Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-4295-613/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2-4295-613/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02425-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Gintautas Daugėla
Kategorijos
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4295-613/2014(Proceso Nr. 2-06-3-02425-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 114.3.; 116.1.; 128.15.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl daikto valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-03-03 gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp. Nurodo, kad 2007-03-02 prikimo pardavimo sutartimi įsigijo 51/100 dalį gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-02 prikimo pardavimo sutartimi įsigijo 49/100 dalį gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Prie pagrindinio pastato yra pastatui skirtas aptarnauti ūkinis pastatas, kuris kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp. Ūkinio pastato duomenys: ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30. Tokių išmatavimų nesudėtingi statiniai gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre savininko prašymu, tačiau neprivalomai. Nurodo, kad tiek pagrindiniu pastatu, tiek prie jo esančiu ūkiniu pastatu pareiškėjas naudojasi ir valdo netrukdomai nuo 2007 metų, tačiau nėra suformuotas žemės sklypas šiems abiems nekilnojamiesiems daiktams. Pareiškėjas nori rengti žemės sklypo planą ir šiai administracinei procedūrai atlikti reikalinga išaiškinti ūkinio pastato valdytoją. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013-12-10 duomenimis nekilnojamasis daiktas, ūkinis pastatas 10Jp, adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį, neįregistruotos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad klausimą prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra, priklausomai nuo to, ar atsiras kitų asmenų, reiškiančių savo teises į daiktą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka.

Šioje byloje pareiškėjas R. J. valdymo fakto įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp. Nurodė, kad nuo 2007 m. ūkinį pastatą valdo kaip savą, nes jis yra kaip aptarnaujantis pastatas prie pagrindinio pastato – gyvenamojo namo. Teismas neturi pagrindo netikėti R. J. paaiškinimu, kad jis nuo 2007 m. naudojasi ir valdo minėtą ūkinį pastatą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – pagrindinio pastato 51/100 dalies 2007-03-02 pirkimo pardavimo sutarties notarinio registro kopija Nr. K1ES-5214, pagrindinio pastato 49/100 dalies 2007-03-02 pirkimo pardavimo sutarties notarinio registro kopija Nr. K1ES-5210 (b.l. 56-57), VĮ Registrų centras 2013-12-10 raštas Nr. (4.6.11.)RA-6438 (b.l. 44 ), 2007-02-19 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (b.l. 45) bei pranešimas dėl apsaugos sutarties, kad nuo 2009-02-02 į UAB saugos tarnybos “Argus” centrinį stebėjimo pultą buvo pajungtas R. J. priklausantis namas su lauko virtuvėle, esantys adresu (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad R. J. nuo 2007 m. ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 10Jp, valdo ir prižiūri kaip savo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė