Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2016-02-09 įsakymą Nr. 10-TE-95.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Su nurodytu įsakymu pareiškėjas nesutinka, mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo padarytas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tarnybinis nusižengimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (administracinės bylos Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs ir tai, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Teismas, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis, būdamas Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu (ekipažo vyresniuoju), 2015-07-15 gavęs pranešimą apie kelyje Vilnius–Utena įvykusį eismo įvykį ir nuvykęs į įvyko vietą, sąmoningai nesiaiškino jo aplinkybių, nesudarė eismo įvykio schemos, nenustatė kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pažeisdamas Instrukcijos 63.4 ir 63.6 p., tinkamai neapžiūrėjo eismo įvykio vietos, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, taip pažeisdamas Instrukcijos 63.5 p., negavo vairuotojo paaiškinimų ir nesurašė tarnybinio pranešimo, taip pažeisdamas 63.2 ir 63. 7 p., be to, pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 p. nustatytų pareigų, jo veiksmai neatitiko Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Instrukcijos 47 ir 61.7 p. reikalavimų.

Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-01) nustatyta, kad, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Instrukcijos 47 p. nustatyta, kad policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones (Instrukcijos 61.7 p.). Pagal Instrukciją, atvykęs į eismo įvykio vietą, policijos patrulis privalo nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus; patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieškomos, nustatyti eismo įvykio koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (63.2 p.); sudaryti eismo įvykio vietos schemą (63.4 p.); apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus (63.5 p.); išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką (-us) ir surašyti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolą (-us) (63.6 p.); surašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes (63.7 p.).

Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas, kaip Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiasis patrulis, turi pareigą nustatyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, liudytojus, gauti jų paaiškinimus, sudaryti eismo įvykio schemą, apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, pažymėti jų apgadinimus, išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininką ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl įvykio surašyti išsamų tarnybinį pranešimą.

Pareiškėjas neginčija, kad atvykęs į eismo įvykio vietą, privalo atlikti anksčiau nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad 2015-07-15 nebuvo pagrindo surašyti D. A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nubraižyti eismo įvykio schemą bei atlikti kitus privalomus veiksmus, kadangi įvykio vietoje nebuvo įrodymų, kad buvo padarytas eismo įvykis. Kelio ženklas, kurį kaip teigiama tarnybinio patikrinimo išvadoje D. A. V. numušė, nebuvo rastas, o automobilio apgadinimai buvo seni.

Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį ir pareiškėjo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad, sprendžiant dėl R. D. drausminės atsakomybės, turi būti nustatyta, ar 2015-07-15 apie 19.00 val. kelyje Vilnius–Utena D.A. V. sukėlė eismo įvykį, ar ne.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2015-07-15 apie 19.00 val. pareiškėjas, dirbdamas patrulyje AP-13, iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad Utenos kelyje, ties Didžiąja Rieše, nuo kelio nuvažiavo Audi (duomenys neskelbtini), liudininkų manymu, vairuotojas neblaivus, bandys pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi renkasi detales, jau norėjo išvažiuoti (b. l. 106).

Į įvykio vietą atvykę pareiškėjas R. D. ir kartu dirbęs J. J. (J. J.) eismo įvykio fakto nenustatė, todėl neatliko Instrukcijoje ir Pareigybės aprašyme nurodytų privalomų atlikti veiksmų, informavo Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūną, kad už posūkio į Paberžę keturiasdešimt ketvirtų metų gimimo senelis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį, apgadino savo automobilį – nuplėšė buferį, daugiau nieko neapgadino, jų paslaugų atsisakė (b. l. 106).

Vilniaus AVPK 2015-12-10 Donatui A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-45826733-15 už tai, kad jis 2015-07-15 apie 18.55 val. kelio Vilnius–Utena 17,5 km, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą – apgadino tiek jį, tiek transporto priemonę (b. l. 110). Vilniaus AVPK 2015-12-10 nutarimu Nr. 10N-45838298-15 D. A. V. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda (b. l. 111).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Vadinasi, eismo įvykiu laikoma ir tokia situacija, kai transporto priemonei judant apgadinama bent viena transporto priemonė.

Pažymėtina, kad Vilniaus AVPK pagal D. A. V. pareiškimą 2015-07-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pareigūnai R. D. ir J. J. iš eismo įvykio kaltininko galimai paėmė 100 Eur kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, pareiškėjas nurodė, kad 2015-07-15 atvykus į galimo eismo įvykio vietą D. A. V. jiems paaiškino, kad važiuodamas link Vilniaus kelis kartus buvo užmigęs, todėl galėjo atsitrenkti į stulpą ar kelio ženklą. Pareiškėjas pabrėžė, kad D. A. V. vairuojamas automobilis buvo smarkiai apgadintas, buferis atsilupęs, purvinas ir žolėtas, taip pat apgadintas vienas iš automobilio žibintų. Vairuotojas pareigūnams paaiškino, kad dalis sugadinimų buvo padaryta anksčiau, o dalis dabar (b. l. 17–18).

Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad, atvykęs į įvykio vietą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų konstatuoti, kad buvo padarytas eismo įvykis, kaip jis apibrėžtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17–18), tiek kontaktuodamas su Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnais (b. l. 106), pareiškėjas nurodė, kad 2015-07-15 įvykio metu buvo apgadintas D. A. V. vairuotas automobilis ,,Audi“. Be to, pareiškėjas parodė, kad pats D. A. V. nurodė jiems atsitrenkęs į kelio ženklą ar stulpą.

Teismas taip pat pažymi, kad faktą, jog 2015-07-15 apie 19 val. kelyje Vilnius–Utena D. A. V. sukėlė eismo įvykį, patvirtina jo paties paaiškinimai, apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešusio asmens pokalbio su darbuotoju stenograma (b. l. 105), Vilniaus AVPK 2015-12-10 nutarimas Nr. 10N-45838298-15 (b. l. 111), ikiteisminio tyrimo metu atlikti parodymo atpažinti veiksmai.

Teismas taip pat pažymi, kad, pagal Policijos veiklos įstatymą bei Instrukciją, pareiškėjui, kaip kelių patruliui, tenka ne tik pareiga surinkti eismo įvykį charakterizuojančius įrodymus, bet ir juos apsaugoti. Kelių policijos patruliai, atvykę į eismo įvykio vietą privalo patikrinti transporto priemonę, nustatyti apgadinimus, todėl, gavęs informaciją, kad asmuo ketina pasišalinti iš eismo įvykio vietos, renkasi detales, pareiškėjas privalėjo patikrinti, ar nebuvo paslėpti eismo įvykiui nustatyti reikšmingi įrodymai, taip pat jame dalyvavusio automobilio detalės. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad D. A. V. galėjo būti paslėpęs numuštą kelio ženklą, todėl atvykę pareigūnai jo nerado.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, kad eismo įvykis negalėjo būti nustatytas, nes D. A. V. jau buvo išvažiavęs iš griovio. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats pareiškėjas patvirtino, kad eismo įvyko trajektorija, t. y. kur automobilis įvažiavo į griovį ir iš jo išvažiavo, buvo aiškiai matoma. Be to, nesant galimybės nustatyti eismo įvykio vietos, pareigūnams kilo pareiga surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus netiesiogine tyčia, o būtent, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad nevykdo jam teisės aktuose priskirtų funkcijų, galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismas su tokiomis atsakovo išvadomis sutinka. Nustatyta, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad D. A. V. sukėlė eismo įvykį, todėl jis privalo atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad, neatlikdamas privalomų veiksmų, pažeidžia jo funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Instrukcijos 3 p., 47 p., 61.7 p., 63.2 p. ir 63.4–63.7 p. bei Pareigybės aprašymo 7.2 p., 7.3 ir 7.5 p., nes, atvykęs į eismo įvykio vietą, neatliko šiose normose nurodytų privalomų veiksmų, t. y. nepasaugojo įrodymų, neišsiaiškino įvykio aplinkybių, nesudarė eismo įvykio schemos, tinkamai neapžiūrėjo eismo įvykio vietos, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, negavo eismo įvykyje dalyvavusio asmens paaiškinimų, nenustatė kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo, būdamas ekipažo vyresniuoju, netinkamai vadovavo kitam pareigūnui.

Tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo (22 p.). Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones (24.1 p.) Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Į šį terminą neįskaitomas laikas, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, bei laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu.

Pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl R. D. ir J. J. neteisėtų veiksmų priimtas 2015-12-02, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir patvirtinta 2016-01-06, o įsakymas priimtas 2016-02-09. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu R. D. atostogos suteiktos nuo 2016-01-04 iki 2016-02-07, o J. J. – nuo 2015-12-21 iki 2016-01-13.

Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, atostogų laikotarpiai neįskaitomi į terminus per kuriuos turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir skirta tarnybinė nuobauda. Teismo vertinimu, Tvarkos apraše nustatyti terminai tarnybiniam patikrinimui atlikti ir tarnybinei nuobaudai skirti nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad ginčijamas įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi vidaus tarnybos sistemoje jis nebetarnauja, teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę tarnybinę nuobaudą skirti ir vidaus tarnybos sistemoje nebetarnaujančiam pareigūnui. Vadinasi, įsakymas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, net ir pasitraukus iš tarnybos, sukelia asmeniui teisines pasekmes, todėl jis gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016-02-09 įsakymą Nr. 10-TE-95 nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.