Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1762-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-1762-992/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51086-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
Č. S.
Nukentėjusysis
V. A.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1762-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51086-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam Č. S., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,nukentėjusiajam V. A.,vertėjaujant O. M., Natalijai Reut,nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, turintis neįgalumą, pensininkas, nedirbantis, teistas:

1) 2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu;

2) 2014 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: Č. S. 2018 m. spalio 23 d., apie 18.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.38 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo kaimynu V. A., laikydamas rankoje peilį, priglaudė jį nukentėjusiajam V. A. prie kaklo iš dešinės pusės ir liepė jam išeiti iš buto, o nukentėjusiajam pradėjus su juo kalbėtis, peiliu įpjovė jam gerklę dešinėje pusėje. Nukentėjusiajam V. A. siekiant išvengti sužalojimų, Č. S. peiliu įpjaudamas sužalojo jam kairės rankos riešą. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. A. pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje su raumenų pažeidimu kairės plaštakos I tarpupirštėje ir I piršto vidiniame paviršiuje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis Č. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad 2018 m. spalio 23 d. pas jį užėjusi kaimynė V. atnešė jam 4 butelius alaus. Jie abu sėdėjo ir gėrė. Durys nebuvo uždarytos. Jo butas yra vieno kambario, virtuvės nėra, atidarius duris iš karto patenkama į bendrą patalpą. Maždaug po 15 min. užėjęs neblaivus nukentėjusysis norėjo pasiimti alų, sakė, kad jiems per daug, kaltinamasis jam alaus nedavė, dėl to jie susipyko, aiškinosi apie 15 min. Jis (Č. S.) paėmė didelį virtuvinį peilį, skirtą pjaustyti duoną, ir priglaudė stovinčiam nukentėjusiajam prie kaklo, pats stovėjo jam iš šono. Jis (Č. S.) peilį laikė už briaunos, ašmenys buvo nukreipti nuo savęs. Norėdamas atimti, nukentėjusysis stvėrė už peilio ir susipjaustė ranką. Jis (Č. S.) norėjo tik pagąsdinti, norėjo, kad nukentėjusysis išeitų. Supranta, kad peilį priglaudė prie gyvybiškai svarbių organų. Kad nukentėjusysis įsipjaus, net nepagalvojo. Kaimynui pabėgus, jis padėjo peilį ir atsisėdo prie stalo. Matė, kad nukentėjusysis įsipjovė į ranką, kad įpjovė į kaklą, nematė. Apie tai jam pasakė kaimynė, su kuria jis gėrė. Iki šio įvykio V. A. jis pats nepažinojo, V. A. pažinojo kaimynė, su kuria jis vartojo alkoholį. Tą vakarą policininkai jam nustatė 1.3 prom. girtumą. Jis bandė taikytis su nukentėjusiuoju, bet nukentėjusysis to nenorėjo. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Kaltinamasis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 23 d. pas jį buvo J. Z.. Vėliau ji pasakė, kad eina namo, tačiau išėjęs į lauką, išgirdo J. balsą. Jis nuėjo pas Č., ne kartą ten teko lankytis, buto durys buvo neuždarytos. Užėjus į butą Č. jį praleido, kadangi dėl baldų išdėstymo praeiti negalėjo, tačiau jis su Č. nebendravo, jokio pokalbio tarp jų nebuvo, bendravo tik su J. Iš J. paėmė telefoną ir pasiūlė jai eiti kartu, žadėjo telefoną atiduoti namuose. Su jais jis negėrė, buvo blaivus. Jokio konflikto nebuvo, alkoholio pasiimti nenorėjo. Jis matė kaip Č. atsistojo ir nuėjo, o po kiek laiko sėdėdamas pajuto įremtą peilį. Juto, kad įremta peilio geležtė, akies krašteliu matė peilį, tačiau koks tai buvo peilis, pasakyti negali. Č. nieko nesakė, peiliu nepjovė, tik spaudė, jis (nukentėjusysis) pradėjo keltis, atsistojęs stvėrė už peilio ir persipjovė ranką. Buvo ištiktas šoko, iš buto pabėgo. Ranka buvo kruvina, kakle apčiuopė skylę. Netikėjo, kad taip stipriai yra įpjauta. Jam nežinoma, kodėl Č. taip pasielgė. Dėl šio įvykio iškvietė policiją, medikus. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis žino, jog J. Z. vardas yra Jovita, o ne V. Nukentėjusysis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad per bendro koridoriaus duris įleido nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad eina pas S. į svečius. Matė, kaip nukentėjusysis pasibeldė į Č. buto duris, užėjo į vidų. Vėliau bendrame koridoriuje matė kraują ir nukentėjusįjį, kuris laikėsi susiėmęs už gerklės. Jam nežinoma, ar kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio buvo pažįstami. Jokių riksmų tą dieną jis negirdėjo. Pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (39 b. l.), liudytojas parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, dabar yra praėję daug laiko ir visko neprisimena. Liudytojas papildomai atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)name. 2018 m. spalio 23 d., apie 14.00-15.00 val., buvo išėjęs parūkyti, išgirdo kažką beldžiantis į bendrojo naudojimo koridoriaus duris. Jis norėjo eiti atidaryti duris, tačiau tuo metu iš (duomenys neskelbtini), buto išėjo iš matymo pažįstamas gyventojas, vardu Č., kuris nuėjęs prie bendrojo naudojimo koridoriaus durų jas atrakino. Pro duris į koridorių užėjo vyras, kurį jis matė pirmą kartą. Vyras kartu su Č. užėjo į butą, pažymėtą Nr. 1. 2018 m. spalio 23 d., apie 16.00-17.00 val., išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į bendrojo naudojimo koridoriaus duris, išsėjo iš buto jų atrakinti, pamatė tą patį vyrą, kuris prieš tai buvo užėjęs pas Č. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo lietuviškai ir prašė užeiti į koridorių, įleistas vėl nuėjo pas Č. į butą. Maždaug po minutės liudytojas išgirdo konfliktą bute Nr.1, riksmų nebuvo, tačiau girdėjo grubų balso toną. Liudytojo žmona L. bendro naudojimo koridoriuje ant grindų matė kraujo lašus, apie tai jam pasakė. Liudytojas irgi matė nuo bendro naudojimo koridoriaus durų link buto Nr. 1 vedančius kraujo lašus. Buto Nr. 1 durų rankena buvo kruvina. Liudytojas pasibeldė į butą Nr. 1, duris atidarė Č., kurio ranka buvo truputį kruvina. J. Č. pasakė, kad šis sutvarkytų koridorių ir išvalytų kraują. Tai pat matė bendrojo naudojimo laiptinėje, prie jų koridoriaus durų, ant grindų kraujo lašus. Č. pasakė bute esančiai moteriai, kad ši išvalytų kraują. Moters jis nepažįsta, tačiau ją ne kartą yra matęs, ji dažnai ateina pas Č. (b. l. 39-41).

Liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., ji buvo pas V. svečiuose, abu susipyko, dėl to ji išėjo. Nusipirkusi alaus nuėjo pas Č. Būnant pas Č., ten gėrė alų, kažkas pasibeldė į duris. U. V.. Č. praleido jį atsisėsti prie stalo. Ji su Č. gėrė, V.negėrė. Ji ginčijosi su V., šis siūlė jai grįžti pas jį. T. V., galbūt norėdamas ją panervinti, paėmė jos telefoną. Č. atsinešė iš virtuvės didelį peilį, kurio geležtė buvo 10-12 cm, ir pridėjo jį V. prie gerklės. Tuo metu V. sėdėjo, Č. stovėjo. V. pasakė „ką tu darai?“. Kaip pjovė, ji nematė, kadangi tuo metu tikrino savo telefoną. Matė, kaip V. bandė atimti peilį. Vyrai pasistumdė ir V. išbėgo. Ji manė, kad Č. sugalvojo tik pagąsdinti, nepagalvojo, kad jis perpjovė gerklę. Buvo iškviesta policija. Įvykio metu ji pati ir Č. buvo neblaivūs, V. gal truputį buvo išgėręs. V. išėjus ji pasiliko su Č. Jai nežinoma, kodėl Č. taip pasielgė. Kiek suprato, Č. norėjo, kad V. išeitų iš jo buto. Daug kraujo nebuvo, buvo nukritę gal keli lašai. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 23 d., gautas pranešimas, pranešėjas - V. A., kuris nurodė, kad kaimynas peiliu jam perpjovė kaklą. 19.42 val. gautas pranešimas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apie atvežtą V. A.. Diagnozė: kaklo pjautinė žaizda ir kairio riešo pjautinė žaizda (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis K. K. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., apie 18.36 val., gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), 2a, kad pranešėjo kaimynas peiliu perpjovė jam kaklą. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusysis V. A., kurio gerklė dešinėje pusėje buvo prapjauta, žaizda smarkiai kraujavo. Visų įvykio aplinkybių nukentėjusysis nenurodė, tiesiog nuvedė į pirmame namo aukšte esantį butą Nr. 1, kuriame buvo vyras be rankos Č. S. ir moteris J. Z.. Nukentėjusysis V. A. parodė į Č. S. ir pasakė, kad šis vyras jį sužalojo peiliu. Įvykio vietoje buvę GMP medikai išvežė V. A. į Lazdynų ligoninę. Č. S. ir J. Z. apie įvykį tikino nieko nežinantys, tačiau Č. S. ranka, batas ir kelnės buvo kruvini, iš kur kraujas, Č. S. paaiškinti negalėjo. Nukentėjusiojo V. A. bute taip pat rasta daug kraujo. Č. S. ir J. Z. buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (5 b. l.).

Šalies argumentai

2018 m. spalio 23 d. protokole – pareiškime V. A. nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) , kaimynas Č. S., žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje peilį, jį sužalojo – dešinėje pusėje perpjovė jam peiliu gerklę ir peiliu sužalojo jam kairę ranką (6 b. l.).

2018 m. spalio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu ant buto durų rankenos, ant grindų užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Galimai kraujo dėmės užfiksuotos ir ant kriauklės krašto. Prie lovos ant grindų ir ant lovos krašto bei patalynės yra raudonos spalvos dėmės, galimai, kraujo. Bute pažeista bendra tvarka, daiktai išmėtyti (7-8 b. l.).

2018 m. spalio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad prieškambaryje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Prie įėjimo į butą, bendro naudojimo koridoriuje, matyti raudoni lašai, galimai kraujo. Skalbimo mašinos būgne rasti drabužiai su raudonos spalvos dėmėmis. Ant Č. S. rankos ir avalynės matomas raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu paimta viena guminė šlepetė („kroksas“), džemperis ir patalynės užvalkalas, peilis, kuris buvo rastas bute, ant spintelės prie kriauklės (9-10 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 4184/2018 (01) konstatuota, kad V. A. nustatytos pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje su raumenų pažeidimu, kairės plaštakos I tarpupirštyje ir I piršto vidiniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, iki greitosios medicininės pagalbos suteikimo 2018 m. spalio 23 d., 18.42 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienas po kito. Nustatyti sužalojimai, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, dėl kaklo raumenų pažeidimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (32-33 b. l.).

2018 m. spalio 24 d. savanoriškas daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad RVUL slaugytojos padėjėja pateikė V. A. striukę, kelnes, batus, kojines, glaudes, diržą, marškinėlius trumpomis rankovėmis (20 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 419/2018 (01) konstatuota, kad ant kelnių, marškinėlių (iš RVUL), džemperio ir krokso, ir pagalvės užvalkalo (iš (duomenys neskelbtini)), peilio geležtės (paimtas įvykio vietos apžiūros metu šalia kriauklės (duomenys neskelbtini)) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas V. A. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant peilio rankenos (paimta įvykio vietos apžiūros metu šalia kriauklės (duomenys neskelbtini)) žmogaus kraujo nerasta; atlikus DNR tyrimą nustatytas Č. S. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe (55-67 b. l.).

2019 m. kovo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir skambinančio vyro. Pokalbyje užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinantis vyras teigia, kad kaimynas peiliu jam perpjovė kaklą. Vyriškis nurodo savo adresą (duomenys neskelbtini) (80 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad Č. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad su Violeta (J. Z.) vartojo alkoholį, kai pas jį į butą užėjo V. A., su kuriuo jie vėliau susipyko. Tuomet kaltinamasis, norėdamas V. A. pagąsdinti, norėdamas, kad šis išeitų, virtuvinį peilį priglaudė V. A. prie kaklo. Kaltinamojo teigimu, peilio ašmenys buvo nukreipti nuo jo (Č. S.). Norėdamas atimti, nukentėjusysis stvėrė už peilio ir susipjaustė ranką. Kad įpjovė į kaklą, kaltinamasis teigė nematęs. Č. S. aiškino suvokiantis, jog peilį nukentėjusiajam įrėmė į gyvybiškai svarbius organus.

Kaltinamojo įvardintas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis V. A., kurio teigimu, matė, kaip Č. atsistojo nuo stalo ir nuėjo, po kiek laiko jis pajuto į kaklą įremtą peilį. Č. jam nieko nesakė, peiliu nepjovė, bet spaudė. Tada jis (V. A.) stvėrė už peilio ir persipjovė ranką; pabėgęs iš buto pastebėjo, kad žaizda gerklėje yra didelė, kraujuojanti. Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir V. A. pokalbis, matyti, kad kviesdamas pagalbą V. A. nurodo, kad jam yra perpjauta gerklė, vyriškis įvardija kaltininką - savo kaimyną. Faktą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl Č. S. veiksmų patvirtina ir liudytojos J. Z. parodymai, nors, kaip nurodė liudytoja, ji nematė, kaip Č. S. peiliu perpjovė V. A. kalą, tačiau tvirtino mačiusi, kaip Č. S., atsinešęs iš virtuvės didelį peilį, prirėmė jį V. A. prie kaklo. Taip pat liudytoja nurodė, jog ji matė, kaip V. bandė atimti peilį, vyrai pasistumdė ir V. pabėgo. Liudytojos teigimu, ji nepagalvojo, kad sužalojimas rimtas. Iš liudytojo A. K. duotų parodymų matyti, kad po šio įvykio bendrojo naudojimo patalpose buvo kraujo, šis liudytojas taip pat matė V. A., besilaikantį už gerklės. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. A. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę buvo atvežtas su kaklo ir kairio riešo pjautinėmis žaizdomis. Faktą, kad V. A. nustatytos pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje su raumenų pažeidimu, kairės plaštakos I tarpupirštyje ir I piršto vidiniame paviršiuje patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 4184/2018(01) užfiksuoti duomenys. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog nustatyti sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, praėjus neilgam laiko tarpui iki greitosios medicininės pagalbos suteikimo 2018 m. spalio 23 d., 18.42 val., sužalojimai galėjo būti padaryti vienas po kito ir yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 419/2018 (01) konstatuota, kad ant kelnių, marškinėlių (iš RVUL), džemperio, krokso, pagalvės užvalkalo, peilio geležtės (paimta įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini)) rastas žmogaus kraujas, nustatytas V. A. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta; atlikus DNR tyrimą nustatytas Č. S. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe.

Bylą nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog V. A. elgesys pas Č. S. būtų buvęs provokuojantis, V. A. būtų sąmoningai skatinęs kaltininką veikti prieš jį nusikalstamai. Kaltinamojo nurodytos aplinkybes, jog jis su nukentėjusiuoju kivirčijosi, vertintinos kaip siekis sušvelninti savo padėtį, kadangi nei vienas iš tiesioginių įvykio dalyvių neįvardijo buvus konfliktą tarp Č. S. ir V. A.. Priešingai, nustatyta, kad V. A. užėjus į Č. S. butą, šis praleido atėjusį į namus V. A. prie stalo atsisėsti. Pats nukentėjusysis įvardijo, kad apskritai su kaltinamuoju jo namuose nebendravo, nekalbėjo, bendravo tik su liudytoja J. Z.. Liudytojas A. K. teigė jokių riksmų iš kaimyno buto įvykio dieną negirdėjęs, matė, kaip nukentėjusysis pasibeldęs į Č. S. duris užėjo į butą. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog V. A. elgesys prieštaravo moralės normoms, buvo smurtinis, provokuojantis arba kitaip pavojingas, kas būtų galėję nulemti kaltinamojo neadekvačią reakciją ir sukelti fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį ir tai galėtų švelninti kaltinamojo atsakomybę. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu Č. S. netenkino V. A. buvimas jo namuose, paprasčiausiai buvo galima paprašyti, pareikalauti išeiti iš buto, tačiau kaltinamasis sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą, už kurį turi atsakyti. Apibendrinant byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina jog Č. S. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei bausmės skyrimo

Kaltinamasis Č. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad Č. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (2018 m. spalio 23 d., 20.21 val., alkotesteriu nustatytas 1,38 prom. girtumas (b. l. 86)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę Č. S., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad Č. S. neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, pensininkas, yra neįgalus, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, taip pat atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti Č. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Parinkdamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės ir mano, kad Č. S. skirtinas bausmės terminas, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Taip pat skirtinas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vertinant tai, kad nusikalstamą veiką Č. S. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tikslinga Č. S. uždrausti turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.

Č. S. buvo sulaikytas nuo 2018 m. spalio 23 d., 20.00 val., iki 2018 m. spalio 24 d., 15.31 val. Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 85, 99).

Č. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 100).

Dėl civilinių ieškinių

2018 m. spalio 23 d. nutarimu V. A. pripažintas nukentėjusiuoju. V. A. civilinio ieškinio byloje nepareiškė (b. l. 15).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 184,66 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 72-73, 76). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 184,66 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl daiktinių įrodymų

2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu paimti ir perduoti saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), daiktai - užvalkalas, džemperis, guminė šlepetė „kroksas“ (pakuotė Nr. 1) - grąžintini Č. S.; peilis (pakuotė Nr. 2), kaip nusikalstamos veikos įrankis, naikintinas; trys peiliai (iš V. A. buto; pakuotė Nr. 3) grąžintini V. A.; vokas Nr. 1 su DNR mėginiais, naikintinas; džinsinės kelnės, marškiniai trumpomis rankovėmis (iš (duomenys neskelbtini); vokas Nr. 21) grąžintini Č. S.; striukė, viena batų pora, diržas, glaudės ir kojinės (V. A.; pateikė RVUL; vokas Nr. 22), grąžintini V. A.; buteliai – 2 stikliniai ir 2 plastikiniai (iš V. A. buto; vokas Nr. 4) naikintini (b. l. 69-70).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1762-992/2019.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Č. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti Č. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Uždrausti Č. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Č. S. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 23 d., 20.00 val., iki 2018 m. spalio 24 d., 15.31 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Č. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti Č. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti Č. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš Č. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 184,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu paimtus ir perduotus saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, jam įsiteisėjus:

- užvalkalą, džemperį, guminę šlepetę „kroksą“ (pakuotė Nr. 1) grąžinti Č. S.;

- peilį (pakuotė Nr. 2), kaip nusikalstamos veikos įrankį, sunaikinti;

- tris peilius, paimtus iš V. A. buto (pakuotė Nr. 3) grąžinti V. A.;

- voką Nr. 1 su DNR mėginiais sunaikinti;

- džinsines kelnes, marškinius, paimtus iš buto (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 21), grąžinti Č. S.;

- V. A. striukę, batų porą, diržą, glaudes ir kojines, pateiktus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (vokas Nr. 22), grąžinti V. A.;

- butelius iš V. A. buto (vokas Nr. 4) sunaikintini.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1762-992/2019.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė