Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-966/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
1-976-966/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13286-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-976-966-2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13286-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK)140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2017 m. kovo 19 d. apie 21.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tris kartus kairės rankos delnu sudavė sugyventinei J. M. į veido sritį – kairį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su J. M., jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Su J. yra sugyventiniai. 2017 m. kovo 19 d. apie 20 val. grįžo kartu su J. M. į namus minėtu adresu neblaivūs. Apie 21.30 val. tarp jo ir J. M. kilo žodinis konfliktas, nes jis nėjo miegoti, taip pat iš jos mobilaus ryšio telefono norėjo paskambinti savo broliui į Maskvą, žodis po žodžio pradėjo triukšmauti, vienas ant kito rėkti, plūsti necenzūriniais žodžiais. Kadangi tuo metu jis buvo neblaivus, labai susinervinęs ir nesusivaldęs tris kartus, kairės rankos delnu sudavė J. M. į veido sritį. Tuo metu namuose buvo tik jie dviese, kai sudavė J. M. suprato savo veiksmus, kad sukėlė jai fizinį skausmą, tuomet apsiramino. Ji nuėjo į kitą kambarį ir jis girdėjo kaip ji iškvietė policijos pareigūnus. Kai ji paskambino į policiją tarp jų žodinis konfliktas baigėsi, daugiau fizinių veiksmų prieš ją nenaudojo. Atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl poelgio gailisi (b. l. 34-35, 38).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su J. D. kaip sugyventiniai apie 7 metus. Sugyventinis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės su ja susitaikius. 2017 m. kovo 19 d. vakaro metu kartu su J. D. grįžo į namus. J. D. jau buvo neblaivus ir grįžus dar vartojo alkoholinių gėrimų. Vėliau ji prabudo, nes J. D. atėjo į kambarį, o jis paėmęs jos mobilaus ryšio telefoną skambinėjo artimiesiems. J. D. pradėjo triukšmauti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji atskėlė iš lovos ir tuomet jis rankos delnu sudavė į kairį skruostą tris smūgius. Ji pajuto skausmą ir matydama, kad J. D. yra neprognozuojamas, nuo jo atsitraukė, nuėjo iki koridoriaus, kur iškvietė policiją. Stovėjo koridoriuje ir manė, jei dar puls, bėgs iš namų, tačiau J. D. apsiramino ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ji nurodė, kad prieš ją sugyventinis naudojo fizinį smurtą, dėl to J. D. buvo pareigūnų sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Po šio įvykio į medikus ji nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 14-15).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos (toliau – KP) Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – NVRS) tyrėjos K. S. 2017 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017 m. kovo 19 d. buvo gautas J. M. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis muša rankomis. GMP atsisakė. Gautas Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 būrio vyr. patrulio E. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nuvykus pagal pranešimą, policiją kvietusi J. M. paaiškino, jog jos sugyventinis J. D. delnu tris kartus sudavė jai per veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Tikslinant aplinkybes buvo nuvykta minėtu adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kadangi apklausti pranešėjos nebuvo galimybės, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal faktą, remiantis minėtu tarnybiniu pranešimu (b. l. 4).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5009 matyti, kad J. D. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 40).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio E. R. 2017 m. kovo 19 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. D., 2017 m. kovo 19 d. buvo gautas J. M. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis J. D. muša rankomis, delnu tris kartus sudavė jai per veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Išorinių sužalojimų nesimato (b. l. 19-22).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. D. 2017 m. kovo 19 d. apie 21.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tris kartus kairės rankos delnu suduodamas sugyventinei J. M. į veido sritį – kairį skruostą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgių sudavimu į veido sritį, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį J. D. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 39-60).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka baustas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 3 d. 1, 2 ir 3 p.).

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta namuose prieš savo sugyventinę, skirti jam įpareigojimo tam tikru laiku metu būti namuose, kaip siūlo prokuroras, nėra pagrindo. Atsižvelgiant, kad kaltinamasis nedirba, siekiant skatinti jo užimtumą, daryti teigimą įtaką jo elgesiui, jam skirtinas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti nemokamus darbus (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, J. D. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nes kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo nebe pirmą kartą.

J. D. 2017 m. vasario 20 d. 21.50 val. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2017 m. vasario 21 d. 14.30 val. (b. l. 24, 25). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. D. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 21 d. (iš viso 1 diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. D. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

J. D. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė