- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- e2VP-27504-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21852-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Skolininkas
- M. B., R. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei M. B., R. B., antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas nurodo, kad gavo iš antstolio Dainiaus Šidlausko 2020 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S20-26172, kuriuo antstolis siūlo išieškotojui VMI prie FM „Kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo“. Nurodo, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7099- 964/2019 dėl 5,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. B. išieškotojo VMI prie FM naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, jog skolininkė M. B. privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi, tačiau skolininkė turi registruoto nekilnojamojo turto priklausančio asmenine nuosavybės teise, t.y. 1/2 buto/patalpos – kambario su bendra virtuve, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkė niekus nedirba. Skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. B., kuris, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turi banko sąskaitas, esančias UAB "Paysera LT", Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje ir „Swedbank“, AB, kuriose yra piniginių lėšų. Vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkei priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas buvo areštuotas 2020 m. liepos 9 d. turto arešto aktu Nr. S20-24086. Minėtas aktas su sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma (toliau - sutikimas) 2020 m. liepos 9 d. buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta. Skolininkė M. B. per antstolio nustatytą terminą antstoliui nepateikė užpildyto sutikimo.
Suinteresuotieji asmenys M. B. ir R. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7099- 964/2019 dėl 5,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. B. išieškotojo VMI prie FM naudai. Antstolis nustatė, jog skolininkė registruoto kilnojamojo turto neturi. Nustatyta, kad skolininkė turi registruoto nekilnojamojo turto, priklausančio asmenine nuosavybės teise: 1/2 buto/patalpos – kambario su bendra virtuve, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkė niekur nedirba. Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoka su R. B., kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, skolininkės sutuoktinio vardu yra atidarytos banko sąskaitos, esančios UAB "Paysera LT", Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje bei „Swedbank“, AB, kuriose yra piniginių lėšų. Vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis 2020 m. liepos 9 d. turto arešto Nr. S20-24086 aktu areštavo skolininkės turtą, kuris jai priklauso bendrai su kitais asmenimis. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. liepos 31 d. patvarkymu pasiūlė vykdymo proceso šalims, bei skolininkės sutuoktiniam kreiptis į teismą ir nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pateikusi notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.
Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procese nustatyta, jog M. B. ir R. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės sutuoktinio R. B. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, piniginės lėšos, esančios UAB „Paysera LT“, banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė su M. B. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2020 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei M. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio R. B. gaunamų darbinių pajamų iš UAS „(duomenys neskelbtini)“ bei 1/2 dalis sutuoktinio R. B. banko sąskaitose laikomų piniginių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininkės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis jos sutuoktinio R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, gaunamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 1/2 dalis jos sutuoktinio R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių UAB „Paysera LT“, banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.