Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4375-540/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4375-540/2014Nutarimas · 2014-07-14Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-7047-825/2014Nutartis · 2014-08-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
A2.6.-4375-540/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03735-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
G. Ž.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-4375-540/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03735-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 14 d. apie 7.45 val. Kaune, A. Stulginskio gatvėje, ties 6 namu, G. Ž., vairuodamas transporto priemonę Fiat Ulysse, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę VW Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos pasišalino nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs apie įvykį policijos pareigūnams. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132; 231.1; 231.2, 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Ž. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, labai dėl jų gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės 14d. pravažiuodamas pro stovintį automobilį, kliudė jo priekinį vairuotojo pusės veidrodėlį su savo priekiniu keleivio pusės veidrodėliu. Trumpam stabtelėjęs pažiūrėjo ir pamatęs, jog yra tik truputį suskilęs veidrodėlio stiklas, iš įvykio vietos nepranešęs policijai išvažiavo. Po įvykio labai pergyveno, iki šiol vartoja raminančius vaistus, nes toks įvykis jam atsitiko pirmas, nors vairuoja automobilį apie 26 m., o jei G. Ž. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, tai G. Ž. prarastų darbą. Po įvykio sužinojęs nukentėjusiojo asmens duomenis, jį susirado bei atlygino tiek turtinę, tiek moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio schemos, iš kurios matyti eismo įvykio vieta bei papildomų duomenų, kuriuose nurodyta, jog automobiliui VW Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės veidrodėlis (b. l. 2), fotonuotraukų, iš kurių matyti transporto priemonių: Fiat Ulysse, v. n. (duomenys neskelbtini) ir VW Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12-18), policijos pareigūno R. V. tarnybinis pranešimo, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 14d. nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas automobilis VW Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, o jo vairuotojas V. B. paaiškino, kad jam su draugu sėdint automobilyje, pro šalį važiavo automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris kliudė V. B. automobilio kairės pusės veidrodėlį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino ( b. l. 4), V. B. paaiškinimo, kuriame jis nurodė, jog pro šalį dideliu greičiu važiuojantis automobilis kliudė V. B. automobilio veidrodėlį bei jį apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo ( b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros akto, iš kurios matyti, jog automobilio Fiat Ulysse, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: dešinės pusės veidrodis be stikliuko, suskilęs korpusas bei pateikta išvada, jog automobilio apgadinimas atsiradęs kontakto su kita transporto priemone metu (b. l. 22) bei G. Ž. paaiškinimo matyti, kad G. Ž., vairuodamas transporto priemonę Fiat Ulysse, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė automobilio VW Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį, kurį apgadino.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad G. Ž. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš eismo įvykio schemos bei transporto priemonių fotonuotraukų, taip pat iš paties G. Ž. paaiškinimo matyti, kad G. Ž., vairuodamas transporto priemonę, juto, kad kliudė kito automobilio veidrodėlį, matė, kad jį sugadino, tačiau nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad G. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Ž. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad G. Ž. praeityje vieną kartą baustas už KET pažeidimą, tačiau jis nebuvo šiurkštus ar itin pavojingas saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų G. Ž. neturėjo. Jo vairavimo stažas virš 26 metų, tai patvirtina, kad jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Iš pateikto pakvitavimo ( b. l. 24) matyti, kad jis nukentėjusiam V. B. padarytą žalą atlygino. Iš G. Ž. paaiškinimo bei byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų pažeidimų ir dėl jų labai pergyvena. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai, tikslus padarytos žalos dydis byloje nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvykio metu buvo padaryta didelė ar esminė žala. Nėra duomenų, kad G. Ž. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, į G. Ž. paaiškinimą, kad jam darbo funkcijų atlikimui būtina transporto priemonė bei teisė vairuoti transporto priemones daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą G. Ž., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. Ž. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginę baudą bei netaikant papildomos nuobaudos-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).