- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- I1-2650-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00771-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administraciją iš 2019 m. spalio 28 d. Resocializacijos skyriaus specialistų sudarytos socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 (toliau – ir Išvada) pašalinti lingvistinę formuluotę „neteisėtas buvimas laisvėje“ ir šios formuluotės pagrindu padidintus nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balus – 18 įverčio balų (b. l. 50-56).
Nurodo, kad jis nesutinka su išvadomis, kadangi nesutinka su socialiniam tyrimui atlikti naudojamais informacijos šaltiniais, su teisiniu aplinkybių vertinimu, su išvadose išdėstytais teiginiais ir jų pagrindu daromomis išvadomis, kurios ateityje bus naudojamos kaip jo asmenį charakterizuojančios savybės ir sukurs jam teisines pasekmes. Teigia, kad jis neturi būti diskriminuojamas. Vilniaus PN Socialinio tyrimo išvados turi atitikti visas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas.
Teigia, kad Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus specialistai nors jiems ir nėra suteikta diskrecijos teisė taisyti ar vertinti kitų Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų kokybės ar tikslumo, būdami asmenimis, prilygintais valstybės tarnybos pareigūnams, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, tokiu būdu, kad savo neveikimu nepadarytų nuteistajam žalos. Vilniaus PN pareigūnai nustatę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų padarytas klaidas, nustatę netinkamai ir ne pagal nustatytą metodiką parengtą socialinio tyrimo išvadą, nustatę netinkamai ir neprofesionaliai naudojamos „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ metodikos faktus, tokias klaidas privalėjo ištaisyti arba apie tai informuoti Kalėjimų departamento atsakingus pareigūnus, kurie turi teisę taisyti ar vertinti kitų specialistų atliktų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų kokybę ir tikslumą.
Paaiškina, kad Socialinio tyrimo išvados formoje yra aiškiai apibrėžtos visos nuteistojo vertinamos sritys, todėl pareigūnas negali vertinti savo išsigalvotas sritis arba nevertinti metodikoje privalomai nurodomas sritis ir patikrintus faktus. Analizuojant Vilniaus PN pareigūnų socialinio tyrimo išvadose 7 punkte nurodytą teiginį ir jį aiškinant darytina išvada, kad pareigūnai neįvertino privalomai socialinio tyrimo išvadų formoje ir socialinio tyrimo išvadų rengimo metodikoje nurodytų vertinimo sričių ir faktų, o jo asmens byloje esančius duomenis nevertino arba vertino neobjektyviai. Toks Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnų teiginys aiškiai suponuoja prielaidas, kad pareigūnai sudarydami socialinio tyrimo išvadas rado naujas, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų neįvertintas sritis, nustatė naujus praeities faktus, nustatė neobjektyvaus kitų pareigūnų vertinimo faktus, tačiau apie tai nutylėjo, jų neištaisė, apie jas kitų pareigūnų neinformavo, todėl tokiais savo veiksmais t. y. neveikimu padarė jam žalos - neapsaugojo teisėtų lūkesčių, kad valstybė jo atžvilgiu veiks teisingai ir teisėtai, sukėlė teisines pasekmes.
Nurodo, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 2S-5281 atsakė į klausimą dėl Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 pagrįstumo ir teisėtumo. Pateiktas atsakymas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 pagrįstumo ar teisėtumo, o dėl socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 turinio, t. y. ar socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus, praeities faktus) atitinka tikrovę, nurodomi faktai pagrįsti jo asmens byloje esančiais dokumentais. Raštiškai Vilniaus PN administracijai yra pateikęs prašymą supažindinti su Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento raštuose nurodoma Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria jam buvo paskelbta paieška, tačiau tokio turinio teismo nutartis jam nepateikta. Toks pareigūnų neveikimas daro žalą, sukelia teisines pasekmes. Dėl nurodytų veiksmų ir tikrovės neatitinkančio fakto pateikimo socialinio tyrimo išvadoje jo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balai padidėjo nuo 40 (mažos rizikos) iki 58 (vidutinės rizikos).
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad jam niekada nebuvo taikyta probacija, tokios informacijos nėra ir negali būti, niekada nebuvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas niekada neskyrė įpareigojimų, apylinkės teismas niekada nėra skelbęs jo paieškos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vilniaus pataisos namų administracija per visą ginčo laiką nepateikė nurodyto fakto patvirtinančių dokumentų (Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria jam skirta paieška).
Paaiškina, kad sužinojęs, kad yra įtariamas padarius nusikalstamą veiką, pats, nedelsiant, savarankiškai atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Apie prokuroro veiksmus priimtus jam už akių nieko nežinojo. Šie prokuroro sprendimai priimti už akių niekaip negali būti vertinami pagal vieningą OASys metodiką, kadangi prokuroro sprendimai neatitinka vertinimo kriterijų.
Pažymi, kad sistemiškai aiškinant aukščiau aptartą situaciją yra aišku, jog „teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimo registravimo“ fakto nėra ir nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti. Yra aišku, kad Vilniaus pataisos namai pripažino faktą, kad teismas paieškos niekada neskelbė, tačiau net ir išaiškėjus nurodytoms aplinkybėms Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų siekdama ištaisyti socialinio tyrimo išvadose Nr. 57-190 esančių klaidų ir sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką įverčio balus. Tokiu būdu suklaidino Vilniaus pataisos namų Drausminę komisiją ir administraciją, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją. Vilniaus PN pareigūnai veikė nekompetetingai, susitarę, veikdami neatidžiai, nerūpestingai padarė jam žalos, sukėlė teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 90-94).
Paaiškina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kaip nurodyta Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 2S-5281 pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2644 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas pakeisti jam laikymo sąlygas, t. y. perkelti jį į atvirąją koloniją. Nuteistųjų perkėlimą į atvirąją koloniją reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 69 straipsnio 4 dalis. Sprendžiant nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimą yra būtina atlikti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir parengti socialinio tyrimo išvadą.
Nurodo, kad pareiškėjui praeityje, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai. Pirmaisiais nurodytais metais pareiškėjui buvo nustatyta vidutinė rizika - 51 įverčio balas, antraisiais nurodytais metais nustatyta žema rizika - 40 įverčio balų. Pabrėžia, jog remiantis pareiškėjo asmens byloje esančia informacija jam buvo atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai du kartus, tačiau socialinio tyrimo išvados rengtos nebuvo.
Pažymi, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai, siekdami atlikti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei parengti socialinio tyrimo išvadą galimam perkėlimui iš pataisos namų, pirmiausia analizuoja pareiškėjo asmens byloje, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje bei kitoje su pareiškėjo bausmės atlikimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje esančią rašytinę informaciją. 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai parengė pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nustatė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę (58 balai). Minėti specialistai pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-190 nurodė, jog rizikos taškų didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu pareiškėjo elgesiu bausmės atlikimo metu ar naujai išryškėjusiais kriminogeniniais poreikiais. Išvadoje buvo nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balų pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius ir iki tol neįvertintus praeities faktus.
Nors pareiškėjas nesutiko su Išvada, tačiau Vilniaus PN pabrėžia, kad nuteistojo supažindinimo su gautais rezultatais procedūra yra skirta nuteistajam pristatyti bei aptarti rezultatus, tačiau ne gauti nuteistojo, šiuo atveju pareiškėjo R. M., sutikimą. Pažymi, kad Kalėjimų departamento įsigytos ir pavaldžiose įstaigose, tame tarpe ir Vilniaus PN, diegiamos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra moksliškai pagrįstos, patikrintas jų patikimumas ir prognostinis validumas, o tai reiškia, kad metodikos tinkamai ir patikimai prognozuoja nuteistų asmenų kriminogeninę riziką.
Nurodo, kad Kalėjimų departamentas vertino, ar nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, keliami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir socialinio tyrimo išvados rengimui. Rašte (atsakyme) pareiškėjui buvo išdėstyta, jog nustatyta, kad tiek atliekant pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant metodiką OASys, tiek rengiant pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai procedūrinių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams ir išvadų rengėjams, nepažeidė. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai, atlikę pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą bei rengę pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, turi reikiamą akademinį išsilavinimą, yra baigę tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką ir rengiant Išvadą, minėti specialistai vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu (Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys). Vertinant Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų pareiškėjui parengtą Išvadą turinio prasme, nustatyta, kad ji pilnai atitinka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodiką OASys, rezultatus. Atliekant minėtą tyrimą Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai savo išvadas ir apibendrinimus grindė dokumentine medžiaga, esančia pareiškėjo asmens byloje, kituose rašytiniuose dokumentuose, interviu metu gauta informacija, o pokyčiai buvo nustatyti vertinant objektyvius ir iki šiol neįvertintus praeities faktus, t. y. dėl buvusios paskelbtos pareiškėjo paieškos (2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartis). Tai patvirtina apie pareiškėjo neteisėto buvimo laisvėje faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 83-85) nurodo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 42-3372 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nenustatė, kad Vilniaus pataisos namų specialistai tiek atlikdami pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant metodiką OASys, tiek rengiant pareiškėjui Socialinio tyrimo išvadą, būtų pažeidę procedūrinius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams ir išvadų rengėjams - specialistai turi reikiamą akademinį išsilavinimą, yra baigę tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką ir rengiant išvadą vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Parengta Išvada pilnai atitinka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, įvertintos naudojant metodiką OASys, rezultatus. Atliekant įvertinimą specialistai savo išvadas ir apibendrinimus grindė dokumentine medžiaga, esančia pareiškėjo asmens byloje, kituose rašytiniuose dokumentuose, interviu metu gauta informacija, pokyčiai buvo nustatyti vertinant objektyvius, iki tol neįvertintus praeities faktus. Vilniaus pataisos namų direktoriaus raštu „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjui buvo išsamiai ir pagrįstai atsakyta į iškeltus klausimus, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys kriminalinės rizikos vertinimo atlikimą ir socialinio tyrimo išvados rengimą.
Pažymi ir tai, kad Departamentas 2020 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 2S-459 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“ taip pat nurodė, kad Departamente 2019 m. lapkričio 28 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, su analogiškais nusiskundimais, t. y. dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų parengtos Socialinio tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, dėl rizikos taškų dinamikos, pareigūnų galimo nekompetentingumo ir kt. Pareiškėjui buvo atsakyta Departamento 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2S-5281, kuriame Departamentas išsamiai pasisakė dėl kvestionuojamos Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų parengtos Socialinio tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo (įvertino Išvados turinį bei procedūrinių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams ir išvadų rengėjams, atitiktį), Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimo nekompetentingumo.
Nurodo, kad
Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus pataisos namų atsakymas į pareiškėjo skundą pažeistų galiojančius teisės aktus, būtų nemotyvuotas ar nepagrįstas, tad neturėjo pagrindo jo panaikinti. Todėl remiantis išdėstytu prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. Departamento direktoriaus nutarimu Nr. NN-889 pareiškėjas R. M. 2019 m. rugpjūčio 21 d. tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus (b. l. 118). 2019 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2644 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas pakeisti jo kalinimo sąlygas, t. y. perkelti į Pusiaukelės namus.
Nuteistųjų perkėlimą iš pataisos namų į atvirąją koloniją reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 69 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones (1 punktas), jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta (2 punktas), nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų (3 punktas). BVK 69 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis - pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtintas Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 25 punktą prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti.
Sprendžiant nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimą, būtina atlikti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir parengti socialinio tyrimo išvadą. Socialinio tyrimo išvados rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-229 „Dėl teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. IR-159 „Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad pagal informaciją, nurodytą Rekomendacijų 5-7 punktuose, atliekamas kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimo elgesio pataisos programose ir jo rezultatų, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimo įvertinimas ir užpildoma socialinio tyrimo išvada. Rekomendacijų 10 punktas nustato, kad kaltinamųjų (nuteistųjų) nusikalstamo elgesio vertinimas atliekamas pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys.
Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys T. O. A. S.) aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas - nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.
Aprašo 15 punkte nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas naudojantys specialistai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą“ (15.1 punktas), turėti patirties atliekant individualius įvertinimus“ (15.2 punktas), turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus“ (15.3 punktas), būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą (15.4 punktas).
Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu Vilniaus PN Resocializacijos skyrius atliko R. M. pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir 2019 m. spalio 28 d. parengė Socialinio tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vertintina 58 balais (vidutinė rizika).
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. raštu (prašymu) kreipėsi į Departamentą, prašydamas atlikti visus būtinus veiksmus ištaisant jam sudarytas 2016 m., 2019 m. rugpjūčio mėnesio, 2019 m. spalio mėnesio Socialinio tyrimo išvadą tokiu būdu, kad būtų išlaikyta logiška ir aiški nusikalstamo elgesio rizikos balų dinamika ir jis atitiktų BVK 69 straipsnyje ir BVK 157 straipsnyje keliamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių reikalavimus (b. l. 18-19). Departamentas, vadovaudamasis BVK 183 straipsnio reikalavimais pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Vilniaus pataisos namams. Vilniaus pataisos namų direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pataisos namų specialistai, atlikę pareiškėjui pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą taikant OASys metodiką bei parengę 2019 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-190, nepažeidė jokių šios vertinimo metodikos ar išvadų rengimo nuostatų bei reikalavimų ir 2019 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 42-3372 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus pataisos namų specialistai elgesio riziką įvertino objektyviai bei tinkamai (b. l. 20-22). Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. skundu apskundė Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. atsakymą Departamento direktoriui (b. l. 27-30). Departamento 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 2S- 459 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas buvo atmestas (b. l. 31-32).
Pareiškėjas pateikė skundą teismui (patikslintas skundas, b. l. 50-56).
Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl 2019 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-190 esančios formuluotės „neteisėtas buvimas laisvėje“, kuris Išvadoje konstatuotas įvertinus iki šiol neįvertintus praeities faktus, t. y. gautą informaciją, kad pareiškėjui Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta paieška, tokiu būdu nustatytas pareiškėjo „neteisėtas buvimas laisvėje“ (Išvados 7 punktas) (b. l. 50-56, 8-17).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų 2019 m. spalio 28 d. parengta jo Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-190, nes nesutinka su socialiniam tyrimui atlikti naudotais informacijos šaltiniais, teisinių aplinkybių vertinimu, minėtoje Išvadoje išdėstytais teiginiais ir jų pagrindu daromomis išvadomis. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai Išvados 4.1 ir 7.1 punkte, remdamiesi tikrovės neatitinkančiais faktais, pateikė kategorišką teiginį, jog pareiškėjas neteisėtai buvo laisvėje ir šio fakto teisinį vertinimą, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balų didėjimui bei sukūrė jam teisines pasekmes. Pareiškėjas skundu teismo prašo įpareigoti Vilniaus PN administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų sudarytos Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 pašalinti lingvistinę formuluotę „neteisėtas buvimas laisvėje“ ir šios formuluotės pagrindu padidintus nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balus - 18 įverčio balų.
Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjo skundas dėl konstatuoto kriterijaus „neteisėtas buvimas laisvėje“, kurio pagrindu jam padidėjo nusikalstamo elgesio rizikos balai, buvo išnagrinėtas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Departamento pareiškėjui pateiktame 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 2S-5281, nurodyta, kad Departamentas vertino, ar nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, keliami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir Socialinio tyrimo išvados rengimui. Nustatyta tai, kad vertinimui buvo naudota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys, kuri patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, pareiškėjo vertinimas vyko jo apklausos būdu, buvo remiamasi turima dokumentine medžiaga, stebėjimais (Išvados 3 punktas). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai, atlikę pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą bei rengę pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, turi reikiamą akademinį išsilavinimą: E. T.: aukštasis universitetinis teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, OASys tikslinių mokymų pažymėjimas 2012 m. kovo 28 d., Nr. KT-14866; M. Š.-S: aukštasis universitetinis socialinio darbo išsilavinimas, teisės psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai, OASys tikslinių mokymų pažymėjimas 2013 m. birželio 27 d., Nr. KT-16910. Tai atitinka Aprašo 15 punkte nurodytus reikalavimus. Vertinant Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus parengtą Socialinio tyrimo išvadą turinio prasme, nustatyta, kad ji pilnai atitinka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodiką OASys, rezultatus (b. l. 129-156), yra parengta vadovaujantis Rekomendacijomis. Socialinės išvados turinys patvirtina, kad atliekant tyrimą Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai išvadas ir apibendrinimus grindė turima dokumentine medžiaga, esančia pareiškėjo asmens byloje, kituose rašytiniuose dokumentuose, pokalbio, apklausos su pareiškėju metu gauta informacija. Yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis daroma išvada dėl „pareiškėjo neteisėto buvimo laisvėje“. Pažymima, jog šis praeities faktas nebuvo vertintas anksčiau.
Į bylą yra pateikta 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, žinodamas apie bendrininko sulaikymą ir matydamas, kad policijos pareigūnai 2013 m. sausio 18 d. jį bando sulaikyti su automobiliu bėgo, automobiliui peršovus padangas pareiškėjas iššoko iš automobilio, pabėgęs pasislėpė ir kaip nurodė įtariamasis iškarto po nusikaltimų padarymo išvyko į užsienį, dėl ko 2013 m. sausio 20 d. prokuroro nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (b. l. 97-98). Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje kaip matyti, vertinant 2013 m. birželio 28 d. teismo nutarties teisėtumą, buvo atsižvelgta ir į pareiškėjo skunde minimą faktą, kad jis pats atvyko į policijos komisariatą, tačiau byloje yra ir duomenys apie tai, kad bandant jį sulaikyti 2013 m. sausio 18 d. jis pabėgo iš automobilio ir taip išvengė sulaikymo, vėliau savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo (b. l. 99-106).
Taigi, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nesutikimo su socialiniam tyrimui atlikti naudojamais informacijos šaltiniais, su teisiniu aplinkybių vertinimu, su išvadose išdėstytais teiginiais ir jų pagrindu daromomis išvadomis yra nepagrįsti. Kaip nustatyta, Departamentas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN atsakymo dėl Socialinės tyrimo išvados formuluotės ir pagrįstumo, teisėtumo atmetė kaip nepagrįstą. Tuo tarpu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs teismui konkrečiai šį Departamento atsakymą (BVK 183 straipsnis).
Teismas pažymi, kad kiti skunde nurodyti pareiškėjo argumentai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, tam tikri nurodomi faktai ir aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais. Pareiškėjas skundžia Vilniaus PN Išvadą, nors skunde nurodo Marijampolės PN išvadą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namai nebuvo rengę Socialinio tyrimo išvadų pareiškėjui. Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 27 d. atsakyme pareiškėjui yra nurodęs, kad jo asmens byloje nebuvo rasta informacija apie anksčiau Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje rengtas socialinio tyrimo išvadas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Vilniaus PN turėtų ištaisyti, tikslinti kitų pareigūnų, specialistų pastebėtas klaidas taip pat nepagrįsti. Kaip minėta, tikrinti Išvados pagrįstumą yra Departamento, teismo kompetencija (BVK 183 straipsnis). Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistams nėra suteikta teisė taisyti ir vertinti kitų specialistų atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kokybę, tikrumą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui Vilniaus PN nepateikė jo reikalaujamos nutarties dėl paskelbtos paieškos, kadangi, kaip nurodė pareiškėjui rašte jos kopijos pateikti negali, kadangi Asmens byloje šios nutarties nėra (b. l. 33). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs šį atsakymą.
Pažymėtina ir tai, kad Departamentas 2020 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 2S-459 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 107-108) yra nurodęs, kad Departamente 2019 m. lapkričio 28 d. buvo gautas ir pareiškėjo skundas, persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, su analogiškais nusiskundimais, t. y. dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų parengtos socialinio tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, dėl rizikos taškų dinamikos, pareigūnų galimo nekompetentingumo ir kt. Departamentas nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2S-5281, išsamiai pasisakant dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų parengtos socialinio tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 111-117). Nėra duomenų, kad ir šį atsakymą pareiškėjas būtų skundęs BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pagal pareiškėjo skunde minimas aplinkybes ir argumentus, įvertinus turimus įrodymus, nenustatyta, kad Vilniaus pataisos namų specialistai tiek atlikdami pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant metodiką OASys, tiek rengiant pareiškėjui socialinio tyrimo išvadą, būtų pažeidę procedūrinius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams ir išvadų rengėjams, kaip nustatyta, Išvadą rengę specialistai turi reikiamą akademinį išsilavinimą, yra baigę tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką ir rengiant išvadą buvo vadovautasi išimtinai teisės aktų reikalavimais. Išvados forma ir turinys atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pilnai atitinka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, įvertintos naudojant metodiką OASys, rezultatus. Remiantis išdėstytais argumentais, nenustačius jokių Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų pažeidimų rengiant Socialinio tyrimo išvadą pareiškėjui, nėra pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje nurodyta formuluotė “neteisėtas buvimas laisvėje“ yra nepagrįsta, ir kad yra teisinis pagrindas ją pašalinti iš Išvados. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Nustatyta, kad pareiškėjui R. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu nuspręsta teikti šioje administracinėje byloje antrinę teisinę pagalbą, paskirta advokatė J. T. (b. l. 65-66). 2020 m. birželio 26 d. advokatė J. T. pateikė į bylą pažymą dėl iš viso 249,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje byloje patyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjo skundas yra visiškai atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.