Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-307-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
II-307-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01373-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Pareiškėjas
G. Š.
Advokatai
Zita Vizbarienė
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. II-307-486/2019(S)
Proceso Nr. 4-68-3-01373-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant pareiškėjo G. Š. atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Š. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 8 d. nutarimo ROIK 0119000670806, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2018-12-12 registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame nurodyta, kad pranešėjo mažamečio vaiko seneliai atsisako jam perduoti vaiką.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės S. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-12-12 patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. S., apie 17 val. 45 min., buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini) kur pranešėjas negali pasiimti savo vaiko, kuris paliktas pas močiutę. Atvykus nurodytu adresu įjuos kreipėsi pil. G. Š., kuris paaiškino, kad jam atėjus pasiimti vaiką - J. Š., jo močiutė A. Č., , jam jo neatidavė. Kaip paaiškėjo, G. Š. ir jo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs po darbo, namuose jis nerado nei sutuoktinės, nei kito vaiko, tuomet nusprendė vaiko paieškoti pas močiutę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs ten ir paprašęs A. Č. grąžinti vaiką pastaroji prieš jį užtrenkė duris, vaiko neatidavė. Tarp G. Š. ir jo sutuoktinės I. Č.- Š. vyksta skyrybų procesas. Pabendravus su A. Č., ji paaiškino, kad jos dukra I. Č.-Š. kartu su kitu vaiku H. Š., yra išėjusi į Všį „Centro poliklinika“, kadangi ten nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. vaikui yra atliekamos procedūros. J. Š. paliko jai. J. Š. neatidavė tėvui, nes jis nebuvo to suderinęs su vaiko mama. Būnant pas A. Č., vaiko mama telefono ragelio nekėlė. Apie 18 val. 30 min. atėjo vaiko mama su kitu sūnumi. Ji paaiškino, kad visą dieną nekontaktavo su vyru, apie tai kur paliks vaikus, jo neinformavo. Panaši situacija yra buvusi, kai prieš kelias savaites tėvas nepasakė motinai kur yra jų vaikai. 2018-12-12 vaiką prižiūrėti paliko pas savo mamą pati su vaiku H. Š. išėjo į Všį „Centro poliklinika“, po kurios užėjo į parduotuvę apsipirkti.

2018-12-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo gautas G. Š. prašymas, reg. Nr. 10-AP-15000, A. Č. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Prašyme nurodoma, kad 2012-12-12 G. Š. nuvyko į vaikų darželį pasiimti savo vyresnįjį sūnų H. Š. tačiau vyresnysis sūnus jau buvo paimtas iš vaikų darželio sutuoktinės I. Č. Š. Tuomet grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriose nerado sergančio savo jaunesniojo sūnaus J.. Kadangi J. Š. namie nerado nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena vaiko seneliai. Pokalbis su A. Č. vyko maždaug 17:40 val., kurio metu prašė grąžinti jo jaunesnį sūnų, o ji atsisakė tai padaryti ir uždarė lauko duris, užsirakinusi patalpose su sergančiu sūnumi J. Š.. Negalėjęs pamatyti ir pasiimti savo sūnaus, išsigando ir kreipėsi į policijos įstaigą pagalbos telefonu 112. Visą tą laiką sutuoktinės I. Č. Š. telefonas buvo išjungtas, sutuoktinė buvo išvykusi ir nepasiekiama. Atvykus policijos pareigūnams A. Č. vis tiek nesutiko grąžinti sergančio sūnaus. Tokiu būdu neteisėtai buvo ribojama teisė rūpintis sergančiu sūnumi, slaugyti jį, netrukdomai bendrauti bent jau tuo metu, kuomet sutuoktinė negalėjo prižiūrėti sergančiojo jaunesniojo sūnaus J. Š. Jau anksčiau buvo iškilęs klausimas dėl jo nevaržomo bendravimo su vaikais, kadangi šios teisės nepripažįsta A. Č. Dėl šios priežasties dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį prašė pagalbos Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į A. Č., tačiau A. Č. atsisakė bendradarbiauti, į Skyrių neatvyko, todėl bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

2019-01-04 A. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 14-ANR_P-18-2019, kuriuo iki 2019-01-19 buvo siūloma sumokėti 8 eurų baudą. Administracinis nurodymas įvykdytas nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. N. 2019-02-08 nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo teisenos dėl pareiškėjo prašymo, motyvuodama tuo, kad A. Č. veiksmuose nėra įžiūrima nusižengimo subjektyviosios pusės - tyčios, t. y. kad A. Č. sąmoningai nenorėjo perduoti sergančio mažamečio J. Š. tėvui G. Š.. Mažametis J. Š. jai buvo perduotas priežiūrai kol kitam vaikui, kurį į polikliniką lydėjo mama, bus atliktos numatytos procedūros, o tėvo namuose nebuvo. Šiuo nutarimu buvo pripažintas negaliojančiu ir administracinis nurodymas.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nutarimo išvada, kad neegzistuoja nusižengimo subjektyvioji pusė – tyčia, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš garso įrašo girdėti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po tėvo prašymo perduoti jam mažametį vaiką kelis kartus atmeta prašymą, užsirakina su vaiku kambaryje. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčią įrodo ir pačios A. Č. paaiškinimai administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu, kuomet ji tvirtina, neva nukentėjusysis yra išvaręs ją iš savo namų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentuoja šią aplinkybę ir tai patvirtina, kad jos neteisėtus veiksmus nulėmė keršto motyvas. Akcentuoja, kad teisės aktai nenustato teisės vaiko giminaičiams riboti tėvo ir vaiko teisę mėgautis vienas kito draugija. Pareiškėjo vertinimu, tyrėjos nutarimas yra tėvo diskriminavimas lyties pagrindu. Pabrėžia, kad administracinių nusižengimų kodeksas nesuteikia teisės pripažinti negaliojančiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas prašo panaikinti

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 8 d. nutarimą, jį bei sūnų J. Š. pripažinti nukentėjusiaisiais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nutarimas priimtas visapusiškai, objektyviai ir pilnai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė argumentus išdėstytus nutarime bei atsiliepime į skundą. Mano, kad skundo argumentus reiktų vertinti kritiškai, siekiant sau palankaus sprendimo ir todėl prašoma netenkinti skundo. A. Č. atžvilgiu buvo priimtas administracinis nurodymas. Tačiau gavus papildomos medžiagos, buvo nuspręsta, kad administracinės nuobaudos skirti pagrindo nėra. Tai yra vienas iš LR ANK procesinių sprendimų ir buvo veikiama LR ANK ribose. Papildomai buvo pateikti Č. keli rašytiniai paaiškinimai ir tai turėjo įtakos Institucijos sprendimui – neskirti nuobaudos. Vaikui svarbiausia, kad jo emocinė būklė būtų rami, kad būtų mylimas. Ar privalo būti vaiko susitikimas su močiute, reglamentuotas įstatymais, apie tai yra parašyta CK. Nagrinėjamoje situacijoje atvyko tėvas, vaikas sirgo. Jis atidarė duris, pasakė, duok vaiką. Tada jo paprašė palaukti, kol atvyks vaiko mama. Tačiau pareiškėjas iš karto skambino policijai. Santuoka turi būti nutraukiama stengiantis, kad nesikištų pašalinės institucijos. Ar pareiga rūpintis vaiku atsirado tik 17.40 vakare. Yra du vaikai, mama negali pasidalinti į dvi dalis, su vienu eiti į polikliniką, o su kitu likti namie. Močiutė privalo žinoti, kokia dabar situacija su vaikais, yra daug niuansų, iš kurių susidaro tokia situacija, kad nebuvo tos tyčios savavaldžiauti, o tik sulaukti vaiko mamos. Vaiko mama nurodė, kad telefonas sugedo, o iš kur yra tokie duomenys, kad telefonas išjungtas, Institucijos atstovė nežino. Poliklinika yra visai šalia namų, tai ar negalėjo nueiti pareiškėjas į polikliniką. Suprantame, kad pareiškėjas nepatenkintas dėl susidariusios situacijos, tačiau mes turime vadovauti įstatymu ir vidiniu įsitikinimu. Šiuo atveju, surašyti protokolą už tai, kad neperdavė vaiko, institucija nemato pagrindo. Ir iš medžiagos matyti, kad neva tai pareiškėjas buvo grubiai išvarytas, tai kodėl nerašė protokolo dėl smulkaus chuliganizmo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujamasis pakankamai aiškiai išdėstė savo poziciją byloje. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo proceso tarp G. Š. ir A. Č. dukros. LR CK 3.156 str. sako, kad abu tėvai turi lygias teises prieš vaikus, o tokie pasisakymai, kad „kai sulauksime motinos“, tai motina buvo išjungusi telefoną, prisiskambinti neįmanoma. Berniukas augo nuo pat mažens prabangoje, nes tėvas advokatas, jo pajamos aukštos, jis valdo tris kalbas, negeriantis. O skyrybų procesas įdomus, nes įdomu, kodėl moterys nori skirti su tokiu tėvu. Vaikas yra uždaromas, neleidžiamas ir vyksta ginčas dėl vaiko. Policija neturi teisės tempti tą vaiką ir atiduoti, ypatingai kai buvo pakeistas vaiko įstatymas. Tėvas atėjo pasiimti vaiką J., tačiau pasakė, kad reikia sulaukti motinos. Tai kokie jos paaiškinimai, tik deklaratyvūs. Nėra nustatyta jokių apribojimų su vaiku, ir tėvai neturi perduoti vaiko tretiesiems asmenims, tačiau tėvui neatiduoti vaiko, tai jos savavaldžiavimas prieš vaiko tėvą. Policija turėjo pasitelkti Vaiko teisių apsaugos specialistų mobilią grupę, kurie galbūt pasikalbėję ir būtų vaiką atidavę tėvui. Mano, kad turi būti taikoma administracinė atsakomybė, kad suvoktų, kad močiutė yra trečias asmuo ir ji neturi jokios pirmumo teisės prieš vaiko auklėjimą ir rūpinimąsi. Ir policijos pareigūnai neprivalėjo laukti motinos. A. Č. viršijo savo pareigas. Atėjo tėvas, tėvas negirtas, vaiką išvaro, užrakina, vaikas nemato tėvo, tai nesupranta tas vaikas kas vyksta. Todėl prašo atitinkamai nubausti vaiko močiutę A. Č.. Pati A. Č. eidavo be leidimo į G. Š. butą, fotografuodavo ten, elgėsi nepadoriai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal LR ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal LR ANK 518 straipsnį už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Atsižvelgiant į LR ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis, pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis, tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Išanalizavęs skundo medžiagą, pareiškėjo skundą teismas vertina, kad Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. Č. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 518 straipsnyje požymiams. Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su Institucijos atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, dėl kurių teismas iš naujo nepasisakys, tiesiog joms pritardamas, kad šiuo atveju A. Č. nepadarė nusižengimo, numatyto LR ANK 518 straipsnyje. Vertina, kad tyrėja išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdama pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, taip teisingai nustatydama jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu sprendimu, nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad buvo neužtikrintos jo teisės, arba netinkamai buvo vertinti įstatymai.

Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališku savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010). Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas LR ANK 518 straipsnio požymius įžvelgė tame, kad atvykęs į A. Č. namus (vaiko močiutės) negalėjo pasiimti vaiko, nes ji paprašė sulaukti kol dukra grįš iš poliklinikos su kitu vaiku. Vien nepasitenkinimas susidariusia situacija neužtraukia visų būtinų LR ANK 518 straipsnyje numatytų požymių buvimą. Byloje pagristai nustatyta, kad šiuo metu tarp pareiškėjo ir I. Č.- Š.vyksta skyrybų byla, todėl santykiai konfliktiški ne tik tarp sutuoktinių, bet galimai ir jų artimos aplinkos, tėvų, tačiau tai nesudaro pagrindo konfliktus spręsti tokiu būdu. Darytina išvada, kad A. Č. prašymas sulaukti vaiko mamos negali būti vertinamas kaip pavojingas ar keliantis grėsmė pareiškėjo sūnui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2018-12-12 dar nebuvo nustatyta I. Č.- Š.ir G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tokia nutartis priimta tik 2019-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo. Skundo nagrinėjimo metu buvo nenuginčytos aplinkybes, kad pareiškėju iškvietus policijos pareigūnui ir jiems atvykus į butą jie matė akivaizdžiai sergantį vaiką, o G. Š. panorus išeiti su vaiku, jo buvo paprašyta palaukti vaikų motinos. Motinai atėjus, pareiškėjas dar kiek laiko pabuvo ir išėjo vaikų nepasiėmęs. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo atveju nėra savavaldžiavimo sudėties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 8 d. nutarimas ROIK 0119000670806, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 8 d. nutarimą ROIK 0119000670806, palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski