Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-771-522/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
1-771-522/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07778-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
L. K., A. L.
Nukentėjusysis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-771-522/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07778-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 20 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamiesiems L. K. ir A. L.,nukentėjusiajam R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. ir A. L. mušdami nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

L. K. ir A. L. 2022 m. kovo 6 d. apie 02.10 val., būdami Lapelių k., Čiobiškio sen., Širvintų r., eidami Mokyklos gatve, veikdami bendrininkų grupėje vienas su kitu, pribėgo prie gatve ties pastatu Nr. 1 kartu su draugais einančio R. A. ir, A. L. tyčia ranka sudavus mažiausiai du smūgius R. A. į veidą, L. K. įsikibęs į R. A. parbloškė jį ant žemės ir grumtynių metu mažiausiai du kartus tyčia ranka sudavė jam į galvą bei mažiausiai po du smūgius į šonus, o R. A. atsistojus ir nuėjus į šalį, L. K. vėl prie jo priėjo ir, tęsdamas nusikalstamą, veiką tyčia tris kartus ranka sudavė į veidą. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais, L. K. su A. L. padarė R. A. poodines kraujosruvas galvos kairėje smilkininėje srityje, kaktos kairėje, kaktoje virš dešinio antakio su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimus nugaroje abipus ties klubakaulių sparnais, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. K. ir A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d., 02.00 val. prie pastato Nr. 1 ėjo R. A. ir jie pribėgo. Jis sudavė jam 2 smūgius į galvą ir keletą į šoną ir viskas, o trečio pribėgimo nebuvo. Jis parbloškė R. A. ant žemės, sudavė mažiausiai po du smūgius į galvą (veidą) ir į šoną. Taip pasielgė, nes susipyko. Jis tuo metu buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Jie jo nelaukė, čia buvo atsitiktinumas. Jie ėjo skolintis mašinai rato. Jie toje pačioje gatvėje gyvena, iš kur jis ėjo.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d., 02.00 val. nakties, kilus kivirčui su R. A., apimtas blogų emocijų sudavė jam keletą smūgių. Jis buvo išgėręs kelis butelius alaus, bet nesijautė girtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). A. L. ir L. K. gerai pažįsta, nes jie yra to paties kaimo gyventojai. Su jais bendraudavo, kažkokių rimtesnių abipusių konfliktų nėra buvę. Pastaruosius porą mėnesių su jais bendravo labai mažai ir pagrinde tik socialiniuose tinkluose. 2022 m. kovo 5 d., apie 18 val. jis buvo pirtyje pas bendradarbį E. A.. Buvo kartu su savo pusbroliu R. V.. Pirtyje dar buvo jų draugai T. K. bei E. Č.. Pirtyje visi leido laiką, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. prie pirties buvo atėję A. L., L. K. (jis T. brolis), L. L. ir R. M.. Jie irgi visi buvo vartoję alkoholio. Dar prieš jiems ateinant, susirašinėjant žinutėmis, buvo įvykęs kažkoks ginčas tarp E. A. ir L. L.. Jiems atėjus konfliktas tęsėsi žodžiu, bet visus išvaikė į lauką iš namų išėjusi E. A. mama ir lygtais sesė. Tuomet jokių muštynių nebuvo, tik žodinis ginčas. Jis pats jokiame ginče nedalyvavo, gal tik keliais žodžiais su visais persimetė. Maždaug valandos bėgyje jie visi vėl atėjo pas juos į pirtį ir konfliktas tęsėsi toliau. Tuomet A. L. dėl kažko puolė T. K. ir įvyko apsistumdymas, bet jokių didesnių muštynių neįvyko. Visi pasistumdė tarpusavyje ir jie iš pirties išėjo. Ir to susistumdymo metu jam asmeniškai jokių grasinimų išsakyta nebuvo. Pirtyje jie dar kurį laiką pabuvo ir prieš 2 val. (buvo jau kovo 6 d.) ėjo į namus. Visiems buvo nuojauta, kad ta pati kompanija gali dar prie jų kabintis, todėl ėjo visi kartu vienu metu. Jų palydėti ėjo ir E. A.. Jam link namų reikėjo pereiti praktiškai visą kaimelį. Pirmas nuo jų į savo namus nuėjo T. K.. Kiek vėliau nuo jų į namus nuėjo E. Č. ir jie liko trise. Jis ėjo pirmas, o E. A. su R. V. ėjo kokių penkių metrų atstumu už jo. Taip jiems einant gatve palei kaimo bendruomenės namus, iš tamsos tiesiai prie jo pribėgo A. L. ir L. K.. Pirmas jam smūgį ranka į veidą sudavė A. L. ir jis krito ant žemės. Pradžioje parkrito ant nugaros, bet kai abu jį pradėjo spardyti, jis persivertė ant pilvo ir rankomis užsidengė galvą. Spardomas jis buvo iš abiejų pusių, bet kuris jam buvo iš kairės, kuris iš dešinės, jis nežino. Jam gulinčiam į galvą buvo suduoti mažiausiai penki smūgiai, mažiausiai šeši smūgiai į kairį šoną, mažiausiai trys smūgiai į dešinį šoną ir dar mažiausiai du smūgiai į kojas. Kiek smūgių konkrečiai ir į kurias vietas jam sudavė L. K. ar A. L., jis nežino, nes viskas vyko tamsoje ir jis buvo užsidengęs galvą, be to viskas vyko labai greitai. Jį ginti puolė E. A. su R. V., kurie L. K. su A. L. nuo jo atitraukė ir ramino. Kol jis dar gulėjo ant žemės pamatė, kad šalia guli mobiliojo ryšio telefonas. Manė, kad tai jo telefonas ir jau ruošėsi skambinti numeriu 112. Jis buvo atsikėlęs nuo žemės ir nuėjo kiek į šalį. Jam kraujavo nosis, skaudėjo lūpas. Kai bandė naudotis telefonu pamatė, kad jis ne jo. A. L. prie jų jau nebuvo, tik L. K.. Buvo panašu, kad jis ieško savo telefono ir jis telefoną numetė į jo pusę. Tada L. K. dar priėjo prie jo ir dar tris kartus ranka sudavė į veidą. Kur tuo metu buvo E. A. su R. V. jis nežino. Su nieko jis daugiau nebendravo ir nuėjo namo. Pakeliui dar paskambino numeriu 112 ir paprašė, kad jam iškviestų medikus bei policiją, pasakė, kad buvo sumuštas. Jų atvykstančių laukė namuose. Medikų jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas į namus. Jam nustatyti daugybiniai kūno sumušimai. Policijos pareigūnai jam buvo išdavę siuntimą vykti pas teismo medicinos ekspertus, bet pas juos nuvykęs nebuvo. Įvykio metu buvo suplėšyta jo striukė, kurios vertė 50 Eur ir sudraskytos treninginės kelnės, kurių vertė 25 Eur. Viso padaryta 75 Eur turtinė žala. Dėl žalos atlyginimo teiks civilinį ieškinį (b.l. 15-16).

Liudytojas E. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. kovo 5 d. vakare, maždaug nuo 19 val., pas jį į pirtį prie namų buvo atėję draugai R. A., R. V., T. K. ir E. Č.. Visi jie atėjo ne vienu metu - kas anksčiau, kas vėliau. Visi kaitinosi pirtyje, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22-23 val. jis, būdamas pirtyje, žinutėmis pradėjo susirašinėti su L. L.. Susirašinėjimas vyko grupėje, kurioje viso yra apie dvylika žmonių. Susirašinėjimas vyko krepšinio tema ir jie apsipyko, bet jis to nesureikšmino, kadangi šia tema tarp jų dažnai būna aršių diskusijų. Taip susirašinėjant L. L. pasiūlė susitikti ir jis parašė ateiti. Vėliau jie dar susiskambino ir jis pasakė, kad L. ateitų prie jo namų. Apie tokį jų susirašinėjimą žinojo visi kartu buvę asmenys, nes jie visi yra susirašinėjimo grupėje. Pasitikti ateinančio L. jis ruošėsi eiti vienas, bet visi draugai sakė, kad eis kartu. Tuo metu jie jau buvo apsirengę ir iš pirties nuėjo prie koplytstulpio, kuris yra netoli nuo jo namų. Kartu su L. L. buvo atėję jam gerai pažįstami A. L., L. K. ir R. M.. Jis ėjo pirmas ir ruošėsi kalbėtis tik su L. L.. Jam iš karto paskė „nu, kas yra“. Tuo pat metu išgirdo, kaip dužo kažkokie buteliai ir tarp kelių asmenų prasidėjo susistumdymas. Nesistumdė tik jis, L. L. ir R. M.. Tarp besistumdančios kompanijos jokių muštynių tikrai nebuvo, kilo tik triukšmas, dėl kurio į kiemą išėjo jo mama ir visus išvaikė. Visiems išsiskirsčius, jie su mama dar surinko butelių šukes ir jis grįžo į pirtį. Pasirodo, kad R. A. buvo atsinešęs du tuščius alaus butelius ir juos kažkaip sudaužė, o šukes jo rankose matę atėję asmenys galvojo, kad su tomis šukėmis jis dalyvaus konflikte. Dėl to visas susistumdymas ir prasidėjo. Jau grįžęs į pirtį jis matė, kad R. A. buvo susipjaustęs ir rankas. Toliau jie vėl su ta pačia kompanija sėdėjo pirtyje ir bendravo. Maždaug pusvalandžio bėgyje į pirtį vėl atėjo L. L., L. K., A. L. ir R. M.. Jie atėjo toliau aiškintis dėl jau vykusio konflikto, vėl kilo triukšmas, susistumdymai, bet muštynių tikrai nebuvo. Tai kas vyko jam nepatiko ir jis tai visai kompanijai liepė išeiti iš pirties. Jie išeidami dar jo atsiprašinėjo, nebuvo nusiteikę kažkaip konfliktiškai ir agresyviai. Jie dar liko pirtyje ir po namus pradėjo skirstytis prieš 2 val. (buvo jau kovo 6 d.). Iš pirties visi išėjo vienu metu. Jis ėjo visų palydėti, pasiėmė prožektorių. Ėjo pagrinde dėl T. K., nes jis buvo stipriai girtas. Jis iš kompanijos pirmas ir nuėjo į namus, ir jie liko trise. Visi ėjo Mokyklos gatve. Pirmas ėjo R. A., o jie su R. V. kelių metrų atstumu nuo jo. Einant gatve palei bendruomenės namus, pamatę juos, artyn pradėjo bėgti A. L. ir L. K.. Taip sutapo, kad jie gatve ėjo į jų pusę. Kadangi R. A. ėjo pirmas, jie iš karto pribėgo prie jo. Jie tikrai agresyviai puolė R. A. ir buvo akivaizdu, kad nori jį sumušti. Jį puolė dviese vienu metu. Kažkokių suduotų smūgių jis asmeniškai nepastebėjo, viskas buvo panašu į grumtynes. R. A. juos nuo savęs bandė stumti, pats smūgiavo rankomis bei kojomis. A. L. su L. K. toliau jį puolė, buvo agresyvūs. E. A. juos pradėjo traukti nuo R. A.. Pirmą į šalį traukė A. L.. Tuo pat metu matė, kad R. A. su L. K. jau voliojosi ant žemės. Jo ar R. V. A. L. nepuolė, net nebandė su jais konfliktuoti. Atitrauktą A. L. jis paliko su R. V. ir tuomet ėjo atitraukinėti L. K.. Jį atitraukinėjo jau gulintį. Kai jį atitraukė, tai labai greitai nuo žemės atsikėlė ir R. A.. Jis iš karto paėjo į šalį ir pradėjo šūkauti ant L. K. ir A. L.. Jis pats tuo metu nuo žemės rinko R. A. daiktus, kuriuos jis turėjo atsinešęs į pirtį. Ten buvo kažkokie rūbai, rankšluostis. Kol rinko tuos daiktus, girdėjo, kad L. K. klausinėja, kur jo telefonas, prašė jam paskambinti. Kiek suprato, jam skambino A. L.. Visus surinktus daiktus jis jau buvo padavęs R. A. ir sakė jam eiti namo. Tuo metu R. A. kišenėje suskambo telefonas ir jis jį išsitraukęs pamatė, kad telefonas ne jo. Tai buvo L. K. telefonas ir R. A. jį numetė į miškelio pusę, o pats nuėjo į savo namų pusę. Kadangi E. A. turėjo prožektorių, tai nuėjo ieškoti numesto telefono. Kai jį rado, tai L. K. kaip tik atbėginėjo nuo nueinančio R. A.. Telefoną jis atidavė L. K. ir visi išsivaikščiojo po namus. Su A. L. ir L. K. apie įvykusį konfliktą jis kalbėjo jau sekančią dieną ir jie sakė, kad R. A. jie mušė dėl to, kad jis ant jų norėjo šokti su tais sudaužytais buteliais. Iš jų kalbos suprato, kad R. A. jie specialiai netykojo, o ėjo atgal parvedę R. M. namo ir taip sutapo, kad ėjo jie. Apie kažkokius kitus jų konfliktus su R. A. jis nieko nežino. Jis asmeniškai visų šių įvykių metu nenukentėjo ir niekam jokių pretenzijų neturi (b.l. 81-82).

Liudytojas R. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. kovo 5 d. vakare, maždaug nuo 19 val., buvo pirtyje pas tame pačiame kaime gyvenantį draugą E. A.. Buvo atėjęs kartu su savo pusbroliu R. A.. Pirtyje taip pat buvo jų draugai T. K. ir E. Č.. Visi kaitinosi pirtyje, tarpusavyje bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pagrinde gėrė alų. Apie 22.30 val. tarp jo draugų prasidėjo susirašinėjimas „mesendžerio“ grupėje. Toje grupėje yra ir jis. Susirašinėjimas vyko krepšinio tema, o konkrečiai dėl jų komandos rėmimo. To susirašinėjimo metu įvyko konfliktas tarp kelių grupėje esančių jo draugų. Toliau aiškintis L. L. pasisiūlė ateiti. E. A. jam parašė ateiti prie iš ąžuolo padaryto koplytstulpio. Jis yra netoli nuo jo namų. Ten E. A. ruošėsi eiti vienas, bet jie išėjo kartu su juo. Išeidamas R. A. į rankas pasiėmė du tuščius alaus butelius ir pasakė „bus savigynai“. Kai atėjo prie koplytstulpio, tai tuo pat metu prie jo atėjo L. L., A. L., L. K. ir R. M.. Jie visi buvo vartoję alkoholio kaip ir jie. Pirmi santykius pradėjo aiškintis E. A. su L. L.. Vyko tik žodinis konfliktas. Jie tiesiog vienas ant kito šūkavo. To konflikto metu R. A. trenkė turėtus butelius vieną į kitą ir juos abu sudaužė. Tada visa kompanija puolė ant jo ir prasidėjo susistumdymas. Vieni pradėjo stumdytis, kiti juos atitraukinėjo. Pagrinde vienas kitą stumdė broliai K. Kiti daugiau puolė ant R. A.. Visas susistumdymas baigėsi, kai į kiemą išėjo E. A. mama bei sesuo. Jos liepė baigti konfliktą ir visiems skirstytis. Jie taip ir padarė bei grįžo į pirtį. Nueinant jis dar padėjo surinkti sudaužytų butelių šukes. Grįžę toliau sėdėjo prie pirties ir kaitintis jau nėjo. Toliau vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Tada T. K. pradėjo skambinėti savo broliui L. ir pradėjo aiškintis, kodėl jis jį puolė. Pokalbis nebuvo ilgas, gal iki 5 minučių. Praėjus maždaug pusvalandžiui, ta pati kompanija atėjo jau prie pačios pirties. Prie jų nuėjo E. A. ir sakė, kad jie pirtyje nekeltų jokių muštynių, bet nepaisant to visi užėjo į pirtį ir vėl prasidėjo susistumdymas. Visi pagrinde puolė ant R. A., o jie jį gynė. Po susistumdymo visi vėl išėjo iš pirties ir išeinat kažkuris R. A. pasakė "vis tiek mes tavęs sulauksim, tu šiandien nepareisi namo". Po to jie pirtyje pabuvo dar apie valandą ir jau skirstėsi po namus. Pirmas jau buvo išėjęs E. Č.. Toliausiai reikėjo eiti R. A. ir jie išėjo jį palydėti. Pakeliui į savo namus nuo jų atsiskyrė T. K. ir jie liko trise. Kiek jis pamena, visi ėjo krūvoje. Einant gatve palei bendruomenės namus, jis pamatė link jų atbėgančius A. L. ir L. K.. Pribėgę jie iš karto puolė ant R. A.. Viskas vyko labai staiga ir netikėtai, todėl visą įvykių seką sunku nupasakot. Be to jis ir pats buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Jie abu R. A. puolė daužyti rankomis, o jis ir E. A. juos pradėjo atitraukinėti. A. L. jam pradėjo šaukti, kad jis nesikištų ir eitų namo. A. L. gerokai už jį stambesnis ir jį buvo sunku nulaikyti. Vienu metu jis matė, kad R. A. ant žemės voliojosi su L. K.. Jie galima sakyti daužė rankomis vienas kitą. Visas toks stumdymasis vyko gal apie porą minučių ir baigėsi, kai prasidėjo kalbos apie kažkokį pamestą telefoną. Jis tikrai negali pasakyti kas ir kiek smūgių kam sudavė, nes nekreipė į tai dėmesio. Po to jie išsiskirstė po namus. Jis pats šių įvykių metu nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi (b.l. 84-85).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1022/2022 (01) konstatuojama, kad R. A. nustatytos poodinės kraujosruvos galvos kairėje smilkininėje srityje, kaktos kairėje, kaktoje virš dešinio antakio su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimai nugaroje abipus ties klubakaulių sparnais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 51-53).

Nukentėjusysis R. A. 2022 m. kovo 10 d. pateikė suplėšytą striukę ir sportines kelnes, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Drabužiai apžiūrėti (b.l. 28-29, 30-36).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

L. K. ir A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie mušdami nežymiai sužalojo žmogų. Nusikaltimas įrodytas kaltinamųjų prisipažinimais, nukentėjusiojo R. A. ir liudytojų E. A., R. V. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, apžiūros protokolu.

Kaltinamųjų L. K. ir A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamieji L. K. ir A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu jie kaltais pripažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam padarytą žalą. Nukentėjusysis R. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleidžia bei kad žala jam atlyginta.

L. K. anksčiau teistas nebuvo (b.l. 86), administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas tris kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 88-91), studijuoja. A. L. taip pat anksčiau neteistas (b.l. 112), administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 114-117), ūkininkauja (b.l. 118). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji L. K. ir A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra teisinis pagrindas kaltinamiesiems taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. ir A. L., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiuoju R. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. K. ir A. L. išaiškinti, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin