Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „P. C.“ AS ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. kovo 27 d. atsakovas sudarė su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. 2018 m. balandžio 5 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų. 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei Risk M. S. OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2018 m. rugpjūčio 14 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 2798,21 Eur. Ieškovas, kaip naujas kreditorius, 2018 m. rugsėjo 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 straipsnio 2 dalis). Tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kita. Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), laiku mokėti nuomos mokestį, kuris nustatomas šalių susitarimu arba teismo (CK 6.487 straipsnis), laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis), nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą - tačiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, nuomotojas šią teisę turėtų realizuoti prieš tai pareikalavęs, kad nuomininkas per nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 6 dalis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties 13.8. punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pranešęs nuomininkui, jei nevykdo prisiimtų įsipareigojimų – visiškai ar iš dalies nesumokėjo Sutartyje numatytų mokėjimų. Sutartis 2018 m. balandžio 5 d. buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.

Iš byloje esančios pažymos – sąskaitos Nr. RNT27032017/0011 ir bylų priėmimo – perdavimo akto matyti, jog atsakovo bendra įsiskolinimo suma yra 2597,05 Eur. Šią sumą sudaro 381,08 Eur sutarties sudarymo mokestis (Sutarties 6.3 punktas), 577,04 Eur nuomos mokestis pagal pasirašytą Transporto nuomos sutartį, 1270,50 Eur kompensacija už turto defektus/turto vertės atstatymo išlaidos (Sutarties 7.5 punktas).

Byloje duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2597,05 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 13.2. numatyta, kad lizingo gavėjas laiku nesumokėjęs sutartyje nustatytų mokėjimų privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas praleido nustatytus mokėjimų pagal sutartį terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 233,73 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. liepos 4 d., priteisimo tenkintinas (CK 6.71, 6.72, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 1-2 dalys).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 64 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2597,05 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 5 ct) skolos, 233,73 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus, 73 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2830,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „P. C.“ AS, įmonės kodas 11919806, a. s. (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.