- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-446-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00361-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) ir T. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimo T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas T. A. surašytas už tai, kad jis 2013 m. sausio 1 d., 7.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 1,69 promilių girtumas, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimu T. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos 124¹ str. 7 d. 20 Lt bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d., pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., - 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimą pakeisti, panaikinant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų T. A. atžvilgiu taikymą, ir pagal ATPK 126 str. 4 d. T. A. skirti administracinę nuobaudą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi T. A. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas prie šiurkščių, praeityje jis baustas už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus ir turi dvi galiojančias nuobaudas, tai pagal ATPK 32 str. 5 d. yra asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ATPK 17 str. (būtinasis reikalingumas) nuostatų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Be to, šiuo atveju pažeisti ATPK 248 str., 257 str., 284 str. reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie būtinojo reikalingumo sąlygą - padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, - visapusiškai ir pilnutinai neįvertino įrodymų visumos ir padarė neteisingą išvadą, kad ši būtinojo reikalingumo sąlyga buvo pažeista; visiškai nevertino policijos pareigūno, sustabdžiusio apelianto automobilį, liudytojo E. A. parodymų, jog apeliantas, vairuodamas automobilį, važiavo nevingiuodamas, išlipęs iš automobilio negriuvinėjo, o taip pat nevertino ir jo paties byloje duotų paaiškinimų, jog, pamiegojęs keletą valandų, nesijautė apsvaigęs ir sprendimą vairuoti automobilį priėmė atsakingai, vertindamas susidariusią situaciją, vairuodamas ėmėsi visų atsargumo priemonių. Šiuo atveju išvengtoji žala (pavojus trijų asmenų, iš kurių vienas yra mažametis vaikas, sveikatai ir gyvybei) yra neabejotinai realesnė ir pavojingesnė nei mažai potencialumo turinti galimybė žalai atsirasti (žalos padarymo vairuojant automobilį buvo visiškai išvengta). Pirmosios instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, kurios turėjo įtakos žalos atsiradimo realumui, t.y. nevertino, jog pažeidimas buvo padarytas anksti ryte, kai eismo bei žmonių judėjimas buvo minimalus, juo labiau, kad po Naujųjų metų šventimo dauguma žmonių ilsėjosi namuose ir žalai atsirasti buvo daugiau teorinė nei reali galimybė. Apelianto tvirtinimu, jis pažeidimus padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nelaikytinas administraciniu teisės pažeidimu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina ATPK 250 str. 4 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas pasielgė neatsakingai, jis turėjo galimybę pašalinti pavojų kitomis priemonėmis, pvz., iškviesti policijos pareigūnus. Apelianto teiginys, kad jis pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, yra siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos ir T. A. apeliaciniai skundai atmestini.
Šiuo atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., nėra. Adminstracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. A. apeliaciniame skunde tik tvirtina, kad pažeidimus padarė esant būtinajam reikalingumui, o Institucija kelia tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. už ATPK 126 str. 4 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.
Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su būtinojo reikalingumo penktosios sąlygos - padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala - pripažinimu, daro išvadą, kad apeliantas jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus padarė ne būtinojo reikalingumo būklėje. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas aplinkybes, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatvykus pas A. N., reali žala galėjo būti padaryta A. N., jos mažamečio sūnaus ir I. Z. sveikatai bei gyvybei, o tuo tarpu T. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas transporto priemonę, sukėlė realią grėsmę tiek sau, tiek kartu su juo važiavusiam R. R., tiek eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, juolab, kad jis važiavo viena pagrindinių Kauno miesto gatvių – (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas tvirtina, kad, kaip matyti iš liudytojo E. A. ir jo paties parodymų, jis, vairuodamas automobilį, važiavo nevingiuodamas, išlipęs iš automobilio negriuvinėjo, nesijautė apsvaigęs ir sprendimą vairuoti automobilį priėmė atsakingai, žalos padarymo vairuojant automobilį buvo visiškai išvengta, tai minėtos teismo išvados nepaneigia.
Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė dvi T. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: teisės pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nepagrįstai nenustatyta T. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, tačiau tai nėra absoliutus kriterijus, draudžiantis taikyti šią įstatymo normą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina pati įvykio situacija, jos padariniai, dėl ko, įvertinus šias bei kitas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, T. A. asmenybę, yra pagrindas išvadai, jog šioje byloje T. A. už padarytus administracinius pažeidimus pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. paskirta galutinė nuobauda - 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams - yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą T. A., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos bei T. A. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.