Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria nutarta jo prašymo pakeisti kreditorių sąrašą ir patvirtinti jį bankrutavusios akcinės bendrovės „Trys mergelės“ kreditoriumi netenkinti, civilinėje byloje Nr. 2-254/2004 dėl bankroto bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Trys mergelės“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino AB „Trys mergelės“ bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto bei patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, įtraukdamas į kreditorių sąrašą K. M. su 188 536,10 Lt reikalavimu. Nutartyje teismas nurodė, kad kreditoriai perleido finansinius reikalavimus K. M. reikalavimų perleidimo sutartimis, todėl jis turi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą vietoje anksčiau bankroto byloje patvirtintų kreditorių.

2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė kreditorių: vietoje kreditoriaus K. M. į kreditorių sąrašą įtraukė S. J. ir patvirtino jo teisę į 188 536,10 Lt finansinį reikalavimą. Nutartyje nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius K. M. perleido savo reikalavimo teisę į 188 536,10 Lt kreditorinį reikalavimą S. J. .

Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą BAB ,,Trys mergelės“ bankroto byloje nepagrįstas Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) nuostatomis ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo teisę į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. BAB ,,Trys mergelės“ kreditorius S. J. nesutinka perleisti pareiškėjui A. Ž. teisės į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas negali be kreditoriaus S. J. sutikimo pakeisti jį, kaip pradinį kreditorių, kitu asmeniu, nes to nenumato įstatymas.

1. Pagal CK 6.50 pirmojoje dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę dėl įvairių priežasčių už skolininką prievolę gali įvykdyti kitas asmuo tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Jis, kaip įmonės savininkas-akcininkas, vadovaudamasis CK 6.50, 6.51 straipsniais, 6.56 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais, 2006 m. rugsėjo 29 d. į notaro depozitinę sąskaitą pervedė 188 536,10 Lt sumą kaip piniginės prievolės kreditoriui S. J. įvykdymą. Tai laikoma tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 str. 2 d.). S. J. atsisakymas priimti prievolės įvykdymą yra nepagrįstas, nes jo turtinis interesas yra visiškai patenkintas, o kitokių turtinių interesų bankroto byloje S. J. negali turėti.

2. Teismas, atsisakydamas pakeisti kreditorių, pažeidė CK 1.2 straipsnį, nes S. J. , be teisinio pagrindo atsisakydamas priimti prievolės įvykdymą, vilkina bankroto bylos nagrinėjimą. Teismas nepagrįstai neveikė ex officio (CK 1.5 str.) ir nesiaiškino, kad S. J. atsisakymas priimti prievolės įvykdymą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktu, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Draudimai vykdyti finansines prievoles bei išieškoti skolas netaikomi Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nustatytais atvejais.

Pagal ĮBĮ 26 straipsnio antrąją dalį kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų). Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. (ĮBĮ 26 str. 3 d.). Šios ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus. Jis pateikia teismui raštišką atsisakymą arba sudaro sutartį, kuria perleidžia savo kreditorinį reikalavimą. Taigi trečiasis asmuo ar kitas kreditorius negali perimti kreditoriaus finansinio reikalavimo, nesant jo sutikimo.

Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktą ir 26 straipsnio trečiąją dalį, darytina išvada, kad draudimas vykdyti finansines prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo.

Kaip matyti iš byloje esančio 2006 m. balandžio 21 d. AB „Trys mergelės“ pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 (t. 2, b. l. 154-155), susirinkimo metu buvo nutarta padengti Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintą bendrovės 188 563,10 Lt įsiskolinimą. Susirinkime buvo nutarta, kad šį įsiskolinimą proporcingai turimam akcijų ir balsų kiekiui padengs bendrovės akcininkai A. Ž. ir G. M. (1 p.). A. Ž. buvo įgaliotas veikti bendrovės akcininkų vardu, kreiptis į Kauno apygardos teismą, bankroto administravimo įmonę, kitas įstaigas, siekiant sumokėti AB „Trys mergelės“ įsiskolinimą kreditoriui ir atstatyti įmonės mokumą (3 p.). Vykdydamas susirinkimo nutarimą, A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos teismą (t. 2, b. l. 149) ir prašė, be kita ko, nurodyti AB „Trys mergelės“ kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą banke, į kurią būtų sumokėta visa bendrovės skola – 188 536,10 Lt. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi įpareigojo bendrovės administratorių iki 2006 m. gegužės 15 d. sušaukti kreditorių susirinkimą ir apsvarstyti pareiškėjo A. Ž. pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo. BAB „Trys mergelės“ 2006 m. birželio 9 d. pakartotinis kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5 (t. 2 b. l. 185-188) patvirtinta, kad A. Ž. pasiūlymo dėl skolos sumokėjimo svarstymą nutarta atidėti iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Kad akcininkų A. Ž. ir G. M. prašymo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą svarstymą nutarta atidėti patvirtina ir BAB „Trys mergelės“ vienintelio kreditoriaus S. J. 2006 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 6 kopija (b. l. 191). Šios aplinkybės patvirtinta, kad BAB „Trys mergelės“ vienintelis kreditorius nepriėmė sprendimo dėl savo kreditorinio reikalavimo perleidimo, tad neišreiškė valios perleisti savo kreditorinį reikalavimą A. Ž. ir G. M. .

Nepagrįsti atskirojo skundo argumenti, kad tinkamu piniginės prievolės kreditoriui S. J. įvykdymu yra laikomas jo, kaip įmonės savininko – akcininko A. Ž. , 188 536,10 Lt sumos į notaro depozitinę sąskaitą 2006 m. rugsėjo 29 d. pervedimas, kad S. J. atsisakymas priimti prievolės įvykdymą yra nepagrįstas. Kaip patvirtina 2006 m. spalio 6 d., 2006 m. lapkričio 14 d. prašymai Kauno apygardos teismui (t. 3, b. l. 11, 16), A. Ž. teismo prašė pakeisti BAB „Trys mergelės“ kreditorių ir naujuoju kreditoriumi patvirtinti jį, A. Ž. . Iš byloje esančio Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės 2006 m. spalio 2 d. pranešimo (t. 3, b. l. 9) matyti, kad A. Ž. įnešė į šio notaro biuro depozitinę sąskaitą 188 536,10 Lt, kad jie būtų perduoti S. J. , kadangi Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-254-153/2004 BAB „Trys mergelės“ kreditorinį reikalavimą perleido S. J. . 2006 m. spalio 16 d. raštu (t. 3, b. l. 14) vienintelis kreditorius S. J. atmetė A. Ž. pasiūlymą ir nurodė, kad nesutinka parduoti savo kreditorinio-finansinio reikalavimo, nes tai padarytų žalą jo, kaip BAB „Trys mergelės“ savininko (vieno iš akcininkų), interesams. Tad A. Ž. , negavęs kreditoriaus S. J. sutikimo perimti jo kreditorinį reikalavimą, negalėjo įvykdyti prievolės už skolininką BAB „Trys mergelės“. Tokios prievolės įvykdymas pažeistų vienintelio kreditoriaus teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.