- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-972-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- A. O., E. Š., S. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Laimonas Šileris
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
atsakovei D. V.
atsakovės atstovui J. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. ir atsakovės D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. , A. O. ir S. O. ieškinį atsakovei D. V. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai E. Š. , A. O. ir S. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patikslinę savo reikalavimus prašė teismą pripažinti A. O. asmeninės nuosavybės teisę į:
- 568/6100 dalis 0,0610 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- 29835/655840 dalis 327,92 m² ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- 3/16 dalis 21 m² ploto garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- 3/32 dalis 29 m² ploto pastato – viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- 3/32 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu.
Šalies argumentai
Ieškovai taip pat prašė už atsakovei D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės pripažįstamos A. O. , įpareigoti A. O. sumokėti D. V. 61 337 Lt kompensaciją bei pripažinti D. V. nuosavybės teisę į šiuo metu A. O. vardu registruotas 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 3/16 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. s/b „Gintaras“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovams kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 0,0610 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1894/6100 dalys nuosavybės teise priklauso E. Š. , 3638/6100 dalys – A. O. , 568/6100 dalys – D. V. ); 327,92 m² ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (29835/655840 dalys nuosavybės teise priklauso A. O. , 9945/65584 dalys – E. Š. , 29835/655840 dalys – D. V. , 24836/32792 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. O. ir S. O. ); 21 m² ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (10/16 dalys nuosavybės teise priklauso E. Š. , 3/16 dalys – A. O. , 3/16 dalys D. V. ); 29 m² ploto pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5/16 dalys nuosavybės teise priklauso E. Š. , 3/32 dalys – A. O. , ½ dalis – S. O. , 3/32 dalys – D. V. ); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5/16 dalys nuosavybės teise priklauso E. Š. , 3/32 dalys – A. O. , ½ dalis – S. O. , 3/32 dalys – D. V. ). Nurodė, jog ieškovėms A. O. , E. Š. ir atsakovei D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus m. sav. s/b „Gintaras“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (10/16 dalys nuosavybės teise priklauso E. Š. , o A. O. ir D. V. priklauso po 3/16 dalis). Ieškovai, nurodė, jog jie gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, moka mokesčius, prižiūri žemės sklypą, naudojasi bei prižiūri kitus statinius ir tarp jų nėra ginčo dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarkos. Tuo tarpu atsakovė D. V. šiuo turtu nesinaudoja ir gyvena atskirai. Kadangi ieškovų santykiai su atsakove yra konfliktiški, yra pavojus, jog jie ateityje nesutars dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos. Be to, atsakovė kaip bendraturtė visiškai neprisideda prie gyvenamojo namo vidaus ir išorės remonto darbų. Kadangi atsakovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis yra labai maža, jos atidalijimas natūra yra negalimas. Gyvenamajame name iš viso nėra gyvenamųjų kambarių, kurių plotas atitiktų atsakovei priklausančią dalį (14,92 m² ploto patalpos, iš kurių 9,77 m² sudarytų gyvenamojo ploto patalpos ir 5,15 m² – pagalbinės patalpos). Atsakovei taip pat tenka labai nedidelės kitų pastatų dalys (3,93 m² ploto garažo ir 2,72 m² ploto viralinės), o taip pat 0,568 a žemės sklypo, kurių realiai atidalinti negalima, o tokio mažo sklypo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre negalima. Atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei, jai nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), galėtų būti kompensuojama ne tik pinigine kompensacija, bet ir A. O. priklausančia sodo pastato ir sodo žemės sklypo dalimi. Ieškovai, apskaičiuodami kompensacijos dydį, rėmėsi teismo paskirtos turto įvertinimo ekspertizės metu nustatyta turto verte. Pagal ją bendra atsakovei D. V. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 90 212 Lt. Pripažinus atsakovės nuosavybės teises į A. O. priklausančią sodo žemės sklypo ir sodo pastato dalį (A. O. priklausančios dalies vertė 28 875 Lt), o ieškovės A. O. nuosavybės teises – į atsakovei priklausančią žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį (D. V. priklausančios dalies vertė 90 212 Lt), iš ieškovės atsakovės naudai priteistina kompensacija sudarytų 61 337 Lt.
Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė gyvenamajame name, pažymėtame indeksu 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), skirti jai naudotis 14,47 m² ploto kambariu (indeksas 1-4) ir nustatyti, kad šia patalpa D. V. naudosis naudojimosi pagrindais; kiemo statinius, t.y. tualetą, kiemo aikštelę ir lauko duobę, palikti naudotis bendrai; palikti bendrai naudotis atsakovei priklausantį žemės plotą, kur jai nuosavybės teise priklauso 0,0059 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini); viralinę ir garažą palikti naudotis ieškovams; atsakovei kartu su ieškove E. Š. paskirti naudotis sodo namelį ir 0,0590 ha ploto žemės sklypą, esančius Vilniaus m. Džiaugsmo g., s/b „Gintaras“.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė nesutinkant su kompensacijos už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį priteisimu, kadangi ji viena augina du vaikus ir jai reikalingas gyvenamasis plotas. Atsakovė nesutiko su UAB „Ober-Haus“ atliktu turto įvertinimu, nes ekspertas pasinaudojo senų medinių namų vertinimo metodika, įvertinime nurodyta žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės, tuo tarpu sodo žemės sklypo vertė nustatyta per didelė. Atsakovė nurodė, jog jos reikalavimas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo atitinka LR CK 4.75 str. ir 4.81 str. nuostatas. Gyvenamajame name, kurį ieškovai prašo atidalinti, yra izoliuotų patalpų, dėl ko turėtų būti nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, atsakovei paskiriant naudotis 14,47 m² ploto kambariu Nr. 1-4, į kurį pagal planą numatytas įėjimas iš lauko pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė atidalinti ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei A. O. asmeninės nuosavybės teisę į šias atsakovei D. V. nuosavybės teise priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis:
- į 568/6100 dalis 0,0610 ha ploto žemės sklypo, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- į 29835/655 840 dalis 327,92 m² ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas A. Š. , mirusio 2001-10-03, vardu, kurias pagal 2005-04-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą yra paveldėjusi atsakovė D. V. ;
- į 3/16 dalis 21 m² ploto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas atsakovės D. V. vardu;
- į 3/32 dalis 29 m² ploto pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas A. Š. , mirusio 2001-10-03, vardu, kurias pagal 2005-04-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą yra paveldėjusi atsakovė D. V. ;
- į 3/32 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas A. Š. , mirusio 2001-10-03, vardu, kurias pagal 2005-04-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą yra paveldėjusi atsakovė D. V. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu taip pat pripažino D. V. nuosavybės teisę į A. O. valdomą nuosavybės teisėmis 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 3/16 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus m. sav. s/b „Gintaras“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įpareigojo ieškovę A. O. sumokėti 150 000 Lt kompensaciją atsakovei D. V. už atsakovei priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis, į kurias nuosavybės teisės pripažįstamos ieškovei A. O. .
Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis, (duomenys neskelbtini), t.y. 0,0610 ha ploto žemės sklypas, 327,92 m² ploto gyvenamasis namas, 21 m² ploto garažas, 29 m² ploto pastatas viralinė ir kiemo statiniai. Teismas spręsdamas dėl atidalijimo, atsižvelgė, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.90 str.), bei kad atsakovei D. V. priklauso labai maža namų valdos dalis ir jos dalies atidalinti natūra nėra galimybių. Teismas atsižvelgė, jog atsakovės prašomas atidalinti jai 14,74 m² ploto kambarys, kurio indeksas 1-4, kaip patalpa nėra izoliuota nuo kitų patalpų ir kad patekimas į ją galimas tik per terasą, o atsakovė neprašo priskirti jai terasos kaip bendro naudojimo patalpos bei nepateikia įrodymų, kad į terasą galima patekti iš lauko pusės įrengiant laiptus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju galimas piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas, jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį pripažįstant ieškovės A. O. asmenine nuosavybe, o ieškovei A. O. priklausančią 3/16 dalį žemės sklypo ir 3/16 dalį sodo namo, esančių Vilniaus m. sav., s/b „Gintaras“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant atsakovei valdyti asmeninės nuosavybės teise. Teismas kritiškai vertino ieškovų pateiktą turto vertės nustatymo pažymą, nustatant atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, nes iš pažymos neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi turto vertintojas, kokiu būdu buvo atliekamas vertinimas, neaišku, su kokiais nekilnojamojo turto objektais buvo lyginama nustatant vertinamo nekilnojamojo turto vertę. Teismas, priteisdamas kompensaciją, iš dalies atsižvelgė į atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie nekilnojamojo turto kainas Vilniaus mieste ir vadovavosi LR CK 1.5 str. nustatytais principais, kadangi atsakovė atsisakė, kad būtų paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė.
Šalies argumentai
Ieškovė A. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą pakeisti ir atsakovei D. V. priteisiamos kompensacijos dydį sumažinti nuo 150 000 Lt iki 61 337 Lt, o taip pat nurodyti, kad 29835/655840 dalys 327,92 m² ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/32 dalys 29 m² ploto pastato – viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/32 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruoti ne A. Š. , mirusio 2001-10-03, vardu, o atsakovės D. V. vardu. Ieškovė mano, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio, tuo pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas netinkamai vertino teismo paskirtos ekspertizės pasėkoje UAB „Ober-Hous“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą, kadangi turto vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Esant teismo paskirtos ekspertizės metu nustatytai turto vertei, teismas neturėjo vadovautis atsakovės atstovo pateiktais dokumentais apie nekilnojamojo turto Vilniaus mieste rinkos vertę. Šalims priklausančio atidalijamo nekilnojamojo turto rinkos vertė negali būti lyginama su atsakovės atstovo pateiktų nekilnojamojo turto objektų rinkos verte Vilniaus mieste, kadangi skiriasi rajonas, kuriame jie yra, žemės sklypų plotas, naudojimosi paskirtis. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog UAB „Ober-Haus“ nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė yra panaši į anksčiau ieškovų pateiktas to paties nekilnojamojo turto kainas, kurias nustatė kiti turto vertintojai. Teismas neturėjo atmesti turto vertės nustatymo pažymos kaip įrodymo, argumentuodamas tuo, jog ji yra neinformatyvi, nepasinaudojęs LR CPK 217 str. 2 d. įtvirtinta teise pasiūlyti ekspertui išaiškinti savo išvadą žodžiu. Teismo atsakovei priteistos kompensacijos dydis yra beveik du kartus didesnis nei atsakovei priklausė pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje nustatytą turto vertę. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pripažįstant ieškovei A. O. asmeninės nuosavybės teisę į atidalijamą nekilnojamąjį turtą, yra neteisingai nurodyta, jog atidalijamo turto dalys yra registruotas A. Š. , mirusio 2001-10-03, vardu, kadangi iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-12-19 pažymėjimo matyti, kad nurodytų nekilnojamųjų objektų dalys yra įregistruotos atsakovės vardu.
Atsakovė D. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti:
- gyvenamajame name, pažymėtame indeksu 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), D. V. naudotis išskirti kambarį, kurio indeksas Nr. 1-4, o plotas 14,74 m² ir nustatyta, kad šia patalpa D. V. naudosis naudojimosi pagrindais;
- kiemo statinius, t.y. tualetą, kiemo aikštelę ir lauko duobę, esančius (duomenys neskelbtini), palikti bendrame naudojime;
- palikti bendrame naudojime D. V. priklausantį žemės plotą, kur jai nuosavybės teise priklauso 0,0059 ha, esantį (duomenys neskelbtini);
- viralinę ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovams, t.y. A. O. , E. Š. , S. O. ;
- D. V. nuosavybėn paskirti (atidalinti) žemės sklypą, kurio plotas 0,0590 ha, sodo namelį ir kiemo įrengimus, esančius Vilniaus m., Džiaugsmo g., s/b „Gintaras“;
- įpareigoti D. V. sumokėti ieškovams, t.y. A. O. , E. Š. ir S. O. 7316,10 Lt piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, įvertindamas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 150 000 Lt, pažeidė LR CPK 212-216 str. nuostatas, kadangi tokį įvertinimą gali atlikti tik reikiamą kvalifikaciją išvadai dėl nekilnojamojo turto vertės duoti turintis specialistas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodoma, jog atsakovei D. V. priklausantis turtas yra registruotas A. Š. vardu, kadangi iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-12-19 pažymėjimo matyti, jog atsakovei priklausančios gyvenamojo namo, viralinės ir kiemo dalys nuo 2005-12-19 yra registruotos atsakovės vardu. Ši aplinkybė turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, nes rodo, jog teismas vadovavosi paveldimo turto pasidalijimo (LR CK 5.69 str. ir 5.70 str.), o ne atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str., 4.81 str.) nuostatomis. Teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog 150 000 Lt dydžio kompensacija atsakovei priteisiama iš ieškovės A. O. , kuri sutinka ją mokėti bendraatsakovų susitarimu. Byloje nėra pateikta tokio susitarimo, o jeigu jis ir būtų, tai turėtų apgaulės požymių, nes ieškovės A. O. pajamos yra mažos, o išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą, teismo sprendime konstatavus, jog jis yra nedalus, būtų negalimas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė prašė atidalinti jai 14,74 m² kambarį (1-4) gyvenamajame name, kadangi jos reikalavimas buvo susijęs su paskyrimu jai naudotis šia patalpa. Teismo išvada, jog iš lauko negalima patekti į atsakovės prašomą paskirti jai naudotis 14,74 m² kambarį (1-4) gyvenamajame name, yra nepagrįsta, kadangi atsakovės pateiktame UAB „Geri projektai“ architektės parengtame plane matyti laiptai, kuriais galima patekti į minimą patalpą. Teismas nepagrįstai nurodo, jog esant galimam patekimui į atsakovės prašomą paskirti jai naudotis kambarį iš terasos, atsakovė turėjo prašyti paskirti jai naudotis terasa. Iš gyvenamojo namo plano matyti, kad terasa neįskaičiuota į bendrą gyvenamojo namo plotą, dėl to atsakovei nereikalingas leidimas naudotis terasa, kuri nėra gyvenamojo namo dalis. Teismo teiginys, jog į minimą patalpą padarius įėjimą iš lauko galimas namo konstrukcijų pažeidimas, yra nepagrįstas, nes įėjimo padarymas neturi nieko bendro su namo konstrukcijomis. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovės kaip savininkės teises (LR Konstitucijos 23 str., LR CK 4.93 str.), nes nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko atsakovei priklausanti turto dalis turėtų būti prieš atsakovės valią paskirta ieškovei A. O. . Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė jai priklausančiomis patalpomis nesinaudoja, neįvertino, kodėl ji jomis nesinaudoja. Teismas neįvertino, kad atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis atlieka gyvenamosios patalpos funkciją, atsakovė gyvena mažame dviejų kambarių bute, o toks atidalijimas pažeidžia dviejų atsakovės vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis, teises. Teismas netinkamai atidalijo sodo žemės sklypą, sodo namą ir kitus sodo įrengimus, esančius Vilniaus m. sav. s/b „Gintaras“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi daiktai turėjo būti paskirti nuosavybės teisėmis valdyti atsakovei D. V. kaip vienai iš bendraturčių, kadangi atidalijimas negalimas atsižvelgiant į sklypo dydį ir į tai, kad sodo namelį sudaro vienas kambarys, dėl ko jis yra nedalus. Teismas tokiu atveju iš atsakovės ieškovų naudai turėjo priteisti 73316,10 Lt kompensaciją, kuri apskaičiuotina iš sodo žemės sklypo, sodo namelio ir kitų sodo įrengimų vertės (12 526 Lt) atėmus atsakovei priklausančios dalies vertę (4 994,39 Lt).
Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės A. O. apeliacinį skundą atmesti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad turtas buvo dalijamas ir tarp ieškovų, tačiau tokio reikalavimo nebuvo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 27 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą teismingumo taisyklę, nes dalijamo turto vertė yra didesnė nei 100000 Lt ir toks ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas LR CPK 329 str. 2 d. 6 p. pagrindu.
Ieškovė A. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės D. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą pakeisti pagal A. O. apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus. Nurodo, jog apeliantė D. V. apeliaciniame skunde pareiškė iš esmės naują reikalavimą dėl kompensacijos ieškovų naudai priteisimo už atsakovės nuosavybės teisių į sodo žemės sklypą, sodo namelį ir kiemo įrenginius pripažinimą.
Sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl sprendžiant ieškinio ar jo papildymo priėmimo klausimą, teismui svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.
Šalies argumentai
Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų būtų teisminga byla pagal ieškovų E. Š. , A. O. ir S. O. ieškinio reikalavimus, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis (dalykas). Ieškovai ieškinio pareiškimu prašė atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant bendrai valdomą turtą natūra bei už dalį dalintino turto priteisiant piniginę kompensaciją: ieškovei A. O. nuosavybėn perduoti atsakovei D. V. priklausančias žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, pastato-viralinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, atsakove D. V. nuosavybėn perduoti ieškovei A. O. priklausančias sodo žemės sklypo bei sodo pastato, esančių Vilniaus m. sav., s/b „Gintaras“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir priteisti iš ieškovės A. O. atsakovės naudai 61337 Lt kompensaciją (LR CK 4.80 str. 1 d. ir 2 d.).
Kolegija, atsižvelgdama į pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodo, kad nors bendraturčių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, nes yra prašoma atidalyti jau nustatytas bendraturčių dalis, kurios jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau prašant priteisti pinigų sumas (kompensaciją) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, reikalavimas tampa turtiniu, nes iškyla turto vertės klausimas, t. y. teismas turi atsižvelgti į tai, ar prašoma priteisti kompensacija, skiriama už atitinkamą turto dalį, yra ekvivalentiška turto vertei, paskaičiuotai rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis ieškinio rūšinį teismingumą tais atvejais, kai kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pasirenkamas kompensacijos vienam iš bendraturčių už jam tenkančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisimas, yra atidalijamam bendraturčiui priklausančios turto dalies rinkos vertė. Atidalijamos turto dalies rinkos vertės, kuria grindžiamas kompensacijos apskaičiavimas, tinkamas nustatymas apsprendžia ne tik ieškinio rūšinį teismingumą (pagal LR CPK 27 str., apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt), bet taip pat yra viena iš esminių teisingo turto atidalijimo garantijų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu, įpareigodamas ieškovė A. O. sumokėti 150 000 Lt kompensaciją atsakovei D. V. už atsakovei priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis, į kurias nuosavybės teisės pripažįstamos ieškovei A. O., priteistinos kompensacijos dydį grindė LR CK 1.5 str. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie nekilnojamojo turto kainas Vilniaus mieste.
Būtent ieškovams teko pareiga įrodyti savo ieškinio dalyko ir pagrindo pagrįstumą, t.y. D. V. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę. Byloje nustatyta, jog ieškovai atsakovei priklausančios dalies vertė buvo grindžiama nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ 2006-04-25 preliminaria turto vertė nustatymo pažyma (b.l.96-97), UAB „Liturta“ 2006-05-02 preliminaria turto vertės nustatymo pažyma Nr. 06/04-108 (b.l.114-115) bei UAB „Ober-Haus“ Turto vertės nustatymo pažymomis Nr. 319 V:07 AS ir Nr. 318 V:07 AS (b.l.158-161). Pastarosios UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymos buvo gautos teismui byloje paskirus ekspertizę, siekiant nustatyti atidalijamo turto rinkos vertę (b.l.155-156). Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip įrodymą eksperto išvadą dėl to, kad ji nėra informatyvi – nėra šios pažymos aprašomosios dalies, neaišku, su kokiais nekilnojamojo turto objektais buvo palyginama nustatant šio nekilnojamojo turto vertę. Vadovaujantis LR CPK 218 str., eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau esant pagrįstoms dvejonėms dėl eksperto išvados nepakankamo aiškumo, neišsamumo ar tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali atitinkamai paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (LR CPK 219 str.). Pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas iš ieškovės A. O. atsakovės D. V. naudai priteisė 150 000 Lt dydžio kompensaciją, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi turto rinkos vertės nustatymas reikalauja specialių žinių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas eksperto išvadą kaip įrodymą dėl to, kad ji yra neinformatyvi, turėjo išnaudoti LR CPK 217 str., 219 str. įtvirtintas procesines priemones atidalijamo turto rinkos vertei nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendimu padarydamas išvadą, jog atsakovei priklausančios turto dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisimą ieškovei A. O. kompensuotų 150 000 Lt dydžio piniginė kompensacija, netiesiogiai nusprendė, jog ieškovai netinkamai nurodė ieškinio sumą, kadangi šios kategorijos bylose ieškinio suma nustatoma pagal kompensacijos dydį, kuris, nesant galimybės turto padalinti natūra, grindžiamas bendraturčiui priklausančios turto dalies verte. Be to, teismo nustatyta ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, kas sąlygoja, jog byla, laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, įtvirtintų LR CPK 27 str. 1 d. 1 p., turėtų būti nagrinėjama apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 225 str. 1 p. numato, kad teismas, priėmęs ieškinį (priešieškinį), prireikus patikslina šalių pareigą įrodinėti. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įpareigoti atsakovę D. V. tinkamai suformuoti savo reikalavimus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo, kadangi nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Atsakovė D. V. pirmosios instancijos teisme, reikšdama reikalavimus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo, apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą ir dėl jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių garažo, viralinės, sodo žemės sklypo ir sodo pastato dalių atidalijimo, priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į namo būklę ir pertvarkymų pobūdį, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus atsakovei reiškiant reikalavimą dėl paskyrimo jai naudotis kambarį, kurio Nr. 1-4, o plotas 14,74 m², esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl naudojimosi gyvenamojo namo kambariu tvarkos nustatymo pareiškė atsakovė, todėl ji turėjo pateikti ir tinkamai parengtą atitinkamų institucijų patvirtintą projektą (techniškai galimą). Šie dokumentai yra privalomi tokiais atvejais procesinio dokumento priedai (LR CPK 135 str. 2 d.).
Kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, o i6 em4s byla gali būti sprendžiama tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.