Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Sandrai Jomantaitei, atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui G. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Adagrus“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G., dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėja BUAB „Adagrus“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 0,9876 ha kitos paskirties žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodo, kad sprendimą objektams (Narėpių gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės pirmai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), antrai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), trečiai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), šaudymo lizdui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini))), esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Objektai), nustatyti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenis, Taryba priėmė 2012 m. balandžio 17 d. aktais Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773 ir Nr. KPD-RM-1774 (toliau - Aktai).

Teigia, kad skundžiamais Tarybos Aktais buvo nutarta, jog objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalinga teisinė apsauga, atsižvelgiant į dviejų sričių (istorinį ir inžinerinį) reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį. Tvirtina, kad Tarybos narė M. D., kurios specializacija Taryboje yra inžinerinis nekilnojamasis kultūros paveldas, skundžiamo sprendimo priėmime nedalyvavo. Akcentuoja, kad nors už Tarybos sprendimus, kuriais nutarta, jog objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, yra inžinerinio ir istorinio vertingųjų savybių pobūdžio ir šioms vertybėms reikalinga teisinė apsauga, balsavo visi 9 Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininką (iš 11), minėto sprendimo priėmime nedalyvavo bei tokiam sprendimui nepritarė nė vienas Tarybos narys, turintis inžinerinio nekilnojamojo kultūros paveldo specializaciją. Mano, kad 2012-04-17 Tarybos Aktai Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773 ir Nr. KPD-RM-1774 priimti pažeidžiant priėmimo procedūras, užtikrinančias objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei paties sprendimo priėmimo pagrįstumą, todėl išvardyti aktai yra naikintini.

Tvirtina, jog vadovaujantis kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Taryba prieš priimdama sprendimą įtraukti Objektus į kultūros vertybių registrą bei nustatyti jiems teisinę apsaugą, turėjo aiškiai nustatyti, kokios objektų fizinės ir istorinės savybės yra vertingos. Pažymi, kad Aktuose yra nurodomos objektų išorinės savybės: tūris, aukštų išplanavimas, konstrukcijos, jų išmatavimai, forma, statybinė medžiaga, tačiau nepaaiškinama, kuo šios savybės fiziniu požiūriu yra išskirtinės ir kodėl turėtų būti identifikuojamos kaip vertingos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu, nėra detalizuojama, kokia šių savybių reikšmė. Mano, kad ta aplinkybė, kad Objektų stogo forma plokščia, o konstrukcijos yra monolitinio betono, negalėtų būti pagrindu padaryti išvadą, kad šios Objektų savybės yra vertingos ir dėl to jiems reikalinga teisinė apsauga. Abejoja, kad dėl procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus Aktus nebuvo atlikti visi reikalingi Objektų istoriniai ir fiziniai tyrimai, numatyti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. IV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo 7 punkte.

Mano, kad skundžiami Aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei juos priimant galimai buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nurodo, kad iki pareiškėjos nuosavybės teisių įgijimo (įskaitant, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune), būtent Lietuvos valstybė buvo žemės sklypo savininkė ir nesiėmė jokių veiksmų pripažinti Objektus, esančius jai priklausančiame žemės sklype, saugomais nekilnojamo kultūros paveldo objektais iki Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo priėmimo, nors papildomi dokumentai, kuriais Taryba rėmėsi, priimdama ginčytinus aktus, siekia 1992 metus. Vertina, kad ginčijamais Aktais Taryba pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėja tikėjosi, kad ir toliau galės valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu pagal tas sąlygas, kuriomis įsigijo žemės sklypą pagal jo pardavimo metu galiojusią teisinę registraciją iki Aktų priėmimo dienos ir pareiškėjos teisinį tikrumą žemės sklypo atžvilgiu. Tarybos aktai pažeidžia pareiškėjos interesus, be to Tarybos suteikta teisinė apsauga Objektams, esantiems pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, apriboja pareiškėjos ūkinę – komercinę veiklą tam tikroje teritorijoje, todėl gali sukelti tam tikrų nuostolių. Taip pat Taryba pažeidė proporcingumo principą. Pažymi, kad tik esant konkrečiam suformuotam turtiniam vienetui galima vertinti jo vertingąsias savybes ir priimti atitinkamus sprendimus, tuo tarpu Objektai nebuvo įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai ir priskirti pareiškėjos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdyje pareiškėjos BUAB „Adagrus“ atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad Taryba 2012-04-17 aktuose Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 nustatė Narėpių gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės pirmos slėptuvės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), antros slėptuvės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), trečios slėptuvės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), šaudymo lizdo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) lemiantį reikšmingumą istorinį vertingųjų savybių pobūdį. Tarybos 2012-04-17 posėdyje, nustatant lemiantį reikšmingumą istorinį vertingųjų savybių pobūdį dalyvavo ir balsavo istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas, humanitarinių mokslų daktaras G. S..

Pažymi, kad vertinamų objektų, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas yra nurodytas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“, 1 priede. Tarybos aktuose Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 nustatytos vertingosios savybės visiškai atitinka kultūros ministro patvirtintame statinio vertingųjų savybių sąraše išvardintas vertingąsias savybes. Akcentuoja, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 16 p. nustatant reikšmingumą objekto būklė negali būti pripažįstama kaip reikšmingumą menkinanti aplinkybė. Vertina, jog Tarybos nustatytos trijų slėptuvių ir šaudymo lizdo vertingosios savybės pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau – NKPAĮ) būtent ir atskleidžia objekto autentiškumą, kurį būtina išsaugoti. Mano, kad Tarybos nustatytos vertingosios savybės atitinka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ patvirtino Nekilnojamosios kultūros vertybės - statinio tipinio apsaugos reglamento 10 p., 11 p. bei 30 p. nuostatas.

Pabrėžia, kad Tarybai priimant skundžiamus aktus Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 pagal kultūros ministro 2005-06-22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1 p. buvo atlikti fiksavimo tyrimai, pagal 7.2 p. istorinės raidos tyrimai. Atkreipia dėmesį, kad kiekvieno skundžiamo akto 13 p. nurodytame priedų sąraše pateikiamas gausus specialiosios literatūros ir istorinių šaltinių tyrimų, kuriais taryba grindė savo sprendimus, sąrašas, todėl mano, kad Tarybos aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialiosios literatūros tyrimais atitinka LVAT bylose aprobuotą praktiką. Tvirtina, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių istorinių tyrimų, archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių aktais Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 nustatytas faktines aplinkybes ir vertingąsias savybes.

Teigia, kad pareiškėjos abstraktūs samprotavimai, kad jai priklausančiame žemės sklype neva apribota įmonės ūkinė komercinė veikla (jokios ūkinės – komercinės veiklos sklype realiai ji nevykdo), o objektų įrašymas į Kultūros vertybių registrą ateityje gali sukelti tam tikrų nuostolių paremti prielaidomis ir spėliojimais. Pastebi, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad ginčijamų aktų priėmimas apriboja galimybę naudoti jai priklausantį sklypą pagal paskirtį, buvusią iki aktų priėmimo, taip pat nepateikia paaiškinimų, kokius konkrečius, pareiškėjos manymu, pažeistus teisėtus lūkesčius ji turėjo dėl ginčo objekto. BUAB „Adagrus“ taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad dėl objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą Departamento Kauno teritorinis padalinys būtų apribojęs kokią nors konkrečią jos veiklą.

Akcentuoja, jog Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja nei mažiau pusė Tarybos narių (dalyvavo 9 iš 11 narių), Tarybos sprendimai priimami paprasta Tarybos narių balsu dauguma („už“ balsavo visi 9 Tarybos nariai), už sprendimą balsuojant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities Tarybos nariui (iš 9 balsavusių „už“ Tarybos narių net 3 yra istorijos mokslininkai, istorijos specialistai-ekspertai, specializacija Taryboje – istorijos nekilnojamasis kultūros paveldas ir trys architektūros specialistai-ekspertai, specializacija Taryboje – architektūrinis – urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja BUAB „Adagrus“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 0,9876 ha kitos paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 10-11 ).

2012-04-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nuspręsta objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti teisinę apsaugą – įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenis: aktu Nr. KPD-RM-1771 - Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimo linijos prie Kauno tvirtovės pirmai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); aktu Nr. KPD-RM-1772 – Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės antrajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); aktu Nr. KPD-RM-1773 – Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Nerėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės trečiajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); aktu Nr. KPD-RM-1774 – Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės šaudymo lizdui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – Aktai) (I t., b. l.12-27, 62-129).

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai buvo priimti skundžiami Aktai ir Kultūros paveldo registre įregistruoti bei suteikta teisinė apsauga Narėpių gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės pirmajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), antrajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), trečiajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), šaudymo lizdas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektai) bei šių objektų teritorijoms. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas yra 2012-04-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) aktų Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773 bei Nr. KPD-RM-1774 pagrįstumas ir teisėtumas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ).

NKPAĮ 2 str. 21 d. pateikta nekilnojamoji kultūros vertybės sąvoka – tai kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Šio įstatymo 2 str. 40 d. pateikta vertingosios savybės sąvoka – tai kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas (NKPAĮ 8 str. 1 d.). Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikia atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas (NKPAĮ 8 str. 3 d.). Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių paveldosaugos padaliniai (NKPAĮ 8 str. 4 d.). Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia institucijų sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPAĮ 8 str. 5 d.). Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip kultūros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovės (NKPAĮ 8 str. 8 d.).

Iš byloje esančių 2012-04-17 Tarybos aktų Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773 bei Nr. KPD-RM-1774 matyti, kad šiais aktais nustatyta, jog registruojamos Narėpių gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės pirmajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), antrajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), trečiajai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), šaudymo lizdas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) Kultūros vertybių registre kaip pavieniai kultūros paveldo objektai.

Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį remiantis NKPAĮ 3 str. 3 d. 8 p. gali būti istorinis bei NKPAĮ 3 str. 3 d. 9 punkte išskirtas inžinerinis vertingųjų savybių pobūdis.

Ginčijamuose Aktuose Objektams yra nustatytas istorinis vertingųjų savybių pobūdis, turintis lemiamą reikšmingumą ir kuris pripažįstamas svarbiu, bei inžinerinis vertingųjų savybių pobūdis, turintis lemiamą reikšmingumą ir kuris pripažįstamas tipišku.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259 patvirtintos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų 8 punktu, Tarybą sudaro 11 narių. Tarybos nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei atitinkamos srities mokslininkai. Ta­ry­bos po­sė­džiai yra tei­sė­ti, jei­gu juo­se da­ly­vau­ja ne ma­žiau kaip pu­sė Ta­ry­bos na­rių (14 p.). Ta­ry­bos spren­di­mai pri­ima­mi pa­pras­ta Ta­ry­bos na­rių bal­sų dau­gu­ma, už spren­di­mą bal­suo­jant bent vie­nam svars­to­mo klau­si­mo ati­tin­ka­mos sri­ties Ta­ry­bos na­riui. Jei to­kių na­rių Ta­ry­bo­je nė­ra, spren­di­mai ga­li bū­ti pri­ima­mi tu­rint ne ma­žiau kaip dvi­ejų ati­tin­ka­mos sri­ties specialistų, turinčių eks­per­ti­zės spe­cia­lis­to kva­li­fi­ka­ci­nę ka­te­go­ri­ją (ne Ta­ry­bos na­rio), raš­tiš­kas spren­di­mams pri­ta­rian­čias iš­va­das (15 p.).

Iš 2012-02-28 Tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-15 matyti, kad svarstant klausimą dėl objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą dalyvavo dešimt tarybos narių, tarp jų ir M. D. (ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos spe­cia­lis­tė, is­to­ri­nės me­ni­nės rai­dos eks­per­tė, pir­ma ka­te­go­ri­ja, ates­ta­tas Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-12-21, pro­to­ko­las Nr. 50); spe­cia­li­za­ci­ja Ta­ry­bo­je – in­ži­ne­ri­nis ne­kil­no­ja­masis kul­tū­ros pa­vel­das) (I t., b. l. 21). Antras Tarybos posėdis įvyko 2012-04-10 (protokolas Nr. VT-26) (I t., b. l. 22) ir jame buvo svarstomas klausimas dėl Kauno tvirtovės Palemono – Naprėnų įtvirtinimo linijos statinių pavadinimo suvienodinimo. M. D. svarstyme nedalyvavo. Sprendimas suteikti objektams teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį priimtas 2012-04-17 Tarybos posėdyje (protokolas Nr. VT-27) (I t., b. l. 23). Kaip matyti iš 2012-04-17 protokolo Nr. VT-27 turinio, dėl Objektų įtraukimo į Kultūros vertybių registrą klausimas trečią kartą, pavadinimui, vertingosioms savybėms ir teritorijai pritarta ankstesniuose posėdžiuose (I t., b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad nors trečiajame Tarybos posėdyje priimant galutinį sprendimą ir nedalyvavo M. D., tačiau ji dalyvavo 2012-02-28 Tarybos posėdyje, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl Objektų pavadinimo, vertingųjų savybių bei teritorijos, t.y. esminių Objektų įtraukimo į Kultūros vertybių registrą aspektų, ir M. D. nepateikė prieštaravimų, teismas sprendžia, jog Tarybos sudėtis buvo teisėta ir Aprašo 14 bei 15 punktai nebuvo pažeisti.

Be to, teismas, įvertindamas NKPAĮ 2 str. 21 d. pateiktą kultūros paveldo objekto sąvoką bei šio straipsnio 40 dalyje įtvirtintą vertingosios savybės sąvoką, sutinka su atsakovų teiginiu, kad kultūros paveldo objektui gali būti nustatytas ir vienas lemiantis reikšmingumą vertingųjų savybių pobūdis, o jo derinys su kitais vertingųjų savybių pobūdžiais nėra privalomas. Kultūros ministro 2011-06-15 įsakymu Nr. ĮV-447 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše (toliau – Kriterijų aprašas) įtvirtinta, kad reikšmingumo nustatymas – nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Ginčijamuose Aktuose buvo nustatytas istorinis vertingųjų savybių pobūdis bei pasirinktas svarbumo kriterijus, t. y. įtakos kriterijus, rodantis svarbą visuomenės ir valstybės vystymosi, kultūros sklaidos procesams (Kriterijų aprašo 11.2 p.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad Objektams teisinei apsaugai suteikti pakanka ir istorinio reikšmingumą lemiančio vertingųjų savybių pobūdžio.

Pažymėtina, kad Tarybos 2012-04-17 posėdyje, nustatant lemiantį reikšmingumą istorinį vertingųjų savybių pobūdį dalyvavo ir balsavo istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas, humanitarinių mokslų daktaras G. S.. Pareiškėja neginčija, jog nustatant lemiantį reikšmingumą istorinį vertingųjų savybių pobūdį Tarybos posėdyje dalyvavo visi reikiamos specializacijos specialistai ir istorinis vertingųjų savybių pobūdis nustatytas pagrįstai.

Pareiškėja tvirtina, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, apribota jos nuosavybės teisė į žemės sklypą. Pažymi, kad jai įsigijus žemės sklypą, pastarasis nebuvo registruotas kaip saugomas nekilnojamojo turto objektas ar kitoks saugomas objektas iki pat ginčijamų Aktų priėmimo dienos. Vertina, kad Taryba savalaikiai neveikė ir daro išvadą, kad tokiu būdu ji sutiko, kad žemės sklypas būtų naudojamas, valdomas, juo būtų disponuojama pagal pareiškėjos poreikius ir interesus. Teigia, kad yra pažeidžiamas Aktais jos teisėtų lūkesčių principas, be to objektams priskirti per dideli žemės plotai.

NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis kultūros paveldo objekto teritoriją apibrėžia kaip kultūros paveldo objekto užimamą ir jam naudoti reikalingą žemės sklypą ar kitą plotą, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Iš skundžiamų Aktų matyti, kad Objektui Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas 125 kv. m teritorijos plotas, objektui Nr. (duomenys neskelbtini) - 128 kv. m teritorijos plotas, objektui Nr. (duomenys neskelbtini) - 130 kv. m teritorijos plotas ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 147 kv. m teritorijos plotas. Pareiškėja tvirtina, kad tokio dydžio priskyrimas objektams neproporcingai riboja jos nuosavybės teisę į žemės sklypą. BUAB „Adagrus“ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą Departamento Kauno teritorinis padalinys būtų apribojęs kokią nors jos veiklą, nepateikė jokių įrodymų dėl jos ketinimų vystyti kokią nors veiklą Objektuose, be to nepaaiškino, kaip skundžiami aktai pažeidžia jos nuosavybės teises į žemę. Įrašyti į Kultūros vertybių registrą objektai ir jų teritorijos yra mišku apaugusioje sklypo dalyje ir užima mažą sklypo dalį, kita dalis sklypo nepatenka nei į kultūros paveldo objektų teritoriją, nei į apsaugos zoną. Tai matyti iš kadastro žemėlapio išrašo (I t., b. l. 129). Pareiškėja skunde pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus. BUAB „Adagrus“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad prie Objektų priskirti per dideli žemės sklypai ir yra pažeidžiamos NKPAĮ 11 str. 1 d. nuostatos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog priimant ginčijamus aktus buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių ar proporcingumo principai.

Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatyminius kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso. Tai reiškia, kad įstatymas numato teisėto objekto savininko ar valdytojo teisių suvaržymo objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).

Teismas vertina, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad skundžiamuose Aktuose nurodomos vertingosios savybės neatitinka joms keliamų reikalavimų. Vertinamų objektų, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas nurodytas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“, 1 priede. Skundžiamais Aktais nustatytos vertingosios objektų savybės visiškai atitinka kultūros ministro patvirtintame statinio vertingųjų savybių sąraše išvardintas vertingąsias savybes. Iš ginčijamų Aktų turinio bei šių aktų priedo matyti, kad Tarybos Aktuose pateiktas vertinimas pagrįstas ne tik Tarybos narių nuomone, bet ir specialiosios literatūros šaltinių duomenimis, fotofiksacija, ikonografija. Taip pat pažymėtina, kad kultūros ministro 2005-06-22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra būtina atlikti visus įmanomus tyrimus. Pagal minėto aprašo 10 punktą teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Tarybai priimant skundžiamus aktus Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1. p. buvo atlikti fiksavimo tyrimai, pagal 7.2 p. istorinės raidos tyrimai. Kaip minėta, kiekvieno skundžiamo akto 13 p. nurodytame priedų sąraše pateikiamas gausus specialiosios literatūros ir istorinių šaltinių tyrimų, kuriais Taryba grindė savo sprendimus, sąrašas, taigi Tarybos Aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialiosios literatūros tyrimais atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose aprobuotą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1139/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad naikinti 2012-04-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktus Nr. KPD-RM-1771, Nr. KPD-RM-1772, Nr. KPD-RM-1773, Nr. KPD-RM-1774 bei įpareigoti Kultūros paveldo departamentą išregistruoti Pirmojo pasaulinio karo Pelemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimo linijos prie Kauno tvirtovės pirmąją slėptuvę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Pirmojo pasaulio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės antrąją slėptuvę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės trečiąją slėptuvę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir Pirmojo pasaulinio karo Palemono – Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės šaudymo lizdą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) iš Kultūros vertybių registro nėra teisinio pagrindo, šie aktai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos BUAB „Adagrus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.