- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-297-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13228-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. Š.
- Civilinis ieškovas
- UAB „B.“
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.3Bendrųjų teisminio nagrinėjimo nuostatų taikymas apeliaciniame procese (BPK 320 str. 6 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. kovo 20 d. ir nustatyta, jog S. Š. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną. Civilinio ieškovo UAB „B.“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteista šiai bendrovei iš S. Š. 380 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
S. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 13 val. UAB ,,B.“ lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs iš kasininkės pardavėjos R. P. apžiūrėti mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge plius“, už ji nesumokėjęs išbėgo iš lombardo, taip atvirai pagrobė UAB ,,B.“ priklausantį turtą - 380 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge plius“.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad neginčija nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių bei išvadų dėl nusikalstamos veikos buvimo ir savo kaltės ją padarant, tačiau mano, kad nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad yra dirbantis, jo mama serga vėžiu, turi gyvenamąją vietą, kurią, jei atlikinės laisvės atėmimo bausmę, gali prarasti, nes butas liks be priežiūros.Taip pat nurodo, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą, žada artimiausiu laiku atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nurodo, kad serga hepatitu C ir jam reikalingi vaistai, nebevartoja alkoholio. Teigia ir tai, kad jo padarytas nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių, o paskutinį kartą buvo teistas prieš keturis metus ir bausmę jau yra pilnai atlikęs, padarytą nusikaltimą laiko tik klaida.Mano, kad už jo padarytą nusikaltimą galėjo būti paskirta viena iš kodekse numatytų švelnesnių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokuroras siūlė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutikdamas su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją švelninti, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį būtent šiuo bausmės individualizavimo aspektu.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. Š. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu. Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dėl įvykdytos vagystės savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, greitu laiku žada atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, jau yra įvertintos priimant skundžiamą teismo nuosprendį, o aplinkybė, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi yra pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Individualizuodamas ir skirdamas S. Š. bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – S. Š. apysunkį nusikaltimą padarė būdamas prieš tai teistas net penkis kartus, iš kurių daugiausiai už analogiškų nusikaltimų nuosavybei (BK XXVIII skyrius) padarymą, nusikalto teistumui neišnykus (60-72 b. l.), baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų taip pat ir už smulkias svetimo turto vagystes (76-84 b. l.), niekur nedirba. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, analogiškų savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir lengvų lėšų gavimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, nebuvo efektyvios ir apelianto teigiamai nepaveikė bei nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju tik su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamas veikas, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir pagrįstai apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas S. Š. už padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliantui paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta ir neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jo asmenybės neigiamam charakterizavimui bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti. Ta aplinkybė, kad nuteistojo mama serga, o jis turi nuosavą būstą, nerodo nei mažesnio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo jam švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad yra dirbantis, tačiau patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis, matyti, kad nuteistojo duomenų šioje sistemoje nėra, kas rodo, kad nuteistasis nedirba ir neturi oficialių pajamų pragyvenimui. Nuteistasis taip pat nurodo turintis sveikatos problemų (serga hepatitu C) ir todėl jam reikalingi medikamentai, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta, jog jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (174 straipsnio 3 dalis).Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį švelninant nuteistajam skirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.