- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2YT-26116-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20763-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai priėmė palikimą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo (pareiškėjo) tėvas A. S.. Mirus tėvui, Įtatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir, tvarkant paveldėjimo klausimus, paaiškėjo, jog tėvas, po sutuoktinės, pareiškėjo motinos J. S. mirties, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad dėl ligos, J. S. 2004 m. birželio 17 d. buvo pripažinta neveiksnia ir jos globėju paskirtas A. S.. Pareiškėjo tėvai gyveno jiems priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur po J. S. mirties liko gyventi pareiškėjo tėvas A. S., kuris butą tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius ir priėmė visus sutuoktinei priklausiusius namų apyvokos daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, todėl teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po J. S. mirties, priėmimo faktą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. 17-3715421). J. S. ir A. S. (miręs (duomenys neskelbtini), Medicininis mirties liudijimas Nr. 21-40889547) - 1954 m. gegužės 30 d. buvo įregistravę santuoką. Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo A. S. ir R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20-4594/2004 J. S. buvo pripažinta neveiksnia ir jos globėju buvo paskirtas A. S.. Byloje nėra duomenų, kad dėl mirusiosios J. S. turto paveldėjimo kas nors kreipėsi į notarą, todėl atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti jos sutuoktinis A. S. ir vaikai R. S. ir A. S. (pareiškėjas) (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.13 straipsnis ). Atsiskaitymo knygelės duomenys rodo, kad A. S., J. S. palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes turtą tvarkė, valdė, juo naudojasi kaip savu ir toliau gyveno sutuoktinių bute adresu (duomenys neskelbtini) bei mokėjo mokesčius.
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, įstatymui numatant galimybę priimti palikimą pradėjus faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.