- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- AS-438-135-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gudynas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- M.V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M.V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus pripažinti, kad jo 2005-02-13 autoįvykyje gauti sužalojimai buvo padaryti tarnybos metu, t.y. jam grįžtant iš tarnybinės komandiruotės.
Skunde paaiškino, kad jis 2005-02-11 dalyvavo Druskininkuose vykusiame pasitarime, į kurį buvo nuvykęs tarnybiniu automobiliu. Nesant vairuotojo, automobilį vairavo pats. Po pasitarimo užbuvus (Generalinio komisaro iniciatyva) ir esant blogoms sąlygoms, jis iš Druskininkų į Neringą išvyko kitą dieną, t.y. 2005-02-12. Vairuojant automobilį itin blogomis oro sąlygomis (buvo slidu, stiprus vėjas ir šlapdriba) pasijuto blogai, pakilo kraujospūdis, teko ne kartą sustoti ir pailsėti. Prieš dvejus metus jam buvo nustatytas cukrinis diabetas ir padidintas kraujospūdis. Į Klaipėdą atvyko prieš pat 14.00 val., pripylė kolonėlėje benzino į automobilį ir jį paliko prie Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato, o pats pasiliko ilsėtis ir gydytis Klaipėdoje. Sekančią dieną (2005-02-13), pagerėjus savijautai, tęsė kelionę į Neringą, tačiau Klaipėdos m. pateko į autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas. Dėl sužalojimų ilgai gydėsi. Praėjus 4 mėnesiams nuo sužalojimų, jis kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, prašydamas ištirti jo sugrįžimo iš Druskininkų aplinkybes ir pripažinti, kad sužalojimas autoįvykio metu jam padarytas tarnybos metų (grįžtant iš komandiruotės). Tačiau atlikus tyrimą Vidaus tyrimų valdyboje buvo pateikta išvada, jog jo sužalojimai eismo įvykio metu nesietini su tarnyba. Su tokia išvada, dėl kurios jam nebuvo priskaičiuotos atitinkamos kompensacijos, nesutikdamas skunde išdėstė nuomonę, kad tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai ir tendencingai, nebuvo atsižvelgta į kai kurias esmines aplinkybes. Todėl kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą, prašydamas atlikti papildomą ir išsamų patikrinimą, tačiau to padaryta nebuvo. Nurodė, kad tikrintojai neatsižvelgė į tai, jog jis Generalinio komisaro iniciatyva buvo užlaikytas po pasitarimo, be to, nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę nagrinėjamu metu. Teigė, jog po autoįvykio apie visas aplinkybes pranešė Generaliniam komisarui ir Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato viršininkui. Išvados teiginys, kad jis viršijo 65 km. atstumą nuo Druskininkų iki Klaipėdos, neturi jokio priežastinio ryšio su nagrinėjamu klausimu. Kitas tyrimo išvados teiginys, kad jis „nesikreipė į medicinos įstaigą ir tai paneigia jo teiginius apie galimą sveikatos sutrikimą" - taip pat nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo pateikęs medicininius dokumentus, iš kurių matosi, jog serga chronišku diabetu, ši liga neišgydoma, p jam būtina periodiškai ir savalaikiai naudoti atitinkamus vaistus, ką jis ir darė. Todėl papildomai kreiptis į medikus, kad jie dar kartą patvirtintų, jog pareiškėjas serga diabetu ir kad jam būtini vaistai - nebuvo jokio reikalo ir tikslingumo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vidaus reikalų ministerija pateiktame teismui atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas ginčija Policijos departamento 2005-07-05 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. Kl-74 ir Vidaus reikalų ministerijos 2005-08-16 atsakymą Nr. 18-5495-(4). Teigia, jog pastarasis Vidaus reikalų ministerijos atsakymas, kuris buvo surašytas Generalinio inspektoriaus skyriaus 2005-08-12 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 4VL-35 dėl M.V. prašymo pagrindu, pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčijamas teisme. Taip pat nurodė, kad Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-04-296 nutarimu Nr. 526, 5 p. nustatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas įstaigos vadovo ar įgalioto asmens įsakymu, kuriame turi būti nurodyta komandiruojamojo duomenys, komandiruotės tikslas, vietovė, komandiruotės trukmė ir apmokėtinos išlaidos. Policijos departamento 2005-07-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, nurodė komandiruotės tarnybiniu automobiliu trukmę 2005-02-10 - 2005-02-11, o pasitarimas Druskininkuose vyko 2005-02-11 nuo 10.00 val. iki 12.45 val. Taigi, atlikęs pavedimą, pareiškėjas privalėjo tapačią dieną grįžti atgal. Tačiau pareiškėjas buvo užsisakęs Druskininkuose viešbutį nuo 2005-02-10 iki 2005-02-12, kas liudija jo ketinimus negrįžti nustatytu terminu iš komandiruotės. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis negalėjo nustatytu laiku grįžti dėl privalomo dalyvavimo neoficialioje vakaronėje po pasitarimo, blogų oro ir kelio sąlygų, paklydimo važiuojant ir pablogėjusios sveikatos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo nuomone, Policijos departamento išvadoje konstatuotos aplinkybės tvirtina, jog pareiškėjas iki autoįvykio, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, tvarkė savo reikalus, kurie nesusiję su tarnyba. Atsakovas pažymėjo, kad nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydymo įstaigą 2005-02-12 ir nepateikus nedarbingumo pažymėjimo, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas minėtą dieną negalėjo grįžti iš komandiruotės dėl sveikatos būklės. Šių motyvų pagrindu atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2005-02-13 apie 17.35 val. Klaipėdoje vairavo tarnybinį automobilį ne tarnybos metu, todėl jo sužalojimas nurodytu laiku eismo įvykyje nesietinas su tarnyba.
Atsakovas Policijos departamentas pateiktame teismui atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad 2005-02-11 Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre nuo 10.00 iki 12.30 val. vyko pasitarimas, o nuo pasitarimo pabaigos iki 12.45 vai. - spaudos konferencija. Pasitarime dalyvavo ir pareiškėjas. Aptariamu atveju pareiškėjui išvykimo minėtam laikui iš nuolatinės darbo vietos pagrindu buvo Generalinio komisaro 2005-01-27 raštas Nr. 5-S-615, kuriuo Neringos policijos komisariato viršininkas M.V. (pareiškėjas) buvo kviečiamas 2005-02-11 10 val. dalyvauti pasitarime. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas įsakymu nustatė savo komandiruotės trukmę iki vasario ll d. Todėl jis, atlikęs tarnybinį pavedimą (sudalyvavęs pasitarime), privalėjo grįžti į nuolatinę darbo vietą įsakyme dėl komandiruotės nurodytu laiku. Tokiu būdu pareiškėjo teiginiai, kad jis 2005-02-13 tęsdamas grįžimą iš komandiruotės Druskininkuose apie 17.35 val. vyko į Neringos policijos komisariatą - nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad M.V. 2005-02-14 (kitą dieną po eismo įvykio) telefonu informuodamas Generalinį komisarą apie dalyvavimą eismo įvykyje nenurodė, jog dėl blogų oro sąlygų laiku negrįžo iš komandiruotės Druskininkuose, be to, pareiškėjas nesikreipė dėl komandiruotės termino pratęsimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas rezervavo apartamentus viešbutyje dviems asmenims nuo š.m. vasario 10 d. iki 12 d. Tai rodo, kad pareiškėjas pasibaigus pasitarimui neketino grįžti iš komandiruotės (vykti į nuolatinę darbo vietą) įsakyme nustatytu terminu. Atsakovas taip pat nurodė, kad objektyvių duomenų, jog š.m. vasario 12-13 dienomis pareiškėjas kreipėsi į medicinos įstaigą, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas) ir paaiškėjus, jog pareiškėjo skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).
Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš bylos, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005-07-05 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. Kl-74 „Dėl Neringos policijos komisariato viršininko M.V. sužalojimo", kuria inter alia konstatuota, kad 2005-02-13 apie 17.35 val. Klaipėdoje, H.Manto - S.Daukanto g. sankryžoje, Neringos PK viršininkas M.V. vairavo tarnybinį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, todėl jo sužalojimas eismo įvykio metu nesietinas su tarnyba. Pareiškėjas teigia, kad esant tokiai išvadai, jam nebuvo priskaičiuotos atitinkamos kompensacijos.
Teismas pabrėžė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 40 str. 3 d. pareigūnas, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, turi teisę į atitinkamo dydžio kompensaciją. Ar pareigūno <...> sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba <...>, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (40 str. 5 d.), t.y. pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 (toliau Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 4 p. pareigūno sveikatos sutrikimo atveju, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Atlikus tarnybinį patikrinimą, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada (7 p.), kuri tvirtinama įstaigos vadovo (11 p.). Šios Taisyklės nenumato, kad ši išvada galėtų būti skundžiama. Statuto 40 str. 7 d. nustato, jog ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagarinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismo nuomone, iš minėtų teisės aktų normų analizės seka, kad teismui gali būti skundžiamas tik sprendimas (įsakymas) dėl atsisakymo mokėti kompensaciją, kuris yra priimtas tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Tokiu būdu tarnybinio patikrinimo išvada (joje nurodyti faktai ir tikrintojo siūlymai) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo) dėl kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti dalimi. ABTĮ taikymo prasme, tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu (2 str. 14 d.), tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, dėl kurio galima kreiptis į teismą. Toks teisės aiškinimas, nagrinėjant panašius teisinius santykius, atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-851-2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6). Kadangi pareiškėjas be prašymo įpareigoti pripažinti sužalojimus įvykusius tarnybos metu daugiau nekelė jokių reikalavimų, teismas byla, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nutraukė ABTĮ 101 str. l p. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo ir tai kad net jeigu ir laikant, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, i byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu, nes pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 str. l d. nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, o jo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos termino praleidimo priežastys - Policijos departamento tarnybinio patikrinimo išvados apskundimas LR vidaus reikalų ministrui ir laukimas atsakymo, negali būti pripažįstamos svarbiomis termino atnaujinimui (ABTĮ 34 str.). Pastarąją išvadą, t.y. jog terminas praleistas ne dėl svarbios priežasties, teismas padarė remdamasis šiais argumentais.
Visų pirma, kaip nurodė teismas, Administracinių teismų praktikoje svarbiomis priežastimis pripažįstamos tik objektyvios kliūtys, t.y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teisę dėl skundo padavimo. Antra, nei minėtos Taisyklės, nei Statutas, nei koks kitas teisės aktas nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl priežastinio ryšio tarp pareigūno sveikatos sutrikimo ir tarnybos nustatymo prieš kreipiantis į teismą privalomai turėtų būti skundžiama kokiai tai išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme institucijai. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 24 p. šiuo atveju netaikytinas, nes šios Tvarkos nuostatos reglamentuoja tik tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (l p.). Trečia, pareiškėjo kreipimasis į instituciją, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota spręsti tokio pobūdžio klausimų, ir laukimas atsakymo bei dėl to nustatytu terminu nesikreipimas į teismą, neabejotinai yra subjektyvi priežastis dėl ko negali būti atnaujinamas terminas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas byla, pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Policijos departamentui dėl įpareigojimo pripažinti sužalojimus įvykusius tarnybos metu, nutraukė ir ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovus pripažinti, kad 2005 m. gruodžio 13 d. autoįvykyje gauti sužalojimai buvo padaryti tarnybos metu, tai yra pareiškėjui grįžtant iš tarnybinės komandiruotės.
Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi konstatavus, jog pareiškėjas neturi teisės teismui skųsti tarnybinio patikrinimo išvados, iš pareiškėjo atimama teisė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Be to, anot pareiškėjo, jo atžvilgiu surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą jis buvo apskundęs Vidaus reikalų ministrui, kuris iš naujo patikrino išvados teisėtumą bei surašė atitinkamą sprendimą, kuris taip pat buvo skundžiamas teismui. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė spręsti šį reikalavimą. Pareiškėjas taip pat mano, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi laukė atsakymo dėl tarnybinės išvados teisėtumo iš Vidaus reikalų ministro – tiesioginės institucijos, kuri kontroliuoja Policijos įstaigų veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija taip pat prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Atsiliepime pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005-07-05 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.Kl-74 „Dėl Neringos policijos komisariato viršininko M.V. sužalojimo", kurioje konstatuota, kad 2005-02-13 apie 17.35 val. įvykęs pareiškėjo sužalojimas nesietinas su tarnyba, pagal teisės aktus galėjo būti skundžiama teismui, o ne kokiai nors kitai institucijai. Todėl pareiškėjui duotas Vidaus reikalų ministerijos 2005-08-16 atsakymas Nr.l8-5495-(4), kuriame minėta Policijos departamento išvada įvertinta kaip teisėta ir pagrįsta, nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nelaikytinas sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido ABTĮ 33 str. l d. nustatytą l mėnesio skundo padavimo terminą, todėl byla pagal ABTĮ 101 str. 6 p. nutraukta pagrįstai.
Atsakovas pabrėžia, jog nagrinėjant atskirąjį skundą, kaip teisminei praktikai svarbus klausimas svarstytinas bylos nutraukimo pagal ABTĮ 101 str. l p. pagrįstumas, kadangi skundžiama PD prie VRM išvada yra patvirtinta institucijos vadovo ir joje konstatuojama, kad pareiškėjo sužalojimas nesietinas su tarnyba, t.y. iš esmės pati išvada galimai sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, nes užkerta galimybę pareiškėjui gauti atitinkamas kompensacijas. Svarstytina, ar minėta išvada nelaikytina sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes tokiu atveju pareiškėjo prašymas Policijos departamentui dėl kompensacijų išmokėjimo tebūtų akivaizdžiai nelogiškas ir biurokratinis reliktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjo keliamo ginčo šioje byloje objektas - Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. Kl-74 „Dėl Neringos policijos komisariato viršininko M.V. sužalojimo". Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė būtent nesutikimo su šia išvada motyvus ir argumentus bei juos patvirtinančius įrodymus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. Kl-74 (b.l. 7-9) buvo surašyta siekiant įvertinti ar pareigūnas (tai yra pareiškėjas) buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos ir ar turi teisę į atitinkamo dydžio kompensaciją (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta tarnybinio patikrinimo išvada galėjo įtakoti pareiškėjo teisę gauti kompensaciją už patirtą sužalojimą, todėl pareiškėjas pagrįstai kelia klausimą dėl to ar nurodyta išvada gali būti ginčo objektu šioje administracinėje byloje.
Tačiau kartu pažymėtina, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymo numatytą terminą tarnybinio patikrinimo išvadai apskųsti ir nėra svarbių šio termino atnaujinimo priežasčių (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Kaip nurodo pareiškėjas, Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą jis gavo 2005 m. liepos 11 d. (b.l. 11), tačiau į teismą, pažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, su skundu kreipėsi tik 2005 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 26). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios jam kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo 2005 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados gavimo dienos.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Tačiau pareiškėjo teiginiai, kad jis naudojosi šia tvarka ir prieš paduodamas skundą teismui, kreipėsi su analogišku skundu į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, negali būti pripažinti pagrįstais. Kompensacijų už tarnybos metu patirtus sužalojimus mokėjimo vidaus reikalų sistemos pareigūnams tvarką nustatantys teisės aktai – Vidaus tarnybos statutas; Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 - nenumato privalomos išankstinės ikiteisminės ginčų dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėjimo tvarkos.
ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog tai kad pareiškėjas nesilaikė įstatymais nustatytos atsakovo tarnybinės išvados apskundimo teismui tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdamas į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui.
Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, teismas nutraukia administracinę bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Todėl, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo M.V. skundą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M.V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.