darbus atliko jos samdyti asmenys už atsakovės pinigus, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o dirbusių asmenų parodymai nėra objektyvūs, kadangi jų darbo laikas būdavo ieškovės darbo metu, o po darbo minėti asmenys kartu su trečiuoju asmeniu J. L. vartodavo alkoholį. Ieškovė nurodė 13 metų nesikreipusi dėl dalies nuosavybėje pripažinimo, kadangi santykiai su atsakove buvo geri. R. L. teigė, kad teismas pagrįstai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų, tarp kurių ir R. L. dukters, P. L. anūkės, parodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė buvus jungtinės veiklos sutartį. Apeliantė P. L. klaidingai teigia, kad teismas sutapatino sutuoktinių santykius su jungtinės veiklos santykiais. Priešingai, teismas pagrįstai nustatė, kad tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė jungtinės veiklos santykiai, rėmėsi LAT praktika ir nurodė, kad susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia. R. L. santuokos su J. L. nutraukimo metu negalėjo reikšti jokių pretenzijų į ginčo namą, kadangi šis namas buvo registruotas P. L. vardu, su kuria santykiai buvo geri. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo buvus jungtinės veiklos sutartį, P. L. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas tenkinti R. L. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).
Ieškovė R. L. ir tretysis asmuo J. L. susituokė 1978-12-09 (T.1, b.l. 92);1992-04-08 Sutartimi atsakovė P. L. jai priklausiusį 64,33 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22 617 Lt, išmainė į M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas buvo 59 proc., 47 900 Lt vertės (T.1, b.l.11);Ieškovė R. L. 1992-09-12 pareiškimu garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ prašė išbraukti ją iš kooperatyvo narių, kadangi savo garažą Nr. 101 perleidžia M. S. (T.2, b.l.13);S. M. 1992-09-12 pareiškimu garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ prašė priimti ją į kooperatyvo narius vietoj išstojusios L. R. (T.1, b.l. 12);1996-10-10 sutartimi R. L. pardavė M. J. pradėtą statyti gyvenamąjį namą su kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 15 522 Lt (T.1, b.l. 100;R. L. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) 1993-09-28 (T.1, b.l. 90;Ieškovė R. L. už perkamą iš valstybės ginčo žemės sklypą sumokėjo 54,08 investicinius čekius (T.1, b.l. 31);Ieškovės R. L. santuoka su trečiuoju asmeniu J. L. nutraukta 2002-07-26. Teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys nurodė, kad „santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo“ (T.1, b.l. 32);
Ieškovė R. L. ir tretysis asmuo J. L. santuokoje gyveno nuo 1978-12-09 iki 2002-07-26; t.y. daugiau kaip 24 metus;atsakovė P. L. jai priklausiusį 64,33 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22 617 Lt, 1992-04-08 išmainė į M. S. priklausantį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 47 900 Lt vertės, o ieškovė R. L. 1992-09-12 pareiškimu garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 101 perleido M. S.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad garažas Nr.101 garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgytas ieškovės ir trečiojo asmens santuokos metu, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybe;ieškovė R. L., jos buvęs sutuoktinis tretysis asmuo J. L. ir trečiojo asmens motina atsakovė P. L. keitimo, perleidimo, pardavimo būdais realizavo savo turėtus turtus ir atsakovės P. L. vardu įgijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Tuo metu šalių santykiai buvo geri, jie bendromis jėgomis ir lėšomis įrenginėjo įgytą gyvenamąjį namą, turėdami tikslą visi jame gyventi.Nors atsakovė apeliantė P. L., tretysis asmuo J. L. ir teigė, kad ieškovė R. L. savo darbu, lėšomis prie namo įrengimo neprisidėjo, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokius atsakovės ir trečiojo asmens teiginius: 1992-04-29 R. L. sumokėjo 670,54 rub. už cementą (T.1, b.l.19); 1992-05-18 sumokėjo 2 548 rub. už kampuotį (T.2, b.l.20). Ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė įgijusi didelį kiekį statybinių medžiagų ir panaudojusi ginčo namo įrengimui.gerus šalių santykius patvirtina ieškovės R. L. įgytos statybinės medžiagos (plokštės UNS, poliuretano juostelės, kampai) įgyti 2003-09-01 (T.1, b.l. 17,18), panaudoti ginčo namo remonto darbams jau po santuokos su trečiuoju asmeniu J. L. nutraukimo 2002-07-26.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė R. L., atsakovė P. L. ir tretysis asmuo J. L. įsigydami gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namą įrengdami, remontuodami veikė kaip nerašytos jungtinės veiklos sutarties dalyviai (1964m. redakcijos CK 40 skirsnis), kad pagal byloje surinktus įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kiekvienas iš jungtinės veiklos dalyvių investavo piniginių lėšų į ginčo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, kokius konkrečiai atliko darbus, kokia atliktų darbų vertė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad visas kartu pirktas, įrengtas (pastatytas) turtas priklausė ieškovei R. L., atsakovei P. L. ir trečiajam asmeniui J. L. lygiomis po 1/3 dalį dalimis. Pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti ieškovei R. L. nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.atsakovė P. L. jai priklausiusį butą 1992-04-08 išmainydama į M. S. priklausantį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą, buvo 62 metų amžiaus, pensininkė, tuo tarpu ieškovė R. L. buvo 34 metų amžiaus, turėjusi pastovų darbą ir pajamas;
1. nepagrįstas ir neįrodytas, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams (ieškovės pirktos statybinės medžiagos, apmokėjimas investiniais čekiais perkamo žemės sklypo, perleidimas kartu su trečiuoju asmeniu santuokos metu įgyto garažo, nebaigto statyti gyvenamo namo) apeliantės P. L. apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovė R. L. visai neprisidėjo prie namo statybų ar jo remonto, o visus namo statybos darbus atliko atsakovės ir trečiojo asmens pasamdyti asmenys;
2. teismo 2002-07-26 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys nurodė, kad „santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo“ ir tai atitinka tiesą, nes ginčo namų valda įgyta jungtinės veiklos pagrindu kartu su atsakove P. L., kuri nebuvo skyrybų byloje dalyvaujančiu asmeniu. Ieškovė ir tretysis asmuo savo vardu santuokos metu kaip sutuoktiniai turto nėra įgiję;
3.iš bylos medžiagos darytina išvada, kad ieškovė savo darbo pajamas, santuokoje su trečiuoju asmeniu įgytą turtą panaudojo būtent ginčo namų valdos įgijimui (turima galvoje 1992m. garažo Nr. 101 perleidimas M. S.), įrengimui, remontui, jo priežiūrai ir t.t.;
nepagrįstais byloje surinktais įrodymais apeliantės ieškovės apeliacinio skundo motyvas ieškovę apeliantę investavus 55 proc. šios sumos, 19 proc. investavus atsakovę, o tretįjį asmenį investavus 26 proc. Kaip jau buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažino visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kiekvienas iš jungtinės veiklos dalyvių investavo piniginių lėšų į ginčo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, kokius konkrečiai atliko darbus, kokia atliktų darbų vertė, todėl šalims pripažino po 1/3 dalį į jungtinės veiklos sutartim i sukurtą turtą – ginčo namų valdą ir žemės sklypą;priteisti ieškovei R. L. piniginę kompensaciją iš atsakovės P. L. nėra pakankamo pagrindo todėl, kad atsakovė neturėtų realios galimybės įvykdyti tokį teismo sprendimą ir sumokėti ieškovei teismo priteistą sumą. Pagal šalių turtines galimybes, šalių jungtinės veiklos sutartimi sukurtas turtas gali būti padalintas tik natūra, nes piniginės kompensacijos sumokėti neturi galimybių tiek ieškovė, tiek atsakovė.
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), priimtiniausiai užtikrinantis šalių turtinius interesus, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p.).
Kadangi ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, teismui nėra pagrindo spręsti ieškovės ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.