Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-556-102/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-22
Bylos Nr.
2S-556-102/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
Pareiškėjas
R. B., A. K.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio apskrities VMI
Civilinė byla Nr.2S-556-102/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.3; 128.2;121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. B. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-903-100/2009 pagal pareiškėjų R. B. ir A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos R. B. ir A. K. kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą – žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 5713/0002:440, registro Nr. 44/1078806, esantį (duomenys neskelbtini), su statiniais, nes praleido terminą palikimui priimti. Nurodė, kad R. B. motina E. P., mirusi 2007 m. gruodžio 23 d., po savo motinos P. V., mirties 1995 m. spalio 27 d., pradėjo valdyti A. V., mirusio 1988 m. birželio 27 d., vardu registruotą namų valdą su statiniais (duomenys neskelbtini) ir ją valdė iki savo mirties. Nei P. V., nei po jos mirties jos turto paveldėtojai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Paveldėtinas turtas viešame registre neįregistruotas.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 111 str. keliamų reikalavimų, nustatė pareiškėjoms 20 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškime nenurodyta, kokiu tikslu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tik iš pareiškimo turinio galima numatyti, kad šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo klausimui spręsti, pareiškime nenurodyta, kieno palikimo priėmimo faktą siekiama nustatyti. Pareiškėjos nurodo, kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, tačiau duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises ir šio turto įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nepateikė. Pareiškime nurodytas netinkamas suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI Kupiškio skyrius, nes tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su paveldėjimu, turi būti nurodyti visi įpėdiniai, o jei jų nėra - Panevėžio apskrities VMI. Be to, pareiškėjos sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 132 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjos, šalindamos teismo nurodytus pareiškimo trūkumus, pateikė teismui patikslintą pareiškimą, papildomai sumokėjo 2 Lt žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 115 str. 3 d., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjų R. B. ir A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjoms. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nepašalino visų 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nurodytų pareiškimo trūkumų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad turtas, kurį norima paveldėti, nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei kam jis priklausė nuosavybės teisėmis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos R. B. ir A. K. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų pareiškimą tuo pagrindu, kad jos nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog turtas, kurį norima paveldėti, nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei kam jis priklausė nuosavybės teisėmis. Pareiškime nurodyta, kad paveldimas turtas nebuvo registruotas viešame registre, šį turtą iki mirties valdė jų senelė P. V..

Atskirasis skundas netenkinamas. .

Ypatingosios teisenos bylas, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 str. nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 str. su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 str. 1 d. normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis CPK taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, procesą pirmosios instancijos teisme ir kt. Pagal CPK 443 str. 2 d. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. Be kitų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų jame turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 111 str. ir 447 str.).

Šalies argumentai

Pareiškime ir patikslintame pareiškime pareiškėjos nurodė, kad A. V., mirusio 1988 m., gyvenusio (duomenys neskelbtini)ūkinėse knygose įregistruota namų valda su joje esančiais statiniais. Po A. V. mirties šį turtą perėmė jo žmona, pareiškėjų senelė P. V., kuri mirė 1995 m. Pareiškėjos R. B. tėvas J. P. mirė 1993 m., o motina E. P. ( P. V. dukra ) iki mirties 2007 m. valdė aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, nors į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Pareiškėjos A. K. tėvas V. P. B. ( mirusios P. V. sūnus iš pirmosios santuokos) mirė 1997 m. ir į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė. Pareiškėjos, nors ir gyvena bei dirba skirtinguose miestuose, tačiau abi rūpinasi savo senelės P. V. nekilnojamuoju turtu. Iš karto po jos mirties su vietine gyventoja yra sudariusios panaudos sutartį dėl senelės nekilnojamojo turto nuolatinės priežiūros. Su VĮ Registrų centru sudarė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį, kurią ši įmonė įvykdė. Todėl prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjos priėmė palikimą – žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 5713/0002:440, su statiniais, registro Nr. 44/1078806, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti todėl, kad pareiškėjos yra praleidusios terminą palikimui priimti.

Pagal CPK 444 str. 1 d. nuostatą teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 447 str. nustatyta, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys prašomą nustatyti faktą ir kt. Tačiau nei pradiniame, nei patikslintame pareiškime pareiškėjos nenurodė, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris gali turėti juridinę reikšmę. Nurodoma, kad prašomą nustatyti faktą reikia nustatyti todėl, kad pareiškėjos yra praleidusios terminą palikimui priimti. Todėl neaišku, kodėl prašoma nustatyti palikimo priėmimo faktą, jeigu nurodoma, kad pareiškėjos yra praleidusios terminą palikimui priimti, t.y. palikimo nėra priėmusios. CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba ( ir ) įpėdiniams pagal testamentą. Tačiau pareiškime nenurodoma konkrečiai po kurio mirusio asmens, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklausė minimas žemės sklypas, atsirado palikimas, kurio rūpinasi pareiškėjos. Iš prie pareiškimo pridėto Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. liepos 3 d. rašto Nr. V3-191- ( 2.23 ) matyti, kad mirusiai P. V. ( iš pareiškimo turinio tik galima spėti, kad pareiškėjos pretenduoja į P. V. palikimą ) (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti penki asmeninio ūkio žemės sklypai (duomenys neskelbtini), bei namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Visus šiuos žemės sklypus patikėjimo teise valdo Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kad P. V. už namų valdos ir asmeninio ūkio sklypus yra sumokėjusi valstybei 121,50 vvi Lt ( valstybės vienkartinėmis išmokomis ), kurias turi paveldėti P. V. turto paveldėtojas, kad su juo būtų galima sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ( b.l. 18 ). Tai reiškia, kad minimi žemės sklypai priklauso valstybei ir po P. V. mirties palikimas į šiuos žemės sklypus pareiškėjoms neatsirado. Pareiškime nurodoma, kad namų valda Noriūnų seniūnijos ūkinėse knygose yra registruota 1988m. mirusio A. V. vardu ( iš pareiškimų turinio galima tik spėti, kad pareiškėjos rūpinasi šia namų valda ), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Kadangi pareiškime ir patikslintame pareiškime nėra nurodytos prašomo fakto nustatymui reikalingos visos aplinkybės, o kai kurios yra prieštaringos ( pvz:, prašoma nustatyti palikimo priėmimo faktą todėl, kad pareiškėjos yra praleidusios terminą palikimui priimti ) nepateikti įrodymai patvirtinantys prašomą nustatyti faktą, todėl neaišku, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjoms teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškimą pagrįstai laikė nepaduotu ir nutarė gražinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjoms, kad, ištaisius nurodytus trūkumus, jos gali pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas ir teisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

nutarė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė