Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. P., jo atstovui advokatui Juozui Šilanskui, kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Albinui Miliauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini)profesinio rengimo centro mokinė, gyvenanti Šakių r. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino, paaiškino, kad G. A. P. (J. P. mama ir jos senelė) turėjo sodybą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. Dėl sveikatos būklės jai iš ten išėjus, šioje sodyboje apsigyveno J. P.. Jai ir M. K. sodyba priklauso nuo 2007 metų pavasario. Kadangi J. P. be jos ir M. K. leidimo apsigyveno sodyboje, šienavo, realizavo ten buvusius gyvulius, kirto mišką, ji su skundu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrą, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, nes kalbant telefonu J. P. neketino iš ten išsikelti, be to dar ir grasino su ja susidoroti. Anksčiau toje sodyboje buvo mačiusi šautuvą, todėl bijojo ir apie matytą šautuvą taip pat pranešė policijai (b. l. 170,171).

Nukentėjęs J. P. paaiškino, kad mamos G. A. P. sodyboje apsigyveno 2007 m. pradžioje, kai sodybą prižiūrintis asmuo V. Š. iš ten išėjo. Kuriuo metu sodybą perleido mama L. B. ir M. K. jis nežinojo, apie tai sužinojo apie 2010 metus, kai kreipėsi į advokatą pagalbos. Sužinojęs, kad sodyba nebepriklauso jo mamai, jis ten ir toliau gyveno, tikrųjų savininkių leidimo gyventi neprašė, leido kaimynystėje gyvenančiam ūkininkui šienauti pievas, yra nukirtęs miške keletą sausuolių. Jis mano, kad morališkai jam taip pat priklauso mamos turto, jeigu ne pati sodyba, tai nors kompensacija už ją. Kai L. B. kreipėsi su skundu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pas jį buvo atlikta krata, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl L. B. skundo neva jis savavaldžiavo nutrauktas, todėl mano, kad taip L. B. pažemino jį, dėl to jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos: 1000 Lt išlaidos advokatui, 300 Lt išlaidos kurui važinėjant į atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmus bei 10000 Lt neturtinė žala, nes jis išgyveno dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jautėsi pažemintas kaimynų akyse. Nurodė, kad jam žinoma, kad kaimo gyventojai apie atliekamą ikiteisminį tyrimą sužinojo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes jie klausinėjo kaimynus, kitiems kaimynams apie ikiteisminius tyrimus jis papasakojo pats jų paklaustas kas vyksta. Apie tai, kad L. B. apie aplinkybes, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminius tyrimus, būtų papasakojusi kokiems nors kitiems asmenims, jis nežino (b. l. 171,172).

Liudytojai O. M. K. ir J. K. patvirtino matę J. P. sodyboje medžioklinį šautuvą, girdėję jį grasinant (b. l. 172,173).

Liudytoja R. P. patvirtino, kad išvykus 2007 m. pradžioje vyrui gyventi į Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. esančią tėviškę, netrukus ten apsigyveno ir ji, jie prižiūrėjo ir tvarkė sodybą. Vėliau sužinojo, kad sodyba vyro mamai jau nepriklauso, tačiau ir toliau ten gyveno. J. P. išgyveno dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų (b. l. 173).

Duomenys apie turtą patvirtina, kad L. B. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su M. K.: 1) 0,48 ha žemės sklypas su statiniais Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. nuo 2007-05-03 pagal pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 8-11); 2) 5,26 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. pagal dovanojimo sutartį nuo 2007-05-03 (b. l. 12,13); 3) 2,17 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. pagal dovanojimo sutartį nuo 2007-05-03 (b. l. 14,15); 4) 0,75 ha žemės sklypas pagal dovanojimo sutartį nuo 2007-05-03 (b. l. 16,17); turtas iki perleidimo priklausė G. A. P. (b. l. 18-22).

Nutarimai patvirtina, kad 2011-05-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 72-2-00004-10 J. P. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių J. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje (b. l. 102-105); 2011-10-28 ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00158-11 J. P. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl sodyboje buvusių gyvulių ir paukščių vagystės) nutrauktas nustačius, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o nusikalstama veika nepadaryta (b. l. 159,160); pranešimas apie įtarimą ir pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą patvirtina, kad baudžiamoji byla Nr. 72-1-00156-11, kurioje J. P. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl nedidelės vertės L. B. ir M. K. priklausančios medienos užvaldymo perduota teismui (b. l. 161,162); ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00156-11 J. P. atžvilgiu dėl medienos vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos (b. l.163,164); ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00251-11 dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (pievos šienavimas) nutrauktas santykius kvalifikavus kaip civilinius, o ne kaip nusikalstamą veiką (b. l. 165-167).

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo.

Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t. y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.

Šioje byloje nukentėjęs kaltina L. B., jog ji apšmeižė jį kreipdamasi į Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrą ir prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo, turto pagrobimo, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Tačiau kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei kaltinime nurodytų aplinkybių pateikimas protokole-pareiškime, apklausos protokoluose dėl galimai nukentėjusiojo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis, t. y. nėra būtino objektyviosios pusės požymio - informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims.

Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Konstitucijos 28, 30 straipsniai, nustatantys, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos turi teisę jas ginti įstatymų nustatyta tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiesioginių pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymas, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnį. Todėl net ir ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios įtarimai nepasitvirtino, yra tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusįjį žeminančios informacijos paskleidimas, t. y. šmeižimas. Pats kreipimasis rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai O.M. K. ir J. K. patvirtino girdėję grasinimus ir matę ginklą J. P. namuose, dalis L. B. skunde nurodytų aplinkybių (dėl medienos vagystės) pasitvirtino ir byla perduota teismui (ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00156-11), dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, kad J. P. veiksmai tik civilinis deliktas (ikiteisminiai tyrimai Nr. 72-1-00251-11 ir Nr. 72-1-00158-11), dalyje - nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių J. P. kaltę (ikiteisminis tyrimas Nr. 72-2-00004-10), todėl tvirtinti, kad L. B. tyčia paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad L. B. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviojo - tyčios, todėl dėl šios veikos ji išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys – 11300 Lt, paliktinas nenagrinėtu, nes kaltinamoji išteisintina neesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl J. P. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

L. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. P. 11300 Lt (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų litų) dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.