- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-727-66/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Teresėlė Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos B. M. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras Linas Gružas 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00112-09, konstatavus, jog S. A. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. požymiu.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Reksnys 2010 m. spalio 20 d. nutarimu atsisake patenkinti pareiškejos B. M. skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Lino Gružo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarimo panaikinimo.
Pareiškejai B. M. apskundus prokuroru nutarimus, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 29 d. nutartimi atmete pareiškejos skunda. Pirmosios instancijos teismas nutarti motyvavo tuo, kad prokuroru padaryta išvada ir ikiteisminis tyrimas medžiagoje nutraukus S. A. nepadarius veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., yra pagrista, visapusiškai išsiaiškinus ivykio aplinkybes, todel nesudaro istatyminio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio 2010 m. spalio 20 d. nutarima atsisakyti patenkinti nukentejusiosios B. M. skunda.
Šalies argumentai
Pareiškeja B. M. skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro L.Gružo 2010-08-23 nutarima, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00112-09; panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro pavaduotojo J.Reksnio 2010-10-20 nutarima, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškejos skunda; panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010-11-29 nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima šioje byloje. Pareiškeja skunde nurodo, jog prokuroro L.Gružo nutarime nurodyta, kad jos sutuoktinis Romualdas R. M. pažeide KET 50, 51, 78.11 p. reikalavimus. Prokuroro nuomone, šie R.R. M. veiksmai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti, taciau prokuroras neteisingai vertina ekspertizes akto išvadas ir kitus byloje esancius irodymus.
Pareiškejos skunde nurodyta, kad teismas akcentavo, jog, ivertinus ekspertizes akta, vairuotojo S. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu tik tokiu atveju, jei vairuotojas turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio. Teismo nuomone, vairuotojas tokios galimybes neturejo, nes negalejo tiketis, kad pesciasis pažeis KET. Teismas sutiko su prokuroro argumentais ir skaiciavimais apie tai, kad pavojaus eismo saugumui momentas atsirado tuomet, kai pesciasis pradejo eiti nuo nevalytos važiuojamosios dalies. Pareiškeja nesutinka su tokiais teismo argumentais, kadangi tiek prokuroras, tiek teismas, pareiškejos nuomone, neteisingai ivertimo pavojaus eismo saugumui atsiradimo momenta, o kartu ir vairuotojo galimybes išvengti eismo ivykio. Pagal ankstesnius pareiškejos skundus byloje buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, teismas paskyre eismo ivykio ekspertize. Ekspertizes akte yra nurodyta, kad vairuotojas S. A., važiuodamas antraja eismo juosta jo nurodytu 50 km/h greiciu, turejo technine galimybe sustabdyti automobili ir išvengti pesciojo partrenkimo, taciau to nepadare, todel šie veiksmai susije priežastiniu ryšiu su eismo ivykio kilimu. Ekspertai apskaiciavo, kad vairuotojas turejo tokia galimybe, nepriklausomai nuo to, ar pesciasis ejo, ar bego skersai važiuojamosios dalies. Pareiškejos teigimu, prokuroras ir teismas nepagristai atsisako ivertinti šia išvada.
Skunde nurodoma, kad ekspertizes akte pabrežta, kad vairuotojas S. A. techniniu požiuriu privalejo vykdyti Keliu eismo taisykliu 133-134 p. reikalavimus – pesciajam ižengus i važiuojamaja dali, sustabdyti automobili. Ekspertai nurode, kad tam reikalingas atstumas buvo pakankamas, taigi vairuotojas techniniu požiuriu šiu reikalavimu nevykde. Prokuroro ir teismo argumentai apie tai, kad minetas atstumas galejo buti trumpesnis, neparemtas bylos duomenimis ir grindžiamas spejimu. S. A. veiksmai (judejimas tame ruože nesaugiu greiciu, o i kelia ižengus pesciajam – laiku nestabde automobilio) leme R.R. M. žuti.
Šalies argumentai
Pareiškeja nurodo, kad prokuroru nutarimuose teisingai nurodyta, kad vairuotojas turejo vykdyti šiuos reikalavimus (stabdyti automobili) nepriklausomai nuo to, ar pesciasis judejo degant raudonam šviesoforo signalui ar ne, taciau nutarimuose ir teismo nutartyje neteisingai ivardijamas momentas, kada vairuotojas privalejo pradeti stabdyti. Prokuroru ir teismo nuomone, vairuotojas dar neprivalejo stabdyti tuo momentu, kai pesciasis judejo apsnigtu važiuojamosios dalies pakrašciu, nes vairuotojas tikejosi, kad pesciasis liks stoveti toje kelio dalyje. Remdamasis šia aplinkybe, prokuroras L.Gružas perskaiciavo atstuma, kuri nuejo pesciasis važiuojamaja dalimi ir padare išvada, kad byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad S. A. galejo išvengti patrenkimo. Pareiškeja nesutinka su šiais argumentais. Atstumas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (šaligatvio bortelio), kur i važiuojamaja dali iženge pesciasis, iki antrosios eismo juostos, kuria judejo automobilis, yra tiksliai užfiksuotas ir nurodytas ekspertizes akte. Butent toki atstuma iveike pesciasis, kol buvo partrenktas. Šia aplinkybe patvirtino ir apklausti liudytojai. Byloje nera duomenu apie tai, kad žuvusysis arba kiti asmenys butu stoviniave apsnigtoje kelio dalyje ir taip suklaidines vairuotoja. Teismas nepasisake del tos aplinkybes, kad nei vienas iš apklaustu liudytoju nepatvirtino S. A. versijos apie tai, kad pestieji lauke žalio šviesoforo signalo stovedami važiuojamojoje dalyje. Priešingai, nei nurodyta teismo nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigunai ar prokuroras turi galimybe tikslinti informacija apie šia aplinkybe, papildomai apklausti liudytojus, jei, ju nuomone, ši aplinkybe neaiški. Ekspertas padare vienareikšmiška išvada, kad pesciasis užtruko pakankamai ilga laiko tarpa, per kuri vairuotojas galejo sustabdyti automobili. Prokuroras ar teismas, manydami, kad ekspertas neteisingai apskaiciavo atstuma, kuri iveike pesciasis, sudarydamas kliuti ir ar vairuotojui pakako laiko sustabdyti automobili, turejo teise spresti klausima del pakartotines ekspertizes, taciau to nepadare. Ta aplinkybe, kad dešinysis važiuojamosios dalies kraštas buvo apsnigtas, nekeicia nei važiuojamosios dalies paskirties, nei pavojaus eismo saugumui atsiradimo momento. Apsnigta kelio važiuojamoji dalis vistiek lieka važiuojamaja dalimi, netampa šaligatviu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybe apie tai, kad važiuojamosios dalies pakraštys buvo apsnigtas ir užstatytas automobiliais, turi itakos pavojaus eismo saugumui atsiradimo momentui; pavojus eismo saugumui kilo tuomet, kai pesciasis iženge i sniegu padengta kelio dali. Su tokiais teismo argumentais pareiškeja nesutinka. Aplinkybe apie tai, kada vairuotojas galejo pamatyti kliuti sudaranti pesciaji, gali buti nustatyta atliekant parodymu patikrinima vietoje, tyrimo eksperimenta, eksperto apklausa. Šie veiksmai byloje nebuvo padaryti. Teoriniai skaiciavimai, kuriais prokurorai nustatinejo vairuotojo galimybes išvengti partrenkimo (imasi eksperto funkciju), negali buti pagrindas nutraukti ikiteismini tyrima.
Pareiškeja skunde nurodo, kad BPK 3 str. nenumato nukentejusiojo kaltes del jam atsiradusiu neigiamu pasekmiu kaip baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindo, todel prokuroras, nutraukdamas procesa BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turejo nustatyti ne nukentejusiojo eismo ivykyje asmens (pesciojo) kalte, o kito asmens (S. A.) nekaltuma. Šiuo atveju S. A. nekaltumas nebuvo nustatytas.
Teismo posedyje pareiškeja B. M. ir jos atstovas advokatas praše pareiškejos skunda tenkinti.
Prokuroras praše pareiškejos skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejos B. M. skundas tenkintinas.
Teismas, susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga ir pareiškejos B. M. skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nutartis atmesti B. M. skunda neteiseta ir nepagrista, todel naikintina (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras L.Gružas 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima, konstatavus, kad S. A. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. požymiu. Prokuroras nutarima motyvavo tuo, kad jeigu pesciasis R.R. M. butu laikesis KET 50, 78.11 ir 51 punktu reikalavimu, eismo ivykis nebutu kiles, todel šie veiksmai, kuriais tycia ir samoningai nebuvo laikomasi KET, kaip ir nurodyta eismo ivykio tyrima atlikusio eksperto pateiktame akte, laikytini pagrindine eismo ivykio kilimo ir jo padariniu atsiradimo salyga. Prokuroro nuomone, tyrimo nustatytu duomenu visuma nesuteikia pagrindo manyti, kad gresme eismo saugumui keliancioje situacijoje vairuotojas S. A. turejo galimybe savalaikiai ivykdyti KET 133 ir 134 punktu reikalavimus ir išvengti pesciojo patrenkimo, taciau ju neivykde, tuo paciu tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieti jo veiksmus su eismo ivykio kilimu. Taigi, esant nurodytu aplinkybiu visumai, prokuroras minetu nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima S. A. nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymiu (b.l. 94-100).
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Reksnys 2010 m. spalio 20 d. nutarimu atsisake patenkinti nukentejusiosios B. M. skunda, t.y. atsisake panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarima, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Vyresnysis prokuroras nutarima motyvavo tuo, kad eksperto techniniu požiuriu padaryti teiginiai (kurie yra tik prielaida daryti teisine išvada del eismo ivykio kaltininko) del vairuotojo S. A. tiketinos galimybes išvengti pesciojo partrenkimo, negali buti laikomai pakankamais duomenimis, leidžianciais manyti, kad pesciajam R.R. M. sukelus gresme eismo saugumui, S. A. netinkamai ivykde KET 133 ir 134 punktu reikalavimus, del ko buvo partrenktas pesciasis. Vyresnysis prokuroras, vertindamas pesciojo R.R. M. veiksmus, kuriais, pesciasis tycia pažeide KET 50 ir 51 punktu reikalavimus, vienareikšmiškai, neturint specialiu žiniu, konstatavo, kad jie buvo pagrindine eismo ivykio kilimo salyga (b.l. 110-113).
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 29 d. nutartimi atmete B. M. skunda, nutarti motyvuodamas tuo, kad prokuroru padaryta išvada ir ikiteisminis tyrimas medžiagoje nutrauktas S. A. nepadarius veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d., yra pagrista, visapusiškai išsiaiškinus ivykio aplinkybes, todel nesudaro istatyminio pagrindo panaikinti prokuroru nutarimus (b.l. 116-118).
Teismas nesutinka su tokiais prokuroru nutarimu ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nesant S. A. veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d, požymiu, kadangi kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, o butent, iš 2010-04-16 Ekspertizes akto Nr. 11-773 (10) (b.l. 88-93), ekspertas padare išvada, kad automobilio Nissan Murano vairuotojo S. A. veiksmai, – iškilus gresmei eismo saugumui nestabde vairuojamo automobilio, del to partrenke netiketa kliuti sudariusi pesciaji, - techniniu požiuriu turejo priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu, jeigu turejo technine galimybe išvengti pesciojo patrenkimo. Taigi, nors ekspertas minetoje išvadoje ir nurode, kad pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti techniniu požiuriu buvo pesciojo R.R. M. veiksmai, - kirto važiuojamaja kelio dali degant draudžiamam tai daryti šviesoforo signalui, tokiu budu sudare netiketa kliuti artejancio automobilio Nissan Murano vairuotojui, taciau, teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas nepagristai, kadangi nebuvo visapusiškai ištirtos eismo ivykio aplinkybes ir nebuvo tiksliai nustatyta, kuriuo momentu vairuotojas turejo galimybe pastebeti pesciaji (koks atstumas buvo tarp pesciojo ir automobilio, kai vairuotojas turejo ir galejo pamatyti pesciaji, sudaranti gresme eismo saugumui) ir imtis priemoniu sustabdyti automobili, kad išvengti pesciojo partrenkimo.
Teismas laiko pagristais nukentejusiosios B. M. skundo argumentus, kad tiek prokurorai, tiek teismas neteisingai ivertimo pavojaus eismo saugumui atsiradimo momenta, o kartu ir vairuotojo galimybes išvengti eismo ivykio. Kaip matyti iš mineto Ekspertizes akto išvadu 3-iojo ir 4-ojo punktu, vairuotojas S. A., važiuodamas antraja eismo juosta vairuotojo nurodytu 50 km/h greiciu ir pradedamas intensyviai stabdyti vairuojama automobili tuo momentu, kai pesciasis eidamas (begdamas) per važiuojamaja kelio dali pradejo sudaryti realia kliuti, butu turejes technine galimybe išvengti einancio greitu žingsniu arba begancio ramiu tempu pesciojo R.R. M. partrenkimo, jeigu pastarasis iki partrenkimo vietos vairuotojo matomumo zonoje iveike nurodyta 8,5 ir 6,5 metru atstuma. Teismo nuomone, nei prokurorai, nei pirmosios instancijos teismas tokios eksperto išvados nevertino ir i ja nutraukiant ikiteismini tyrima šioje byloje neatsižvelge, nors šioje Eksperto išvadoje aiškiai nurodyta, jog iškilus gresmei eismo saugumui, vairuotojas S. A. automobilio nestabde.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne vienas iš apklaustu liudytoju nepatvirtino vairuotojo S. A. versijos apie tai, kad pestieji lauke žalio šviesoforo signalo stovedami važiuojamojoje dalyje. Teismo nuomone, nei prokurorai, nei pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad vairuotojo S. A. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymiu, neatsižvelge i tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp vairuotojo S. A. ir kitu liudytoju parodymu del pesciojo judejimo pobudžio (nuo kurios vietos jis pradejo eiti, ar stoviniavo važiuojamojoje dalyje).
Teismas sutinka su nukentejusiosios B. M. atstovo advokato teismo posedžio metu nurodytais motyvais, kad pesciojo padaryti KET pažeidimai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos vykdyti KET 133-134 p. reikalavimus, stabdyti automobili, saugoti žmogaus gyvybe. Teismas pažymi, kad vairuotojas neprivalo stabdyti, jei pavojaus eismo saugumui tikimybe yra tik teorine, taciau pesciajam ižengus i važiuojamaja kelio dali ir einant skersai važiuojamosios dalies, vairuotojas jau turi objektyvia galimybe pesciaji pamatyti bei suvokti, kad pavojus eismo saugumui jau atsirado, todel butina stabdyti automobili. Taigi, nenustacius tos aplinkybes, kuriuo momentu vairuotojas turejo ir galejo pamatyti i kelio važiuojamaja dali ižengusi pesciaji, ir imtis priemoniu automobiliui stabdyti ar kitaip išvengti pesciojo partrenkimo, t.y. nepaneigus tu aplinkybiu, kad vairuotojas neturejo galimybes partrenkti pesciojo, ikiteisminis tyrimas šioje byloje negalejo buti nutrauktas.
Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo imtasi visu priemoniu, kad butu nustatyta, kiek pesciojo R.R. M., o kiek vairuotojo S. A. veiksmai turejo itakos eismo ivykio kilimui, ir ar vairuotojas S. A. turejo galimybe išvengti pesciojo partrenkimo. Teismas pažymi, kad aplinkybe apie tai, kada vairuotojas galejo pamatyti kliuti sudaranti pesciaji, gali buti nustatyta atliekant papildomas liudytoju ir vairuotojo S. A. apklausas, parodymu patikrinimus vietoje, tyrimo eksperimenta, eksperto apklausa, o taip pat paskyrus papildoma autotechnine ekspertize, taciau tokie veiksmai byloje nebuvo padaryti.
Nukentejusioji skundu prašo panaikinti prokuroru nutarimus ir pirmosios instancijos teismo nutarti bei atnaujinti ikiteismini tyrima.
Teismas daro išvada, kad toks nukentejusiosios B. M. prašymas yra visiškai pagristas, kadangi ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, nepašalinti prieštaravimai tarp vairuotojo ir liudytoju parodymu, neatsižvelgta i eksperto išvadoje nustatytas aplinkybes del eismo ivykio kilimo priežasciu. Kilus neaiškumu del eksperto išvadu, galejo buti paskirta papildoma ekspertize, todel, teismo nuomone, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu ir ikiteismini tyrima nutraukus BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nebuvo igyvendintas teisingumo principas, del ko pažeistos nukentejusiosios B. M. teises ir teiseti lukesciai del teisingo sprendimo.
Esant nurodytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nutartis atmesti pareiškejos B. M. skunda yra nepagrista, todel naikintina, taip pat naikintini Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Lino Gružo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarimas bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio 2010 m. spalio 20 d. nutarimas, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00112-09.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Pareiškejos nukentejusiosios B. M. skunda tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nutarti, kuria atmestas B. M. 2010-11-03 skundas.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio 2010 m. spalio 20 d. nutarima, kuriuo atsisakyta patenkinti nukentejusiosios B. M. skunda, t.y. atsisakyti panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Lino Gružo nutarima, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00112-09.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Lino Gružo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarima, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00112-09, S. A. nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., požymiu.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00112-09 bylos medžiaga perduoti prokurorui.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.