Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. G., gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1d., ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas pagal LR BK 149 str. 1d. už tai, kad jis 2007-02-14 apie 22.00 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sudavęs rankomis smūgius į veidą bei sugriebęs nukentėjusiąją J. Š. už rankų ir jas surišęs lipnia juosta bei ta pačia juosta užklijavęs pastarajai burną, parvertė ją ant lovos, po to užspaudęs ją savo kūnu, kad pastaroji nesipriešintų ir taip palaužęs nukentėjusios valią, atliko prievartinį lytinį aktą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vėl panaudojo fizinį smurtą, t.y. rankomis sudavė smūgius pastarajai į veidą ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei sugriebęs už rankų pasiguldė pastarąją ant nugaros ir atliko pakartotiną prievartinį lytinį aktą su J. Š. prieš jos valią – ją išžagino.

Nuteistojo R. G. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-03-19 nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo pašalinti nukentėjusios J. Š. parodymai dėl skuboto ikiteisminio tyrimo atlikimo. Jos protokole-pareiškime apie nusikalstamą veiką duoti paaiškinimai buvo tik nukopijuoti į jos vėlesnės liudytojo apklausos protokolą, nesiaiškinant tikrųjų įvykio aplinkybių. Be to, iš teisme duotų kaltinamojo parodymų matyti, kad jis prieš pirmąjį lytinį aktą su J. Š. smurto nenaudojo. Pirmam lytiniam aktui nepavykus, nukentėjusi jį pradėjo žeminti, įžeidinėti. Ir tik po to, t.y. prieš antrąjį lytinį aktą R. G. panaudojo smurtą prieš J. Š.. Šios įvykio aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, kas sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nukentėjusi tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, o būtent: jos parodymų patikrinimo metu J. Š. paaiškino, kad kaltinamasis ją sugriebęs už rankų tąsė po kambarį ir įžeidinėjo, tačiau apie šias aplinkybes ji neparodė liudytojo apklausos metu, o teisme paaiškino, kad kaltinamasis ją tik buvo išstūmęs iš lovos už rankų ir vėl įtraukė ant lovos.

Taip pat apeliantė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo grubiai pažeisti BPK reikalavimai ir įtariamojo teisė į gynybą. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų, duotų apeliacinį skundą surašiusiai gynėjai, matyti, kad R. G. apklausiant įtariamuoju, faktiškai nedalyvavo gynėjas, dėl ko protokole nebuvo užfiksuoti įtariamajam palankūs jo parodymai, o būtent: nebuvo įrašyta, kad R. G. su nukentėjusia gyvena kartu, kad pati nukentėjusi iniciavo vakare susitikimą su R. G.. Tik vėliau po jo apklausos buvo pristatyta gynėja. Šią versiją, apeliantės nuomone, patvirtina tas faktas, kad įtariamojo apklausos protokolas nepasirašytas nei paties įtariamojo, nei gynėjo. Teisė į gynybą buvo pažeista ir įtariamąjį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes R. G. tada buvo labai susijaudinęs, dėl ko negalėjo perskaityti apklausos protokolo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės ir šios būklės netyrė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo labai sutrikęs, jautės blogai, verkė, gynybos į advokatę Neringą Grubliauskienę kreipėsi tik bylą perdavus į teismą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis vartojo raminamuosius vaistus, o šiuo metu paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Apeliantės manymu, dėl šių aplinkybių R. G. galėjo veikti nepakaltinamumo būklėje arba šiuo metu jo psichikos sutrikimai neleistų jam atlikti paskirtos bausmės.

Apeliacinį skundą pateikusios nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės manymu, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka. R. G. buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreiptis negalėjo. Ikiteisminį tyrimą reikėjo užbaigti kaltinamąja išvada. Kadangi taip tyrimas nebuvo užbaigtas, R. G. neturėjo galimybės tinkamai pasirengti gynybai, nes neteko teisės reikšti prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir pan. Dėl minėtų BPK reikalavimų pažeidimų, apelaintės nuomone, bylą būtina grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Be to, nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 62 str. numatyto švelnesnė bausmės skyrimo instituto. Kaltinamasis R. G. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, visiškai atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Be to, jis išlaiko nepilnametį vaiką. Niekas kitas jo išlaikyti negali, nes šio nepilnamečio vaiko motina išvykusi į užsienį. Be to, kaltinamasis išlaiko ir prižiūri savo motiną, kuriai po rankų operacijų sunku save prižiūrėti. Šios aplinkybės duoda pagrindą taikyti švelnesnę bausmę, negu numatyta inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. G. nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai paskyrė bausmę, nes nepritaikė BK 54 str. 3d. nuostatų, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nors buvo teisinis pagrindas šias nuostatas pritaikyti.

Dėl švelnesnės bausmės paskyrimo

Nors nuteistojo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde nurodė, kad yra pagrindas taikyti BK 62 str. nuostatas ir nuteistajam R. G. paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje, tačiau šio reikalavimo skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio apskundimo pagrindų ir motyvų. Tuo apeliacinio skundo ribos nebuvo viršytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 punktas). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo procesas apeliacinės instancijos teisme apsiriboja ne apeliacinio skundo forma, o jos turiniu. Dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės argumentų dėl švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatymo, paskyrimo kaltinamajam R. G..

Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo institutą reglamentuoja BK 62 straipsnis. Švelnesnės bausmės skyrimo pagrindus nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalys. Kadangi apeliantė argumentuoja tik BK 62 str. 2d. esančių bausmę švelninančių skyrimo pagrindų buvimą, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių argumentų.

Pagal BK 62 str. 2d. švelnesnę bausmė gali būti paskirta tik tada, kai 1) yra ne mažiau kaip 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 2) bent iš dalies atlyginta turtinė žala ir 3) yra bent vienas iš šio straipsnio antros dalies punktuose nurodytas pagrindas. Pirmos instancijos teismas nustatė dvi R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BK 59 str. 1d. 2p., 3p.). R. G. nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala, nes byloje nėra civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Taigi R. G. atitinka BK 62 str. taikymo pirmąsias dvi sąlygas, tačiau neatitinka trečiosios sąlygos reikalavimų. Pagal BK 62 str. 2d. 2p. bausmė gali būti švelninama, jei kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš byloje esančio vykdomojo rašto (b.l. 93-96) matyti, kad kaltinamasis išlaiko nepilnametį sunų E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėdamas ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio alimentus A. G. naudai. Šiuo metu kaltinamojo sūnui Erikui yra daugiau kaip 14 metų amžiaus, t.y. jis nėra laikomas mažamečiu. Be to, liko nepaneigta apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad faktiškai sūnus E. gyvena pas buvusios sutuoktinės A. G. tėvus. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi BK 62 str. 2d. 2p. šioje byloje negali būti taikomas ir šiame punkte nurodytu pagrindu nuteistajam negali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Tai, kad nuteistojo motinai, pagal seniūno pateiktas pažymas gyvenančiai kartu su kaltinamuoju (b.l. 104-105), yra atliktos dvi rankos sąnario operacijos, taip pat nesudaro pagrindo taikyti BK 62 str. 2d. 1p. Pagal šį pagrindą bausmė gali būti švelninama tik tuo atveju, jei kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Tai, kad nuteistojo motina A. G. būtų neįgali, byloje duomenų nėra. Priešingai, iš „Sodros“ pateiktos pažymos matyti, kad A. G. yra mokama tik senatvės, bet ne neįgalumo pensija (b.l. 98). Be to, iš byloje esančių A. G. epikrizių iš medicininių dokumentų negalima konstatuoti, kad ji serga sunkia liga. Iš epikrizių iš medicininių dokumentų (b.l. 99-100) matyti, kad A. G. 2006-04-04 ir 2006-06-08 buvo atliktos dešinio peties sąnario artroskopinės operacijos. Po jų būklė pagerėjo, rankos judesiai pilnai atgauti. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi šiomis epikrizėmis, neturi jokio pagrindo konstatuoti ir BK 62 str. 2d. 1p. esančio švelnesnės bausmės skyrimo pagrindo buvimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų būtinų BK 62 str. 2d. numatytų sąlygų, šiuo pagrindu apeliacinio skundo argumentais paskirta R. G. bausmė negali būti švelninama.

Nežiūrint to, švelnesnės bausmės paskyrimo pagrindą numato ir BK 54 str. 3d., pagal kurią švelnesnė bausmė, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, motyvuotai gali būti paskirta, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių taikyti šį bausmės švelninimo pagrindą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ilgą laiką (daugiau kaip 6 metus) gyveno kartu su nukentėjusiąja J. Š.. Dėl nusikaltimo padarymo R. G. visiškai prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat geranoriškai nukentėjusiajai atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, kas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pati nukentėjusioji pirmos instancijos teismui pareiškimu nurodė, kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam neturi, kaltinamasis jos atsiprašė, todėl prašė teismo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (b.l. 91). Itin teigiamą R. G. asmenybę charakterizuoja jo ankstesnių teistumų nebuvimas (b.l. 59), administracinių nuobaudų neturėjimas (b.l. 60-61), jo neužregistravimas priklausomybės ligų centre (b.l. 64). Jį kaip ryžtingą, darbštų, aukštos kvalifikacijos, mandagų, draugišką, ilgametį (daugiau kaip 20 metų) VRM sistemoje vidaus tarnybos puskarininkį charakterizavo ir (duomenys neskelbtini) viršininkas (b.l. 70). Be to, R. G. 2001 metais (duomenys neskelbtini) direktoriaus buvo apdovanotas „Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde“, o 2004 metais – padėkos raštu, už gerą darbą ne kartą skatintas piniginėmis premijomis, tarnybinių nuobaudų neturėjo (b.l. 70). R. G. teigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis nepriekaištingai moka alimentus nepilnamečio sūnaus išlaikymui, po atleidimo iš (duomenys neskelbtini)skyrininko pareigų (suėjus pensijiniam amžiui, išdirbus daugiau kaip 20 metų), jis įsidarbino UAB „Žalvaris“ pagalbinio darbininko pareigose (b.l. 102). Taip pat iš Garliavos seniūnijos pažymų (b.l. 104-105) matyti, kad R. G. gyvena kartu su pensijinio amžiaus motina ir materialiai, moraliai bei fiziškai prisideda prie jos išlaikymo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertintinos kaip išimtinės, kad BK 149 str. 1d. sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. G. už J. Š. išžaginimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu labai jaudinosi, krimtosi dėl padarytos veikos. Iš to galima manyti, kad vien tik bylos teisminis nagrinėjimas, davė pageidaujamą efektą nusikaltimo kaltininkui. Teisėjų kolegijos manymu, R. G. sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus švelnesnė, negu numatyta įstatymo, laisvės apribojimo bausmė. Būtent šios rūšies bausmė už sunkaus nusikaltimo nukentėjusios seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą tinkamai realizuos nuteistojo R. G. baudžiamąją atsakomybę ir įgyvendins jos tikslus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi kiti nuteistojo R. G. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir išvestiniai, jais bet kokiu būdu siekiama palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti esminių BPK pažeidimų tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Įtariamojo ir kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, jį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme gynė advokatai, prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka surašytas ir teismui perduotas laikantis BPK 426-429 reikalavimų, teisminis bylos nagrinėjimas atliktas laikantis bendrųjų BPK nuostatų su ypatumais, numatytais BPK 430-432 str.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. G. kaltę dėl BK 149 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymo, tęstine veika jis atliko du nukentėjusios J. Š. prievartinius lytinius aktus pagal vieną sumanymą ir vieningą tyčią, prieš tai panaudojęs fizinį smurtą ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusios valią. Taigi R. G. yra kaltas dėl J. Š. išžaginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. psichiatriniame kabinete neregistruotas (b.l. 107), psichiatrijos ligoninė nesilankė ir nesigydė (b.l. 110), darbo metu (duomenys neskelbtini) skyrininko pareigose psichikos sutrikimų neturėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tirti nuteistojo psichinę būklę. R. G. laikomas pakaltinamu, sugebančiu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Įvertinus tai, kad esminių BPK pažeidimų nenustatyta, R. G. veikoje BK 149 str. 1d. numatyta nusikaltimo sudėtis įrodyta, tenkinti apeliaciniame skunde išreikštą reikalavimą ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra jokio teisinio pagrindo. Bylos faktinės aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl dėl prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trūkumų ar dėl kitų BPK 432 str. 2d. nenurodytų pagrindų bylos perduoti prokurorui nėra objektyvaus pagrindo.

Likę apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nereikšmingi ir nereikalauja atskiro aptarimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo R. G. gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 nuosprendį pakeisti.

R. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1d., padarymą taikyti LR BK 54 str. 3d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose.

Bausmę skaičiuoti nuo 2007 m. gegužės 15 d.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (LR piliečio paso Nr. LG 407159) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Likusios Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalies nekeisti.