Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams A. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui Danske Bank A/S dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo Danske Bank A/S ieškinys atsakovams A. M., J. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų BUAB „Dailarta“ dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2006-08-19 ieškovas ir BUAB „Dailarta“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti BUAB „Dailarta“ 60000 EUR kreditą, o BUAB „Dailarta“ įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Kredito lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iki 2016-08-19. Gauto kredito grąžinimo ir kitų su juo susijusių mokėjimų užtikrinimui, hipotekos lakštu, 2006-09-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, ieškovui buvo įkeistas UAB „Dailarta“ nuosavybės teise priklausantis 42,64 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su 1/32 dalimi požeminio parkingo. 2006-08-19 laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu BUAB „Dailarta“ už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį. Laidavimo sutartimi atsakovai atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų BUAB „Dailarta“ turtą. 2009-10-07 Kauno apygardos teismas UAB „Dailarta“ iškėlė bankroto bylą. 2009-12-04 ieškovas bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius ieškovui įkeistą turtą pardavė iš varžytinių už 175000,00 Lt. Ieškovui buvo pervesta 133000,00 Lt suma skolos dengimui pagal Kredito sutartį. 2011-06-16 bankas kreipėsi į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos išmokos pagal garantiją Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-02-13 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bankui pervedė 43623,50 Lt dydžio garantijos išmoką. BUAB „Dailarta“ skola ieškovui buvo tenkinta iš dalies. Bendrovė liko skolinga 1308,76 EUR, iš jų 1151,78 EUR nesumokėtų palūkanų, 156,98 EUR delspinigių, kas sudaro 4530,14 Lt. R. L. sutartimi ir CK nuostatomis minėtos sumos priteistinos solidariai iš atsakovų. Teismo prašo priteisti iš atsakovų 4530,14 Lt skolos, 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų (tomas 2, b.l. 86-90).

Teisme gauti atsakovų J. M. ir A. M. atsiliepimai į ieškinį ir patikslintintą ieškinį, kuriuose pasisako, kad atsakovė J. M. negali atsakyti už BUAB „Dailarta“ kreditorinio įsipareigojimo neįvykdymą Laidavimo sutarties pagrindu, kadangi jos pasirašymo metu, nesuprato tikrosios savo veiksmų reikšmės. Atsakovė nėra verslininkė, turinti išsamių žinių finansiniais klausimais. Laidavimo sutarties sudarymo metu ji nebuvo nuodugniai supažindinta su visomis galimomis rizikomis, kylančiomis dėl laidavimo už BUAB „Dailarta“ Kredito sutartį. Atsakovė visiškai pasitikėjo ieškovu, dėl ko buvo suklaidinta bei apgauta, kadangi nemanė ir nebuvo informuota apie realią galimybę, jog ieškovo siūloma pasirašyti Laidavimo sutartis gali sukelti jai finansinių nuostolių. Atsakovė iš esmės suklydo, vertindama sudaromo sandorio tikslą ir jo padarinius. Atsakovai atsiliepime taip pat aiškina, kad Laidavimo sutarties 23 p. nurodyta, kad ieškovas atsisakys Laidavimo sutartimi nustatyto laidavimo, kai ieškovo naudai bus įkeistas visas Kredito sutarties 24 p. nurodytas turtas bei pakeistas įsigytų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis iš gyvenamosios į komercinę. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įkeistas hipoteka dar 2006-09-14. Šis įkeitimas galiojo iki 2010-11-24, t.y. iki pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-15 nutarties, kuria baigiama hipoteka, įsigaliojimo. Įkeisto buto vertė buvo pakankam, kad būtų užtikrintas Kredito sutarties įvykdymas. 2006-09-14 buvo įvykdyta esminė sąlyga, numatyta Laidavimo sutarties 23 p., kuriai esant ieškovas įsipareigojo atsisakyti reikalavimo Laidavimo sutarties pagrindu. Ieškiniu iš atsakovų reikalaujamas Laidavimo sutarties įvykdymas reiškia Laidavimo sutarties 23 p. nesilaikymą, todėl yra nepagrįstas. Atsakovų nuomone Nekilnojamasis turtas buvo perkleistas už nepagrįstai žemą sumą, kurios nepakako Kredito sutartimi prisiimtiems BUAB „Dailarta“ įsipareigojimams padengti. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (tomas 1, b.l. 124-130, tomas 2, b.l.107-115).

Teisme gautas atsakovo A. M. priešieškinys ieškovui Danske Bank A/S dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, kad 2008-10-06 raštu Nr. 875466 ieškovas pareiškė, kad UAB „Dailarta“ nuo 2008-07-25 pradelsė sumokėti ieškovui 2629,14 EUR, iš jų 1578 EUR negrąžinta kredito dalis, 926,21 EUR priskaičiuotų palūkanų bei 124,93 EUR priskaičiuotų delspinigių ir pranešė, jog Kredito sutartį nutraukia, vadovaujantis sutarties 52 punktu. Ieškovas Kredito sutarties nutraukimą grindžia esminiu sutarties pažeidimu. Jei ieškovas grįstu Kredito sutarties nutraukimą jos 53 punktu, jis būtų negaliojantis ab initio, kaip prieštaraujantis CK 1.66 straipsnio 4 dalies, 1.68 straipsnio 4 dalies, 6.209 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Kredito sutarties paskirtį, paskolos sumą ir jos mokėjimo terminus, kredito gavėjo uždelsimas sumokėti 1578 EUR kredito ir 926,21 EUR palūkanų negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę kreditoriui taikyti griežčiausią pažeistų teisių gynybos būdą – sutarties nutraukimą. Nutraukdamas Kredito sutartį, ieškovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė kooperavimosi bei favour contractus principus. Nesant esminio sutarties pažeidimo, Kredito sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka. Teismo prašo pripažinti Danske Bank A/S veiksmus – 2006-08-19 BUAB „Dailarta“ ir Danske Bank A/S Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b.l. 203-205).

Teisme gautas ieškovo Danske Bank A/S atsiliepimas į atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Net ir tuo atveju, jeigu Kredito sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, atsakovų (laiduotojų) įsipareigojimas solidariai atsakyti ieškovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kredito sutartį, išlieka. Atsakovams (laiduotojams) ir trečiajam asmeniui pareiga įvykdyti Kredito ir Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsiranda nuo skolininko bankroto bylos iškėlimo teisme momento. Priešieškinys atmestinas, kadangi jokių teisinių pasekmių, kurios sudarytų pagrindą ieškovo ieškinio netenkinti, nesukelia. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Kredito sutarties šalys yra juridiniai asmenys, todėl joms nėra taikomos Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatos, reglamentuojančios nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, nuostatos. Kredito sutartimi šalys susitarė dėl savo teisių ir pareigų. Sutartimi buvo sutarta, jog trečiajam asmeniui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai, ieškovas įgyja teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti Kredito sutartį ir pareikalauti, kad trečiasis asmuo viską, ką yra gavęs iš ieškovo, grąžintų prieš galutinį Kredito sutartyje aptartą grąžinimo terminą. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių Kredito sutarties nuostatas, aptariančias esminį kredito sutarties pažeidimą, nepateikė. Trečiasis asmuo padarė esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl ieškovas pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti Kredito sutartį. Teismo paršo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (tomas 2, b.l. 28-31).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai, palaikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė priešieškinį atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė J. M., ją atstovavo advokatas Gediminas Saudargas (tomas 2, b.l. 69). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byla priešieškinio dalyje nutrauktina.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2006-08-19 ieškovas ir BUAB „Dailarta“ sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti BUAB „Dailarta“ 60000 EUR kreditą, o BUAB „Dailarta“ įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus (tomas 1, b.l. 7-14). Kredito lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iki 2016-08-19. Gauto kredito grąžinimo ir kitų su juo susijusių mokėjimų užtikrinimui, hipotekos lakštu, 2006-09-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, ieškovui buvo įkeistas UAB „Dailarta“ nuosavybės teise priklausantis 42,64 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su 1/32 dalimi požeminio parkingo (tomas 1, b.l. 2, 20-22). 2006-08-19 laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu BUAB „Dailarta“ už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį (tomas 1, b.l. 15-17). 2009-10-07 Kauno apygardos teismas UAB „Dailarta“ iškėlė bankroto bylą (tomas 1, b.l. 94-95). 2009-12-04 ieškovas bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą (tomas 1, b.l. 18). 2011-06-16 bankas kreipėsi į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos išmokos pagal garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 91, 92). 2012-02-13 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bankui pervedė 43623,50 Lt dydžio garantijos išmoką (tomas 2, b.l. 93). Ieškovo teigimu, bendrovė liko skolinga 1308,76 EUR, iš jų 1151,78 EUR nesumokėtų palūkanų, 156,98 EUR delspinigių, kas sudaro 4530,14 Lt.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip laiduotojų, pareigos ieškovui sumokėti įsiskolinimą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtos sutarties nutraukimo pagrįstumo.

CK 6.76 str. 1 d. numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.81 str. 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Bendroji laidavimo prievolės galiojimo taisyklė yra ta, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK6.81 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju prievolė buvo užtikrinta ne tik atsakovų laidavimu, bet ir nekilnojamojo turto hipoteka. Buvęs skolininkas UAB „Dailarta“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovas prašo priteisti skolą, kuri liko nepadengta pardavus įkeistą turtą bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškovui išmokėjus garantijos išmoką (2012-02-13 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškovui pervedė 43623,50 Lt dydžio garantiją).

Vienu iš argumentų, kuriuo atsakovai atsikerta į ieškinį yra tai, kad prievolei užtikrinti įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduotas už pernelyg mažą kainą. Nors priverstinio pardavimo nepagrįstai mažos kainos nustatymą atsakovai sieja su ieškovu, tačiau svarbu tai, kad minėto buto priverstinio pardavimo metu UAB „Dailarta“ buvo iškelta bankroto procedūra ir pardavimą vykdė ne ieškovas, o bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius. Taigi, ieškovas buvo tik vienas iš kreditorių, pritaręs, o ne nustatęs priverstinai parduodamo nekilnojamojo daikto kainą. Atsakovė J. M., siekdama įrodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, pateikė 2008-07-21 preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį bei skelbimus dėl butų pardavimo (2 tomas b.l.117-122). Pažymėtina tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Turto pardavimo be varžytynių aktą buvo parduotas 2010-10-18 (2 tomas b.l. 123), tuo tarpu preliminarioji buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią sutarta kaina – 3000000,00 Lt buvo pasirašyta 2008-07-21, t.y. dvejais metais anksčiau, kas dėl tuo metu vykusio esminio kainų kitimo galėjo turėti lemiamos įtakos tokiam kainų skirtumui. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr.2-44/2012) turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas ar neįvykę sandoriai. Byloje nagrinėjamu atveju įrodymų, patvirtinančių 2010 metų pabaigoje buvusių realių sandorių, kuriais būtų parduoti panašūs butai už 3000000,00 Lt kainą, nepateikta (CPK 178 str.).

Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovė J. M. remiasi ir ta aplinkybe, kad negali atsakyti už BUAB „Dailarta“ kreditorinio įsipareigojimo neįvykdymą Laidavimo sutarties pagrindu, kadangi jos pasirašymo metu nesuprato tikrosios savo veiksmų reikšmės, atsakovė nėra verslininkė, turinti išsamių žinių finansiniais klausimais, laidavimo sutarties sudarymo metu ji nebuvo nuodugniai supažindinta su visomis galimomis rizikomis, kylančiomis dėl laidavimo už BUAB „Dailarta“ Kredito sutartį. Šias aplinkybes svarbu įvertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo pasekmių aspektu.

Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012). Šiuo atveju atsakovė J. M. buvo pareiškusi ieškinį teisme dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, kurį grindė analogiškomis aplinkybėmis ir tapačiais sandorio negaliojimo pagrindais. Vilniaus miesto apygardos teismas 2012-10-01 sprendimu civilinėje Nr.2-2946-232/2012 ieškinį atmetė ir pripažino, jog faktų konstatuoti banko veiksmuose buvus apgaulę ar esminių sandorio sąlygų bei pasekmių ieškovei kilimo nuslėpimą iš banko pusės byloje nenustatyta. Teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo teigti atsakovę suklydus dėl esminių ginčijamos laidavimo sutarties sąlygų ir galimų sandorio nevykdymo pasekmių. Taigi, esant tokiai situacijai, kai šalių ginčas yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, laidavimo sutarties teisėtumas neginčytinas ir tos pačios aplinkybės nenustatinėtinos šioje byloje.

Atsakovai atsiliepime pasisako ir dėl laidavimo pabaigos, įvykdžius Laidavimo sutarties 23 punktą, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsisakys Laidavimo sutartimi nustatyto laidavimo, kai ieškovo naudai bus įkeistas visas Kredito sutarties 24 p. nurodytas turtas bei pakeistas įsigytų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis iš gyvenamosios į komercinę. Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įkeistas, tačiau paskirtis iš gyvenamosios į komercinę nebuvo pakeista patvirtina į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas (2 tomas b.l. 123,124). Teismas atsakovų nurodytus argumentus, jog ieškovas turėjo pareigą inicijuoti buto paskirties pakeitimą vertina kaip nepagrįstus, nes būtent klientas (BUAB „Dailarta“) buvo prisiėmęs įsipareigojimus dėl buto paskirties pakeitimo (1 tomas b.l. 10). Taigi, nors butas ir buvo įkeistas, tačiau nepakeitus jo paskirties, baigti laidavimo nebuvo sutartinio pagrindo. Neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo, nėra ir teisinio pagrindo pripažinti laidavimą pasibaigusiu.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai yra solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistina 4530,14 Lt skolos.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų priteistina 9 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4530,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-09-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl priešieškinio.

Kadangi UAB „Dailarta“ yra bankrutavusi ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl sutarties pripažinimo neteisėtu, nesiekia atnaujinti sutartinių santykių tarp UAB „Dailarta“ ir ieškovo, o, kaip pasisakė teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, priešieškinio patenkinimo atveju siektų inicijuoti bylą ieškovui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-09-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2013 pažymėjo, jog pripažinimas, kad sutartis nutraukta neteisėtai, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų –konstatavimą, tačiau nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės, nes civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus). Taigi, reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Sutarties nutraukimo aplinkybės (galimi procedūriniai sutarties nutraukimo pažeidimai) gali būti vertinamos civilinėje byloje dėl žalos, padarytos tokiu nutraukimu, atlyginimo, kaip priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos ieškovui, tačiau šių galimų pažeidimų fakto nustatymas nelaikytinas savarankišku materialiuoju ieškinio reikalavimu. Kadangi priešieškinio reikalavimas yra ne materialinis reikalavimas, t.y. juo nesiekiama materialiojo teisinio efekto, jo patenkinimas nelaikytinas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, todėl vadovaujantis, CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla priešieškinio dalyje nutraukiama.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 136,00 Lt žyminio mokesčio, tomas 1, b.l. 23). Prašymas tenkintinas, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina po 68,00 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis - 1308,00 Lt (tūkstantis trys šimtai aštuoni Lt), sumokėto 2011-08-26 mokėjimo pavedimu Nr.9410286 Danske Bank A/S. Išaiškintina, jog žyminį mokestį šio teismo sprendimo pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovų A. M. ir J. M. priteistina po 30,64 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Bylą priešieškinio dalyje nutraukti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank A/S, j.a.k. 61126228, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, j.a.k.301694694, naudai 4530,14 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai trisdešimt Lt 14 ct) skolos ir 9 % metines palūkanas nuo skolos sumos (4530,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank A/S, j.a.k. 61126228, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, j.a.k.301694694, naudai po 68,00 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui Danske Bank A/S, j.a.k. 61126228, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, j.a.k.301694694, 1308,00 Lt (tūkstantis trys šimtai aštuoni Lt) žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį šio teismo sprendimo pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 30,64 Lt (trisdešimt lt 64 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.