Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-22-185/2014

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau – ir pažeidėjas) (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str. 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto, konfiskuojant transporto priemonę – traktorių „MTZ“ (Belarus 1025.4), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Palms 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. nubaustas už tai, kad 2013-08-24 15.05 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 3 vairavo traktorių „MTZ“ (Belarus 1025.4), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 4570 kg, tempė puspriekabę „Palms 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendroji masė 13250 kg, būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK 0028 jam buvo nustatytas 0,37 prom. girtumas, galima paklaida 0,017 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti jam atimta iki 2014-12-02, pažeidimą padarė pakartotinai po to, kai jam 2010-12-03 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

2013-08-24 15.05 val. nustatytas 0,37 prom. girtumas, galima paklaida 0,017 prom., reiškia, jog jo girtumo laipsnis 0,35 promilės – tai nedaug viršijo numatytą leistiną normą (0,2 promilės).

Apeliantas visiškai sutinka ir labai nuoširdžiai gailisi, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, kad dėl pažeidimo padarymo prisipažino iš karto, davė teisingus parodymus, stengėsi policijos pareigūnams ir teismui padėti nustatyti visas įvykio aplinkybes, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta.

Jo motina serga sunkia onkologine liga (vėžys), seneliai yra blogos sveikatos, seneliui yra amputuota koja, jie yra mažai mobilūs, jiems reikalinga tiek finansinė, tiek moralinė, taip pat ir fizinė jo parama. Jis jais rūpinasi, paremia finansiškai.

Minėtos transporto priemonės jam yra darbo įrankiai, be kurių jis negalės ūkininkauti. Negalėdamas ūkininkauti, negalės finansiškai paremti sunkiai sergančios savo motinos.

Teigia, jog motiną dažnai reikia vežti į Panevėžio ligoninę, suteikti kitą (finansinę) paramą. Nors šiuo metu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisėtu pagrindu jas perduodamas naudotis kitiems asmenims, gauna pajamas, už kurias gali egzistuoti pats ir pasirūpinti savo artimais žmonėmis. Netekęs pagrindinių savo darbo įrankių (traktoriaus ir priekabos), negalės jais tinkamai pasirūpinti. Tėvas gauna labai mažas pajamas, kurių neužtenka pragyventi jų šeimai. Ūkininkavimas yra vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Traktoriaus ir priekabos konfiskavimas galutinai sužlugdytų jų šeimą finansiškai ir morališkai.

Atkreipia dėmesį, kad teismas už šį pažeidimą taikė dviejų transporto priemonių -traktoriaus ir puspriekabės konfiskavimą, nors ATPK 130² str. kalbama tik apie vienos transporto priemonės konfiskavimą.

Pažymi, kad jis yra ūkininkas. Transporto priemonių (kartu ir tiesioginių darbo įrankių) traktoriaus ir puspriekabės, kurių bendra vertė siekia apie 88 255 Lt (traktoriaus 61 750 Lt ir puspriekabės 26 505 Lt) (tai matyti iš pridėtų transporto priemonių draudimo liudijimų kopijų) konfiskavimas - visiškai sužlugdytų jo šeimą finansiškai, nuo to nukentėtų ne tik jis kaip už pažeidimą atsakingas asmuo, bet ir su tuo niekaip nesusiję asmenys (jo artimieji).

Mano, jog tokios didelės vertės transporto priemonių konfiskavimas yra neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pažeidėjas yra įsitikinęs, kad 2013-08-24 vairavo transporto priemonę atsižvelgęs į geras vairavimo sąlygas. Jo teigimu, matomumas buvo labai geras, eismas nebuvo intensyvus, važiavo gerai žinomu keliu, vairuojama transporto priemonė buvo saugi, techniškai tvarkinga, vairavo saugiai - įsijungęs šviesas, prisisegęs saugos diržą, laikydamasis kitų KET numatytų reikalavimų saugiai vairuoti.

Mano, kad nėra piktybinis įstatymų pažeidėjas, o tik asmuo, atsitiktinai patekęs į tokią gyvenimišką situaciją.

Pažeidimo užfiksavimas, bylos nagrinėjimo laukimas, pergyvenimas, kad konfiskavus transporto priemones būtų nepataisomai sužlugdytas jo gyvenimas tam tikra dalimi jau pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Teigia, jog teismas neatsižvelgė į ATPK 30¹ str. nuostatas, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Mano, kad teismas, skirdamas jam nuobaudą - transporto priemonių konfiskavimą, neatsižvelgė į ATPK 20 str. nuostatas, neįvertino to, kad kiti asmenys, nepadarę administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju netgi vėžiu serganti jo motina), neturėtų patirti neigiamų įstatymo taikymo pažeidėjui pasekmių, nes tai prieštarauja ne tik ATPK 1 ir 7 str., bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.

Po šio jį pamokančio įvykio gali drąsiai teigti, kad ateityje tikrai nevairuos transporto priemonių pavartojęs alkoholio, ir yra tikras, jog tokia situacija daugiau nepasikartos.

Apelianto nuomone, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog skiriant jam griežčiausią nuobaudą - areštą, nekonfiskuojant transporto priemonių, nebus pasiekti administracinės nuobaudos keliami tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu R. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą. Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta bei kai jam 2010 m. gruodžio 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą (3 b. l.), pažeidėjo paaiškinimai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (4 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 0,37 promilės girtumas (10 b. l.), policijos pareigūnų pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (11 b. l.), tarnybiniai pranešimai (8-9 b. l.), liudytojų parodymai (35-41 b. l.) patvirtina, kad 2013-08-24 15.05 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. vairavo traktorių „MTZ“ su puspriekabe „Palms 125“, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti jam atimta iki 2014-12-02, pažeidimą padarė pakartotinai ir pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokia R. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130² str.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad R. K. padarytas pažeidimas neabejotinai įrodytas byloje esančia medžiaga ir nėra pagrindo abejoti dėl jo kaltės padarius šį pažeidimą, to neginčija ir pats apeliantas. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, R. K. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant transporto priemonių konfiskavimo.

ATPK 130² str. sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims už tokio pažeidimo padarymą numato administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, t. y. transporto priemonės konfiskavimas šioje teisės normoje numatomas kaip privaloma papildoma nuobauda. R. K. pagal šį straipsnį paskirta administracinė nuobauda - 20 (dvidešimt) parų administracinis areštas su transporto priemonių – traktoriaus ir puspriekabės, konfiskavimu.

ATPK 30 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgęs į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas transporto priemonių konfiskavimą motyvavo tuo, kad ši nuobauda ATPK 130² str. sankcijoje numatyta kaip privaloma, o ne alternatyvi papildoma administracinė nuobauda. Teismas taip pat rėmėsi ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą, pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nurodyta, jog daiktas, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės – traktorius ir puspriekabė, su kuriais R. K. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, konfiskuojamos nepriklausomai nuo to, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. K. yra ūkininkas, o traktorius, su kuriuo jis buvo sulaikytas, yra vienintelis jo ūkio turtas, su kuriuo jis dirba, iš kurio pragyvena. Teismas nurodė, kad įstatymas šiuo atveju jokių išimčių nenumato.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su šios bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje yra išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti R. K. papildomos privalomos administracinės nuobaudos – transporto priemonių konfiskavimo.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teismui nekyla abejonių, kad R. K., sėsdamas prie traktoriaus vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtui. Tačiau skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, t. y. kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstitucija įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, R. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,37 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės), jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,35 promilės), kuris nežymiai viršija minimalią ATPK 126 str. 2 d. nustatytą girtumo ribą (0,2 promilės), jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai (atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyta minimali neblaivumo riba yra 0,41 promilės, t. y. laikoma, jog asmuo neviršijęs šios normos gali saugiai vairuoti lengvąją transporto priemonę bet kurioje vietovėje ir bet kokiu paros metu).

R. K. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jokių R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. R. K. ankščiau neteistas, mokosi neakivaizdiniu būdu Vilniaus socialinių mokslų kolegijoje, ūkininkauja, gyvena kartu su tėvais. Apeliantas visokeriopai rūpinasi sergančia motina (serga onkologine liga) bei seneliais (seneliui amputuota koja). Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. ir jo šeimos narių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su minimų transporto priemonių turėjimu - jų išnuomojimu, panaudojimu ūkio darbams, t. y. minėtos transporto priemonės apeliantui yra ir darbo įrankiai, be kurių jis negalės ūkininkauti. Be minėtų transporto priemonių apeliantas taip pat negalėtų toliau dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programoje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, įvykdyti kreditavimo sutarčių, gauti paskolų, prarastų pagrindinį pragyvenimo šaltinį, dėl ko materialiai nukentėtų jis pats ir jo šeimos nariai.

Taigi nagrinėjamoje byloje atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, sunkių pasekmių nebuvimą, R. K. elgesį po pažeidimo padarymo bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad R. K. skundžiamu teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį ne tik iš paties apelianto, bet ir jo šeimos narių, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Tokia nuobauda akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. K. paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130² str. sankcijoje, t. y. neskirti R. K. papildomos privalomos administracinės nuobaudos – transporto priemonių konfiskavimo, paliekant jam paskirtą tik pagrindinę privalomą nuobaudą – 20 parų administracinio arešto. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl R. K. paskirtos nuobaudos keičiamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą:

taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir panaikinti R. K. už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą papildomą privalomą nuobaudą – transporto priemonių – traktoriaus „MTZ“ (Belarus 1025.4), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Palms 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.