- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- I-289-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02707-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pašto išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. B. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos ir pašto išlaidas.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (36 b. l.). 2015-01-15 teisme gautas pareiškėjo prašymas administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (38 b. l.). Skunde (2 b. l.) pareiškėjas nurodė, jog prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad 2014-10-01 kameroje Nr. 5, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vyko suvirinimo darbai, buvo dedami stiklai ir virinamos grotos. Kameroje nuo suvirinimo aparato prisikaupė labai daug dūmų, nors jis ir prašė administracijos, kad pravertų duryse esantį langelį skirtą maistui, bet į jo prašymus nereagavo, tik pasakė, kad čia nieko baisaus, todėl pareiškėjas buvo priverstas dalį dienos kvėpuoti dūmais. Dėl patirtų nepatogumų buvo labai susinervinęs, nes buvo nuodijamas, todėl išdaužė duryse esantį stikliuką, kad nors per jį greičiau ištrauktų dūmus ir už tai direktorius nutarimu Nr. 25/04-1430 pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą. Skunde nurodė, kad prašo išnagrinėti klausimą dėl nuobaudos pagrįstumo. Tačiau 2014-11-26 teisme gautas pareiškėjo prašymas (12 b. l.) nagrinėti klausimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, o kitą skundo dalį dėl nuobaudos pagrįstumo palikti nenagrinėtą. Teismas 2014-12-27 pareiškėjo D. B. skundo dalį dėl reikalavimo išnagrinėti klausimą dėl nuobaudos pagrįstumo laikė nepaduotu (13 b. l.). Prašo teismo iš atsakovo priteisti 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti pašto išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (37 b. l.) Atsiliepime (17–19 b. l.) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“ matyti, kad įstaigoje 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo užregistruotas suimtosios, tuo metu kalėjusios kameroje Nr. 5, prašymas sutvarkyti suskilusį stiklą, nes kameroje šalta. Pareiškėjas D. B. kameroje Nr. 5 pats vienas kalėjo laikotarpiais nuo 2014-09-29 iki 2014-09-30 ir nuo 2014-09-30 iki 2014-10-02. Teismui taip pat buvo pateikta Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2014 m. Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais dėl Ūkio skyriaus darbo apskaitos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2014-10-01 kameroje Nr. 5 buvo sutvarkytas suskilęs stiklas. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, jog kameros lango tvarkymo metu jis nebuvo išvestas iš kameros, dėl to jam teko kvėpuoti dūmais, kas labai pakenkė jo sveikatai. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerų remonto darbai atliekami suimtuosius/nuteistuosius pervedant ir uždarant į kitas kameras. Tuo atveju, kai kamerose atliekami smulkūs remonto darbai (pvz.: apšvietimo tvarkymas, kriauklės, spintelių, lentynų, langų tvarkymas), asmenys, kalinami vienoje ar kitoje kameroje, gali būti joje ir palikti. Pareigūnai, įvertinę kameros būklę ir atliekamų darbų pobūdį, sprendžia, ar suimtieji/nuteistieji turi būti išvedami į kitas kameras, ar darbų atlikimo metu gali būti palikti kameroje. Kadangi kameroje Nr. 5 2014-10-01 buvo atliekami smulkūs remonto darbai, t. y. lango stiklo tvarkymas, pareigūnai kalinamojo D. B. darbų atlikimo metu nebuvo išvedę į kitą kamerą. Tačiau darbų atlikimo metu pareiškėjas D. B. lankėsi pas būrio viršininkę S. R.. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 m. Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl socialinės reabilitacijos skyriaus darbo apskaitos žurnalo (1 aukšto) kopijos matyti, kad jis net keletą kartų asmeniniais klausimais bendravo su būrio viršininke, o į kamerą grįžo tik baigus remonto darbus. Duomenų, kad kameroje dėl vykdomų darbų nebuvo įmanoma būti, kad kilo daug dūmų ir t. t., nėra, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl jo sutrikdytos sveikatos neturi jokio pagrindo. Atsakovas pažymi, kad nesiekia kalinamiesiems sudaryti kuo blogesnių kalinimo sąlygų, savo darbe vykdo ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl visuomet, įvertinę situaciją, problemas sprendžia suimtųjų/nuteistųjų naudai. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-11 pažymos Nr. 61/04-2086 matyti, kad 2014-10-01 pareiškėjas D. B. su jokiais prašymais ar skundais dėl perkėlimo į kitą kamerą į įstaigos direktorių nesikreipė, vadinasi, nemanė, kad tuo metu jo kalinimo sąlygos buvo pažeistos ir sveikata buvo sutrikdyta. Taip pat atsakovas pažymi, kad nepasisakys dėl nuobaudos paskyrimo pagrįstumo, nes teismas šioje dalyje skundą laikė nepaduotu. Iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-12-10 pažymos Nr. 60/09-51574 matyti, kad atsakovas negali teismui pateikti 2014 m. spalio 1 d. vaizdo įrašų, kadangi visa vaizdo kameromis filmuojama medžiaga režiminio korpuso pirmojo aukšto koridoriuose, kur yra ir kamera Nr. 5, yra saugoma kompiuteryje tik 7 paras. Vėliau vaizdo įrašai išsitrina automatiškai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo skunde minimomis aplinkybėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI administracijos veiksmų, atlyginimo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI 2014-10-01 buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurioje tuo metu buvo atliekami suvirinimo darbai, t. y. buvo dedami stiklai ir virinamos grotos, kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo priverstas dalį dienos kvėpuoti dūmais, taip jam nebuvo sudarytos galimybės į sveiką aplinką.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo užregistruotas D. S., tuo metu kalėjusios kameroje Nr. 5, prašymas sutvarkyti suskilusį stiklą, nes kameroje šalta (25 b. l.). Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2014 m. Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais dėl Ūkio skyriaus darbo apskaitos žurnalo kopijos matyti, kad 2014-10-01 kameroje Nr. 5 buvo sutvarkytas suskilęs stiklas (26 b. l.). Iš Šiaulių TI 2014-12-05 pažymos Nr. 69/06-5967 matyti, kad pareiškėjas D. B. kameroje Nr. 5 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2014-09-30 ir nuo 2014-09-30 iki 2014-10-02 (vienas pats).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI kamerų remonto darbai atliekami suimtuosius/nuteistuosius pervedant ir uždarant į kitas kameras. Tuo atveju, kai kamerose atliekami smulkūs remonto darbai (pvz.: apšvietimo tvarkymas, kriauklės, spintelių, lentynų, langų tvarkymas), asmenys, kalinami vienoje ar kitoje kameroje, gali būti joje ir palikti. Pareigūnai, įvertinę kameros būklę ir atliekamų darbų pobūdį, sprendžia, ar suimtieji/nuteistieji turi būti išvedami į kitas kameras, ar darbų atlikimo metu gali būti palikti kameroje. Atsakovas pažymėjo, kad kameroje Nr. 5 2014-10-01 buvo atliekami smulkūs remonto darbai, t. y. lango stiklo tvarkymas, pareigūnai kalinamąjį D. B. darbų atlikimo metu nebuvo išvedę į kitą kamerą. Tačiau darbų atlikimo metu pareiškėjas D. B. lankėsi pas būrio viršininkę S. R.. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 m. Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl socialinės reabilitacijos skyriaus darbo apskaitos žurnalo (1 aukšto) kopijos matyti, kad jis net keletą kartų asmeniniais klausimais bendravo su būrio viršininke, o į kamerą grįžo tik baigus remonto darbus.
Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 metų Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl socialinės reabilitacijos skyriaus darbo apskaitos žurnalo (1 aukšto) kopijos matyti, kad pareiškėjas 2014-10-01 kreipėsi į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkę S. R. dėl kopijų, popieriaus, vokų, taip pat dėl deklaracijos VMI, voko. Tačiau iš minėto apskaitos žurnalo neįmanoma nustatyti, kuriuo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į būrio viršininkę, ar tikrai pareiškėjas į kamerą grįžo tik pasibaigus remonto darbams, apskaitos žurnale nėra nurodytas pareiškėjo apsilankymo laikas. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Pažymėtina, jog būtent Šiaulių TI turi pareigą laikytis įsakymu nustatytų reikalavimų ir, atitinkamai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad negali teismui pateikti 2014-10-01 vaizdo įrašų, kadangi visa vaizdo kameromis filmuojama medžiaga režiminio korpuso pirmojo aukšto koridoriuose, kur yra ir kamera Nr. 5, yra saugoma kompiuteryje tik 7 paras, vėliau vaizdo įrašai išsitrina automatiškai. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, kad pareiškėjas darbų atlikimo metu nebuvo išvestas į kitą kamerą, taip pat, kad iš apskaitos žurnalo negalima nustatyti bent jau apytikslio laiko, kada ir kiek laiko pareiškėjas darbų atlikimo metu nebuvo kameroje Nr. 5, teismas visas išvardintas aplinkybes vertina pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo sudarytos galimybės į sveiką kalinimo aplinką, naudai.
Byloje ginčo dėl to, kad kameroje Nr. 5 vyko remonto darbai, nėra. Šias aplinkybes taip pat patvirtino atsakovas pateiktame atsiliepime. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl kameroje Nr. 5 atliekamų remonto darbų (pakeistas stiklas, atliekami suvirinimo darbai), nėra pagrindo paneigti, kad pareiškėjas patyrė diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus būdamas kameroje, kurioje vyko remonto darbai (buvo pakeistas stiklas, atliekami suvirinimo darbai) dėl to jam teko kvėpuoti dūmais. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl 2014-10-01 vykusių remonto darbų į Šiaulių TI direktorių. Kita vertus, dėl pažeidimo trukmės – pareiškėjas skunde nurodė, kad dalį dienos dėl suvirinimo darbų buvo priverstas kvėpuoti dūmais – teismas daro išvadą, kad dūmų poveikis pareiškėjui nebuvo ilgalaikis, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo pinigais netenkintinas.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į sveikatai saugią aplinką ir orumą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).
Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl pašto išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl pašto išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo D. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo D. B. prašymą dėl išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.