- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- 2YT-6685-1135/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01627-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Pareiškėjas
- G. J., V. J., D. Z., D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J., V. J., D. Z. ir D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. J., V. J., D. Z. ir D. G. (toliau ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J. priėmė palikimą po mirusios sutuoktinės O. J. mirties.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų tėvai, P. J. ir O. J.-J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje gimė vaikai, t. y. pareiškėjai. Pareiškėjų motina O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, po tėvo mirties pasikreipė pas notarą dėl turto likusio po tėvo mirties paveldėjimo. Po motinos O. J. mirties pas notarą dėl likusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Po motinos O. J. mirties, tėvas P. J. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose. Namus tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po motinos mirties tėvas tapo pilnavertis visų jos daiktų savininkas ir valdytojas. Pradėjo pilnai disponuoti ir valdyti sutuoktinės daiktus ir likusią nekilnojamojo turto dalį. Tėvas, P. J., kaip palikėjos sutuoktinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo faktiškai valdyti O. J. turtą kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie O. J. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Tarnybai taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl galutinį procesinį teismo sprendimą prašo priimti teismui įvertintinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra P. J. ir O. J. vaikai (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); gimimo liudijimai). P. J. ir O. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). O. J. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). P. J. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). P. J. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. ((duomenys neskelbtini)). P. J. palikimą priėmė pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) liudijimas). Paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biure po O. J. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). P. J. vardu registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Byloje visų pareiškėjų vieningas aplinkybių aiškinimas, esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. J. po sutuoktinės (turto palikėjos) O. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus sutuoktinei toliau gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl palikimo priėmimo, taip pat suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad P. J. po sutuoktinės O. J. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. J. mirties palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis P. J..
Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės O. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.