- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- II-28-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02955-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
- 3.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017-10-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017-10-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 17ANH-123455057-17, D. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji, 2017 m. lapkričio 23 d., 10.14 val., (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnametei dukrai S. P., gimusiai 2007-06-11.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. P. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti minėtą vyriausiojo tyrėjo Andrej Siniajev surašytą 2017-10-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą – atsisakyti priimti nutarimą dėl trauktino administracinėn atsakomybėn asmens nesant administracinio nusižengimo. Skunde nurodė, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes iš viso nėra įrodyta, kad ji vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnametei dukrai S. P. bute (duomenys neskelbtini). Nutarime net nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatytas nusižengimas. Tyrėjas atsisakė pateikti jei įrodymus patvirtinančius nusižengimo padarymą. Buvo reikalaujama apklausti dukrą S., ar ji iš vis girdėjo kokius tai keiksmažodžius, nes M. P. įrašus darė bendroje namo laiptinėje, galbūt tai išviso sumontuotas įrašas, bet šį prašymą tyrėjas tenkinti atsisakė. Dukra rūpinasi viena. Jos pasiekimai geri. Turi būti nustatyta, kuo betarpiškai buvo pažeisti vaiko interesai, padaryta žala vaikui. Mokyklos pedagogai patvirtina jos, kaip motinos, tinkamą elgesį. D. P. teigimu, iš viso negali būti laikoma įrodymu įrašas padarytas neleistinu būdu (b. l. 2-3).
2017-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriame prašoma D. P. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovė advokatė Z. Vizbarienė nurodė, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes surašytas be jokių įrodymų. Šiandien buvo apklausta dukra, kuri patvirtino ir garso įraše nesigirdi, kad būtų P. keiksmažodžiai, ten girdisi kažkokios moters pokalbis, tačiau mergaitės nesigirdi. Šitie telefoniniai pokalbiai, įrašai yra provokaciniai, siekiant sukelti konfliktą. Įraše girdisi M. P. žodžiai „Tu iš pykčio sudegsi“, jis be perstojo skambina, aiškinasi ir iš šio pokalbio tikrai nesimato, kad būtų padaryta žala mergaitei, kad prie jos būtų keiktasi. Ji mano, kad įspėjimas pareikštas be pagrindo ir administracinė byla turi būt nutraukta.
Teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) M. P. parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas. Neatsimena datos, kalbėjo su savo sutuoktine telefonu, pasibaigus pokalbiui ji pamiršo padėti ragelį, o prasidėjus skyrybų procesui jis visus pokalbius įrašinėja, įsirašė tas pokalbis, kuris vyko D. P. bute. Tame pokalbyje išgirdo necenzūrinius žodžius ir išgirdo savo dukros balsą, iš to padarė išvadą, kad dukra yra šalia ir jis tą medžiagą persiuntė policijai. Mano, kad toks elgesys prie nepilnamečio vaiko yra nepriimtinas. Šiuo metu jau vienerius metus vyksta skyrybų procesas. Pakalbėjo su D., nepaspaudė išjungimo mygtuko, ji, matyt, taip pat nepaspaudė ir toliau įsirašinėjo pokalbis. Kaip suprato, tuos necenzūrinius žodžius išsakė jo sutuoktinė D. P.. Kaip suprato, tie žodžiai buvo nukreipti į jos mamą. Dukra girdėjo viską, nes fone girdėjo dukrą sakant „nu mama“, jai irgi nepatiko, kaip elgiasi sutuoktinė su savo motina. Mano, kad buvo pažeistos vaiko teisės, todėl persiuntė įrašą policijai. Nenori, kad jo dukra būtų auklėjama tokioje aplinkoje kur toks elgesys yra norma. Skyrybų procesas jo veiksmams neturi jokios įtakos, nuo to skyrybų procesas nei į vieną, nei į kitą pusę nepajudės. Savo žmonos balsą labai puikiai pažįsta, tas pats balsas buvo kalbant su juo telefonu ir vėliau tą patį balsą girdėjo, be to telefonas negali įrašyti tai kas vyksta kitame kambaryje ar lauke, įsirašo tai kas kalbama šalia, jeigu įraše girdisi „nu mama“ tai reiškia vaikas yra šalia.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. P. parodė, kad tos dienos pokalbio tarp mamos ir tėčio negirdėjo, ji kitame kambaryje ruošė pamokas. Neprisimena, bet jai atrodo, kad niekada iš mamos negirdėjo keiksmažodžių. Mama nepasakojo ką reikės teisme sakyt. Su tėvu jie beveik nesimato, nesikalba. Jis anksčiau jos brolį vadindavo negražiais žodžiais, išvarinėdavo jį iš namų. Galės savo balsą garso įraše atpažint. Su tėčiu bendrauja labai retai. Mama nesikeikia. Tėtis keikiasi ant mamos, ant D.. Negirdėjo, kad mama negražiai kalbėtų prie jos. Perklausius garso įrašą liudytoja S. P. parodė, kad savo balsą garso įraše ji girdėjo, pašaukė mamą, nes ji darė pamokas ir norėjo, kad ji ateitų jai padėti, keiksmažodžių negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. To paties įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. VTAPĮ 21 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Iš paminėtų įstatymo nuostatų matyti, kad vaiko vystymosi sveiką ir saugią aplinką privalo užtikrinti tėvai ar jo teisėti atstovai. Tėvams minėtas pareigas numato įstatymas, dėl jų vykdymas yra imperatyvus. Nevykdant šių pareigų yra pažeidžiami vaiko, kaip ypatingai saugomo teisės subjekto, teisės ir teisėti interesai, o tai įstatymų nustatyta tvarka lemia ir atitinkamos teisinės atsakomybės atsiradimą. Antai ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu D. P. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 23 d., 10.14 val., (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnametei dukrai S. P., t. y. netinkamai naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams ir pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką.
D. P. skunde nurodė, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes iš viso nėra įrodyta, kad ji vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnametei dukrai S. P. bute (duomenys neskelbtini). Nutarime net nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatytas nusižengimas. Tyrėjas atsisakė pateikti įrodymus, patvirtinančius nusižengimo padarymą, dukra rūpinasi viena, jos pasiekimai geri. Turi būti nustatyta, kuo betarpiškai buvo pažeisti vaiko interesai, padaryta žala vaikui. Mokyklos pedagogai patvirtina jos, kaip motinos, tinkamą elgesį. D. P. teigimu, iš viso negali būti laikoma įrodymu įrašas, kuris yra padarytas neleistinu būdu (b. l. 2-3). Prie skundo D. P. pridėjo 2017-10-18 Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos ir 2017-10-17 Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos charakteristikas, iš kurių matyti, kad pareiškėjos dukra mokosi labai gerai, yra prižiūrima, mokyklos darbuotojai jokių D. P. žalingų įpročių per 3,5 metų laikotarpį nepastebėjo (b. l. 5-6).
Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad D. P. įrašo gale po pokalbio galimai vartoja necenzūrinį žodį rusų kalba, o po to galimai S. P. pasako „nu mama“ (b. l. 17). Savo rašytiniame paaiškinime duotame 2017-10-17 D. P. nurodė, kad rūpinasi savo dukra, prie vaiko nevartoja ir apskritai niekad nevartoja necenzūrinių žodžių. Dėl kylančių konfliktų kaltina dukros tėvą M. P. (b. l. 20-21).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta mažametė S. P. parodė, kad niekada iš mamos negirdėjo keiksmažodžių. Savo balsą garso įraše ji girdėjo, pašaukė mamą, nes ji darė pamokas ir norėjo, kad ji ateitų jai padėti, keiksmažodžių negirdėjo.
Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neprieštarauja, jeigu bus panaikinta nuobauda. Jis mano, kad D. P. jau yra pamokyta ir to jam užtenka.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas atsižvelgiant iš esmės tik į M. P. pareiškimą bei jo paaiškinimus ir garso įrašą, neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai.
Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina D. P. kaltės vartojus necenzūrinius žodžius girdint jos nepilnamečiui vaikui ir tokiu būdu padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė S. P. paaiškino, jog niekada iš mamos negirdėjo keiksmažodžių. Savo balsą garso įraše ji girdėjo, pašaukė mamą, nes ji darė pamokas ir norėjo, kad mama ateitų jai padėti, keiksmažodžių negirdėjo. Pažymėtina, jog S. P. nebuvo apklausta tyrimo metu, todėl nėra galimybės palyginti jos parodymų. Byloje taip pat nenustatytas jos suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kažkurį nors iš asmenų.
Teismas pažymi, kad net, jei ir būtų nustatyta, jog D. P. pavartojo necenzūrinį žodį savo vaiko akivaizdoje, tai savaime nėra pagrindas kilti administracinei atsakomybei. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, taip pat turi būti nustatoma ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika prieštarauja vaiko interesams, pažeidžia jo teises ir laisves. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šeimoje susiklosčiusią situaciją (jau kurį laiką vykstantį skyrybų procesą), į galimai pavartotų necenzūrinių žodžių skaičių, į tai, kad galimai necenzūrinis žodis buvo pavartotas ne vaiko atžvilgiu, į tai, kad D. P. tiek vaiko, tiek mokymo įstaigų charakterizuojama teigiamai, anksčiau nėra bausta ar teista už panašaus pobūdžio nusižengimus ar nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad D. P. veika, net ir nustačius keiksmažodžių vartojimo faktą, nesudarytų pagrindo patraukti jos administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Keiksmažodis, šiuo atveju, tikėtina, labiau pavartotas atsitiktinai, iš karto po įvykusio telefoninio pokalbio su sutuoktiniu, su kuriuo vyksta skyrybų procesas bei santykiai yra įtempti, tai nesudaro pagrindo teigti, kad D. P. tokiais savo veiksmais netinkamai naudojo savo kaip motinos valdžią priešingai savo vaiko interesams ir pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad D. P. negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla jai nutrauktina, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
D. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017-10-17 nutarimą Nr. 17ANH-123455057-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.