Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtu 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtu 1 metų laisvės atėmimu ir to paties teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtu 40 parų areštu, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

- 2020 m. balandžio 26 d. apie 11.34 val., (duomenys), UAB „P.“ maisto prekių parduotuvėje „I.“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynos paėmė bendros 161,70 Eur vertės 6 viskio butelius, kuriuos susidėjo į pirkinių krepšį, po to į kuprinę ir su kuprinėje sukrautomis prekėmis pro įėjimo vartus išėjo nesumokėjęs už šias prekes;

- tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 11.39 val. ir tos pačios parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynos paėmė bendros 64,93 Eur vertės 3 viskio butelius, kuriuos susidėjo į pirkinių krepšį, po to į kuprinę ir su kuprinėje sukrautomis prekėmis pro įėjimo vartus išėjo nesumokėjęs už šias prekes;

- tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 11.40 val. ir toje pačioje parduotuvėje nuo reklaminės salelės esančio stovo paėmė bendros 64,93 Eur vertės 3 viskio butelius, kuriuos susidėjo į pirkinių krepšį, po to į kuprinę ir su kuprinėje sukrautomis prekėmis pro įėjimo vartus išėjo nesumokėjęs už šias prekes; tokiu būdu, jis pagrobė svetimą UAB „P.“ turtą, padarydamas šiai bendrovei iš viso 291,56 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuteistasis apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, kadangi jas turėjo subendrinti apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Tuo vadovaudamasis, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba jos vykdymą atidėti.

6. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. J. už šią nusikalstamą veiką paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas šią bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. J., jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. J. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino P. J. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – iki nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymo jis buvo teistas iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad jo elgesyje egzistuoja nusikalstamų veikų modelis – jis linkęs vogti. Tai patvirtina ir faktas, jog jis daugybę kartų baustas administracine tvarka (skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis baustas 76 kartus), dauguma atvejų – už smulkias vagystes iš parduotuvių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais P. J. paskirtos valstybės poveikio priemonės (bauda, areštas, laisvės atėmimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo sistemingai daromus teisės pažeidimus (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), tai, kad jis niekur nedirba, akivaizdu, kad teisės pažeidimų darymas tapo jo gyvenimo dalimi, kurios jis nesistengia pakeisti. Taigi, P. J. tampa vis pavojingesnis visuomenei, jo daromų nusikalstamų veikų skaičius tik auga. Todėl P. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos pavojingumas, jo asmenybė, negatyvus požiūris į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas leidžia teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė už atskirą nusikalstamą veiką nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta, todėl neteisinga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šią bausmę švelninti.

8. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. J. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino netinkamai, dėl to jam paskyrė neteisingą bausmę. Kadangi P. J. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarė dar iki priimant tris teismų nuosprendžius, kuriais jam paskirtos bausmės buvo bendrinamos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas šias visas jam paskirtas bausmes iš dalies sudėti pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu P. J. buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (2 punktas). BK 10 straipsnyje yra nurodyta, kad nusikalstamų veikų rūšys yra nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas P. J. paskirtas bausmes turėjo bendrinti, visų pirma, jas apimant, ir tik po to jas iš dalies sudedant, tai yra : 1) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu P. J. paskirta griežčiausia bausmė apėmimo būdu turėjo būti bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas šiais nuosprendžiais, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas); 2) tik po to prie šios griežčiausios P. J. paskirtos bausmės pridedamos švelnesnių bausmių, jam paskirtų už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, dalys. Čia pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes iš dalies sudedant, skundžiamame nuosprendyje nenurodė nei kiekvienos iš švelnesnių bausmių pridedamų dalių, nei jų parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Pagal šią teisės normą, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kadangi iš nuosprendžio nėra aišku, kokią švelnesnių bausmių dalį pirmosios instancijos teismas pridėjo prie griežčiausios bausmės, teisėjų kolegija nurodo, kad, įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, prie griežčiausios Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pridedama po 4 mėnesius (iš viso 8 mėnesiai) iš švelnesnių bausmių, jam paskirtų už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

9. Atmetamas apelianto prašymas taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam P. J., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis bei teismo įsitikinimas, kad nuteistojo tinkamos ir efektyvios resocializacijos procesą galima užtikrinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau jau aptartus bylos duomenis, apibūdinančius nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės P. J. tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo ir taikyti jam BK 75 straipsnį.

10. Kaip jau minėta, P. J. ne kartą buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po vieno iš nuosprendžių jam priėmimo, per šį laiką jis buvo baustas ir administracine tvarka. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. P. J. elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – bauda, areštas, laisvės atėmimas. Taigi, ir šių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, P. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, po anksčiau jam paskirtų bausmių atlikimo jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę. Pažymėtina, kad nors P. J. tvirtina, kad nori atlyginti nusikalstama veiką padarytą žalą, tačiau tai labiau deklaratyvus teiginys, nei realus jo ketinimas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs bent nedidelę padarytos žalos dalį ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis P. J. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė P. J. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Tokią pareigą teismui nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo panaikinta. Nagrinėjamoje byloje nuosprendis buvo priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, bei įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama, panaikinant nuorodą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl nuteistajam P. J. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuteistajam P. J. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtu 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtu 1 metų laisvės atėmimu ir to paties teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtu 40 parų areštu, šias bausmes apimant ir po to jas iš dalies sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams ir 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Pašalinti nuosprendžio dalį, kuria P. J. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.