Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui N. G., dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl statybos pripažinimo savavališka ir jos padarinių pašalinimo.

Atsakovas S. S., neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai rekonstravo 280,0 kv. m. ploto kelio atkarpą, esančią (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas atsakovui 2009-08-25 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.37-06, statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.37-06.1, 2009-08-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.44-06. 2009-08-28 nutarimu atsakovui buvo paskirta 1.250 Lt bauda. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-01 reikalavimu Nr. (101)11.11-142 iš atsakovo buvo pareikalauta iki 2009-10-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis atstatyti lauko kelio dangą (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė iki šiol. Ieškovo manymu, šis kelias - tai natūraliai susiformavęs lauko keliukas, kurį atsakovas savavališkai rekonstravo, pakeisdamas kelio dangą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas, priimdamas sprendimą klaidingai aiškino ir taikė KTR 1.01:2008 1 priedo 3 punkte bei KTR 1.01:2008 1 priedo 5 punkte įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias kelio rekonstravimą bei kelio paprastąjį remontą. Prie kelio nebuvo griovių, nuovažų bei kitų keliui būdingų statinių ir atsakovas jų neįrengė, nekeitė kelio trasos, nedidino kelio horizontaliųjų kreivių spindulių ar ištiesinimo darbų, t.y. netiesino posūkių. Smėlio ir skaldos mišinio užpylimas ant lauko kelio nepakeitė kelio kategorijos, o tik pagerino kelio pravažumą. Atsakovo atlikti darbai patenka į KTR 1.01-2008 „Automobilių keliai“ 1 priede pateiktą paprastojo kelio remonto sąvoką.

2. Teismas analizuodamas atsakovo įrodymus juos iškraipė ir neteisingai interpretavo, kadangi duomenų, jog yra padidintas kelio plotis ir plotas byloje nėra. Be to, pagal nekilnojamųjų daiktų išsidėstymą natūroje ginčo kelias niekaip negalėjo būti praplatintas, kadangi natūroje iš dešinės kelio pusės yra kaimyno K. A. sodybos tvorta, skirianti jo sodybą nuo kelio, o iš kairės kelio pusės stovi trečiojo asmens N. G. gyvenamasis namas.

3. Pagal STR1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą atsakovo atliktam paprastam kelio remontui statybos leidimas nebuvo reikalingas ir jis atlikdamas kelio dangos paprastąjį remontą nepažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo atlikti darbai niekaip negali būti pripažinti kaip savavališka statyba.

4. Byloje minimas ginčo kelias yra numatytas Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame VAV 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 bei 2001 m. spalio 10 d. sudarytame abrise. Kelias, kuriam atsakovas savo lėšomis atliko paprastąjį remontą, iki remonto atlikimo neatitiko net minimalių kokybės reikalavimų, buvo pavojingas ir nesaugus, važiavimas juo kėlė pavojų žmonių sveikatai. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas yra neracionalus ir prieštarauja protingumo principui, kadangi atsakovas, atlikęs paprastąjį kelio remontą, savo sąskaita pagerinęs sąlygas sau ir kitiems šalia gyvenantiems kaimynams, kurie naudojasi keliu, turi vėl išardyti suremontuotą kelią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-08-25 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.37-06, kuriuo buvo nustatyta, kad statytojas S. S. savavališkai vykdo statybos darbus – rekonstravo esamą lauko kelią, t.y. suformavo važiuojamąją dalį iš skaldos ir smėlio, valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini); statinio statybos rūšis – rekonstravimas; statinio kategorija – neypatingas (b.l. 4-5); 2009-08-25 surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.37-06.1, kuriuo buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti esamo kelio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., rekonstravimo darbus (b.l. 6); atsakovui S. S. 2009-08-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-06 už tai, kad jis savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti, 2009 m. liepos mėn. rekonstravo esamą lauko kelią, t.y. suformavo važiuojamąją dalį iš skaldos ir smėlio, valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Statybos įst. 12 str. 1 d. 3, 4 p. p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 7 d. (b.l. 7), 2009-08-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 06 atsakovas S. S. už ATPK 159 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nubaustas 1250,00 Lt bauda (b.l. 8); 2009-09-01 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)11.11-142 iš atsakovo S. S. buvo pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti lauko kelio dangą (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį, savo lėšomis iki 2009-10-31 ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 9); iš byloje esančio 2009-11-04 statinių apžiūros akto Nr. (100)-11.60-136 matyti, kad, apžiūrėjus S. S. savavališkai rekonstruotą kelią valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad statytojas S. S. savavališkos statybos padarinių nepašalino, t.y. neatstatė lauko kelio į pirminę padėtį (b.l. 10).

Taigi sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija turi įvertinti, ar yra atskleista nagrinėjamos civilinės bylos esmė. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas pažeidė sprendime nurodytus teisės aktų reikalavimus ir savavališkai rekonstravo valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., esantį lauko kelią.

Kelius projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti privalu vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Kelio, kaip inžinierinio statinio, rekonstrukcijos projektas turi būti paruoštas vadovaujantis Statybos įstatymo normomis ir dėl statinio statybos ir rekonstrukcijos turi būti gautas leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktus be leidimo, pagal paruoštą techninį projektą, galima tik nesudėtingų statinių statyba ar paprastas remontas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms galutinis sprendimas šioje byloje turės neabejotiną įtaką. Nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi savavališkos statybos aktuose nurodyti kelio darbai, nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 22 str.). Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nagrinėjamu atveju iš tikrųjų įvyko kelio rekonstrukcija, bet ne paprastas remontas, remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 12, 13 punktais, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, I priedo 3.1-3.3 punktų, 5 punkto nuostatomis, reikalinga spręsti esant ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomonei, todėl svarstytinas klausimas dėl šios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimo procesą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ VI skyriaus reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai rekonstravo 280 kv.m. ploto kelio atkarpą, esančią (duomenys neskelbtini), šia aplinkybe rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį, tačiau teismas ne tik, kad nesiaiškinęs valstybinės žemės savininko pozicijos šiuo klausimu, bet ir nepakankamai išsamiai ištyrė kelio padidinimo ribas lyginant su prieš tai buvusio kelio būkle. Neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės vien ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu ir be pakankamų motyvų ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada negali būti teisėta ir pagrįsta, nes ji akivaizdžiai prieštarauja CPK 185 straipsnio nuostatoms.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę) ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kiti asmenys bei į tai, jog nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su galiojančio LR Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatų aiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.