Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. F. (N. F.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-7884 nutarta taikyti nuteistajam L. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 20 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimas pokytis „Teisės pažeidimų“ srityje, tačiau rizika kito ne dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, o dėl iki šiol nevertintų aplinkybių. „Mąstymo ir elgesio“ srityje teigiamas pokytis, kadangi asmuo bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas spręsti problemas, susijusias su mąstymu ir elgesiu, lankė tikslinius užsiėmimus, pastaruoju laikotarpiu nebuvo stebima asmens agresyvaus ar kontroliuojančio elgesio apraiškų. Nuteistasis užsiima darbine veikla, dengė vykdomuosius dokumentus, įsitraukia į resocializacijos procesą, elgesys buvo nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą. Pastarųjų trijų mėnesių laikotarpiu neturi galiojančių nuobaudų. Nuteistojo elgesys atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus. Pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus, stebimas struktūruotas nuteistojo elgesys, asmuo dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: turi patvirtintą gyvenamąją vietą po bausmes atlikimo; tvirti socialiniai ryšiai su globėja; noras dirbti ir dalyvauti programose. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos rekomendacijas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

L. F. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam L. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. F. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka socialinės globos sektoriuje lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką šešiolika kartų skatintas, turi gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, į ją šiuo metu vyksta trumpalaikių išvykų metu, įkalinimo įstaigoje dirba, su artimaisiais (globėja, močiute )bendrauja tiek telefonu, tiek vyksta į trumpalaikes išvykas, yra lankomas priklausančių pasimatymų metu, pagal išgales savanoriškai dengia priteistą neturtinę žalą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologo konsultacijose, vykdė komisijos rekomendacijas, galiojančių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, L. F. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą) ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinimo metu yra nustatytas apsauginis kriminogeninis veiksnys – motyvacija darbinei veiklai. Tačiau šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, nes nuteistasis laisvėje buvo pradėjęs dirbti oficialų darbą, tačiau pradėjo mokytis ir iš darbo turėjo išeiti. Mokslų nebaigė dėl atsiradusio teistumo. Analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, pastebima, kad nepaisant nuteistojo darbinio statuso ar mokymosi, jis ir toliau vykdydavo nusikalstamas veikas.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą (itin žiauriai nužudė žmogų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) bei už vieną nesunkų nusikaltimą (pagrobė svetimą turtą). Nužudymą nuteistasis atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už buvusius nusikaltimus, tai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelis yra tame, kad nuteistasis keletą nusikaltimų yra padaręs apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo sąlygas visuomenėje. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neturi patvirtinęs įsidarbinimo galimybių galimo lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis negeba pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokoja motyvacijos radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistojo nusikaltimai buvo tyčiniai, baigti, savanaudiški. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Nusikaltimais padarytos žalos nukentėjusiesiems nėra atlygintos. Prie jo kriminalinio gyvenimo būdo rizikos faktorių priskiriami asocialūs, kriminalinę patirtį turintys draugai. Šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina savo ankstesnę, negatyvią patirtį, tikisi, kad sugebės po paleidimo iš įkalinimo įstaigos tinkamai save realizuoti laisvėje. Bausmės atlikimo metu stebimas siekis įsitraukti į resocializacijos procesą, visgi, tam tikrais periodais išryškėja ir destruktyvus elgesys. Nuteistojo emocinė būsena kintanti, nestabili, nuteistasis yra jautraus ir uždaro būdo, pasižymi infantilumu, savivertė - vidutinė, tam tikrų situacijų metu jam gali pritrūkti ryžto bei pasitiksėjimo savo jėgomis, tačiau savo atžvilgiu yra gana kritiškas, save analizuoti geba, nors neretai yra linkęs savo galimybes pervertinti. Vertinant nuteistojo nusikaltimo pobūdį, nuteistasis naudojo instrumentinę agresiją (smurtas prieš auką, siekiant finansinės naudos), dėl ko auka neteko gyvybės. Nuteistasis priklausomybių teigia neturintis, nors pripažįsta, jog nusikaltimą įvykdė vaistų poveikyje bei buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam būdingas neigiamų emocijų slopinimas, jam sudėtinga susidoroti su frustruojančiomis situacijomis, visa tai kartais prasiveržia destruktyviu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu. Nuostatos į visuomenę pozityvios, suvokia, jog reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet sugebėjo tai daryti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. F. neatliktos bausmės dalis (1 metai 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. F. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis L. F. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. RV-23-7884.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. RV-23-7884 taikyti nuteistajam L. F. (N. F.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.