- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- AS-757-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01646-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. - T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. – T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl ribojimų ir draudimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. S. - T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama 1) panaikinti jai taikomus ribojimus ir draudimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m,. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“ 3¹ punkte (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės neturtinę žalą po 10 Eur per dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki Nutarimo jai taikomų ribojimų ir draudimų panaikinimo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi (b. l. 1-3) nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas nėra pareiškėjos atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju individualus ginčas dėl pareiškėjos subjektinių teisės pažeidimų nekeliamas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas yra galiojantis, todėl skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytinas neaiškiu.
Teismas pabrėžė, kad skundas pateiktas elektroniniu paštu, o ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemiu ir nėra pateiktas jo originalas, taigi dėl to ir dėl aukščiau nurodytų trūkumų skundas negali būti priimtas nagrinėjimui, todėl nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
2021 m. spalio 19 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas pabrėžė, jog individualus ginčas dėl pareiškėjos subjektinių teisės pažeidimo patikslintame skunde nekeliamas, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir toliau lieka neaiškiu. Kadangi, teismo vertinimu, 2021 m. spalio 11 d. teismo nutartimi nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti, skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III.
Pareiškėja V. S. – T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį.
Pareiškėja regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį laiko nepagrįsta ir neteisėta.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad siekiant nustatyti ar ji ištaisė skundo trūkumus, būtina įvertinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartyje jai nustatytus skundo trūkumus. Nutarty je, kurioje jai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, deklaratyviai nurodomos įvairios teisės normos, reglamentuojančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, administracinių teismų kompetenciją, skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, padavimo tvarką, skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus, tačiau nustatyti tik du skundo trūkumai: pirma, nėra pateiktas skundo originalas? antra, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškus, nes Nutarimas, kurio pagrindu pažeidžiamos pareiškėjos konstitucinės teisės, yra galiojantis.
Pareiškėja teigia 2021 m. spalio 15 d. pateikusi teismui pasirašytą skundo originalą, todėl pirmasis skundo trūkumas laikytinas ištaisytu. O dėl antrojo, taip vadinamo skundo trūkumo, pareiškėja yra įsitikinusi, jog tai ne skundo trūkumas, kurį būtų galima ištaisyti, o niekuo nepagrįstas teismo motyvas, teismui gilinantis į skundo esmę.
Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ji neištaisė skundo trūkumų, ir laikydamas jos skundą nepaduotu, pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą mažiausiai dviem aspektais: teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir teisės į teisminę gynybą.
Pareiškėja pažymi, jog skundu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausybės neturtinę žalą po 10 Eur per dieną nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismui laikant skundą nepaduotu, jos teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra pažeidžiama.
Be to, pasak pareiškėjos, pagrįsta manyti, jog nors teismas tiesiogiai to nenurodė savo nutartyje, tačiau jo motyvai yra susiję su siekiu atsisakyti priimti jos skundą, kaip nenagrinėtiną administracinio teismo, tačiau tokiu atveju, teismui atsisakius priimti jos skundą, teismas turėtų įvykdyti savo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 3 d. ir išaiškinti jai, į kokią instituciją pareiškėja galėtų kreiptis, gindama savo pažeistas konstitucines teises. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas pasirinko lengvesnį, tačiau neteisėtą kelią, nustatydamas jai skundo trūkumą ir laikydamas jos skundą nepaduotu, bei tokiu būdu pažeidė jos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja taip pat teigia, kad antrasis skundo trūkumas – reikalavimo dėl žalos atlyginimo neaiškumas dėl priežasties, kad skundžiamas Nutarimas yra galiojantis, neatitinka Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9, 24, 25, 35 straipsnių.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog teismas skundžiamoje 2021 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanoma tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą, o būtent tokia situacija ir yra, pasak pareiškėjos, susiklosčiusi šiuo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėja neįvykdė 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai pašalinti 2021 m. spalio 5 d. skundo trūkumus.
Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas neturėjo pagrindo laikyti jo skundą nepaduotu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartyje nustatė tokius pareiškėjos skundo trūkumus, t. y. nėra pateiktas skundo originalas? skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškus, nes Nutarimas, kurio pagrindu pažeidžiamos pareiškėjos konstitucinės teisės, yra galiojantis. Šiuos trūkumus pirmosios instancijos teismas pareiškėjai nurodė pašalinti iki 2021 m. spalio 15 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjos nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).
Įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė skundo trūkumą (pateikti skundo originalą per LITEKO VEP), o, pareiškėjai ištaisius skundo trūkumą, nepagrįstai skundą laikė nepaduotu.
Pareiškėja taip pat teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamoje 2021 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanoma tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. ABTĮ 113 straipsnyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėja mano, kad būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo pagrindu jai taikomi apribojimai pažeidžia jos teises ir jai daroma žala.
Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį.
Pirma, tai, kad ribojimai, taikomi pareiškėjai, dėl kurių ji, kaip nurodo skunde, patiria žalą, kildinami iš Vyriausybės nutarimo, nėra teisinis pagrindas varžyti pareiškėjos teisių kreiptis į teismą su reikalavimu žalos atlyginimo įrodinėjant žalos padarymo faktą kvestionuojant ribojimų taikymo pagrindų atitiktį Konstitucijai. Tai, kad nagrinėjant bylą būtų svarbu nustatyti, kiek konkretūs ribojimai, dėl kurių pareiškėja teigia patirianti žalą, yra faktiškai taikomi jai, kaip subjektui, įgyvendinančiam savo teises ir vykdančiam pareigas, yra neabejotinas įrodinėtinas teisinis faktas, kaip reikšminga ir tai, ar būtų iš Konstitucijos ir įstatymų kylančių pagrindų abejoti Vyriausybės nutarimu įtvirtintų ribojimų teisėtumu, t. y. pareiškėjos teiginiai ne tik turi turėti realų pagrindą, siejamą su jos asmeniu, bet ir negali būti vertinami, kaip a priori reikalaujantys jų konstitucingumo patikros.
Antra, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu atsakovu byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti ne Vyriausybė, o valstybė, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą turi imtis procesinių priemonių, kad šis skundo trūkumas būtų pašalintas.
Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. S. - T. atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.