- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2-65-844/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01234-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A.
- Advokatai
- Natalja Kuchareva
- Kategorijos
- 2.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai, pareiškėjai M. A., pareiškėjos atstovei Nataljai Kucharevai, suinteresuotam asmeniui M. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokatės Nataljos Kucharevos (darbo vieta Statybininkų g. 24-213, Visagine), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, kurioje suinteresuoti asmenys yra O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, kodas 11110555, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, adresas Vasario 16-osios g. 14, Vilnius, ir valstybės įmonės Turto bankas, kodas 112021042, adresas Kęstučio g. 45, Vilnius, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, kodas 188704927, adresas Atgimimo g. 5, Ignalina,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio F. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėja M. A. pareiškime paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis F. A., a. k. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), akto įrašo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (1964 m. red.), 21 str. 1 d., Civilinio kodekso (2001 m. red.) 3.88 str. 1 d. 1 p., turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Nurodo, kad ji su sutuoktiniu turėjo bendroje jungtinėje nuosavybėje žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties atsirado palikimas ? 1/2 dalis nurodyto turto. Nurodo, kad ji yra įpėdinė, kaip pergyvenusi sutuoktinė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.13 str. Suinteresuotas asmuo O. A. yra jų dukra, ir ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą CK 5.11 str. 1 d. 1 p. Teigia, kad kitų įpėdinių nėra. CK 5.50 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas, pradėjus faktiškai jį valdyti. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodo, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes ? perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. CK 5.50 str. įvardinto palikimo priėmimo faktinių valdymų esmė ? aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teigia, kad po tėvo F. A. mirties jų dukra O. A. palikimo nepriėmė, į notarą su prašymu dėl priėmimo palikimo nesikreipė. Teigia, kad ji (pareiškėja) po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, bet dėl nežinojimo nesikreipė į notarą, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą. Teigia, kad ji valdo žemės sklypą, juo rūpinasi kaip savo turtu, jį prižiūri, dirba žemę, moka už jį mokestį. CK 5.51 str. numato, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Nurodo, kad dabartiniu metu atsirado būtinumas teisiškai įforminti palikimo priėmimą ir ji kreipėsi į notarų biurą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet jai buvo atsakyta ir pasiūlyta kreiptis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo (b.l. 1-2). Posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad po vyro F. A. mirties (duomenys neskelbtini) metais liko palikimas – žemės sklypas. Ji naudojasi tuo žemės sklypu ir juo rūpinasi. Teigė praleidusi terminą palikimui priimti, nes nepagalvojusi, kad jai priklauso ne visas žemės sklypas.
Pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos prašymą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. A. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos M. A. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama M. A. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio F. A. mirties (b.l. 19). Posėdžio metu ji palaikė savo motinos M. A. prašymą. Teigė, kad motina visą laiką rūpinosi sklypu. Sutiko, kad motina M. A. priimtų palikimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjos O. A. pareiškimą nurodė, kad pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekamos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2015-03-20 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimo Nr. 259 redakcija), Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas) (Taisyklių 43 p.). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo F. A. paliktą turtą sudaro žemės sklypas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija, civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėmis ir pareigomis. Informavo, kad ji iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo F. A. palimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo civilinę bylą teisme nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 13-14).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos O. A. pareiškimą nurodė, kad pagal Taisyklių nuostatas valstybės įmonė Turto bankas paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tais atvejais, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo F. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pagal Taisyklių 43 p., kai paveldimas žemės sklypas, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, turtą administruoja ir paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju, pareiškėja nurodo, kad palikimą sudaro 1/2 žemės sklypo, ir nėra duomenų, kad ant žemės sklypo yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos administruojamas valstybės galimai paveldėtinas turtas. Todėl ši civilinė byla susijusi ir su Nacionalinės žemės tarnybos teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, prašo įtraukti į bylą suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Prašo civilinę bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant (b.l. 20-22).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškėjos O. A. pareiškimą nurodė, kad pareiškėja kaip sutuoktinė galėtų būti palikėjo turto paveldėtoja pagal CK 5.13 str. Palikėjo dukra O. A., kuri galėtų būti turto paveldėtoja pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., neprieštarauja, kad palikimą priimtų jos motina M. A.. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 str. 2 d.). Pagal CK 5.50 str. 3 d., įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mėgėjų sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK normomis, manoma, kad pareiškėja turėtų įrodyti svarbias priežastis, dėl kurių ji nesusitvarkė palikimo per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą teigė paliekanti spręsti teismui pagal bylos aplinkybes. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą teisme, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nedalyvaus
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad F. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Byloje esantis santuokos liudijimas įrodo, kad F. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos įrašo (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo vyro pavardė ? A., žmonos pavardė ? A. (b.l. 5-6). Byloje esantis gimimo liudijimas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) gimusi O. A. yra F. A. ir M. A. dukra (b.l. 7). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. A., įgytas Valdybos potvarkio 1992-10-23 Nr. 158v pagrindu (b.l. 4).
Byloje esantys duomenys, t.y. sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitai 2013-09-18 LAE Nr. 002493, 2014-08-20 LAE Nr. 002967, 2015-07-22 LAE Nr. 003400 (b.l. 8-9), įrodo, kad po F. A. mirties už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra mokamas mokestis. Tai įrodo, kad M. A. po sutuoktinio F. A. mirties pradėjo valdyti jam priklausiusį turtą, ir jo turtu rūpinosi kaip savo turtu. 2015-12-02 Testamentų registro išraše nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Ieškota pagal palikėjo asmens kodą: (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Palikimo atsiradimo vietos notarė ? Visagino 1-ojo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja teismui pateikė informaciją, kad mirus F. A. dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 41).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos parodymai, pareiškėjo atstovės paaiškinimai, teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad M. A. po savo sutuoktinio F. A. mirties priėmė jo palikimą – 1/2 žemės sklypo, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Šis žemės sklypas yra sodo žemės sklypas. M. A. valdė žemės sklypą, juo rūpinosi kaip savu – naudojosi juo, dirbo žemę, prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius. Ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nepagalvojo, kad jai priklauso ne visas žemės sklypas. Ji nurodė, kad faktiškai ji visą laiką rūpinosi šiuo turtu.
Nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos M. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio F. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.