- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1033-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- M. I.
- Atsakovas
- UAB „Skorgenes“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo M. I. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-898-476/2014 pagal ieškovo M. I. prašymą atsakovui UAB „Skorgenes“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. I. kreipėsi su prašymu į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydamas DK 303 straipsnio pagrindu išieškoti iš atsakovo darbo užmokestį nuo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014 m. gegužės 20 d. po 193,25 Lt už kiekvieną darbo dieną, t.y. iš viso 1229,07 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Skorgenes“ nurodė, kad šiai dienai su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui UAB „Skorgenes“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Ieškovo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Pažymėjo, kad Raseinių rajono apylinkės teisme 2014 m. balandžio 18 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014. Sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas, sumažinęs savo ieškinio reikalavimus, prašo priteisti 1229,07 Lt už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014 m. gegužės 20 d. po 193,25 Lt už kiekvieną darbo dieną, t.y. iš viso 1229,07 Lt atskaičius mokesčius. Teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti sprendžiamas, nes jis išspręstas jau išnagrinėtoje byloje, o sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta kokia pinigų suma skaičiuojama už kiekvieną dieną iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas civilinės bylos nagrinėjimą nutraukė ir ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu M. I. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodė, jog 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovui buvo priteista pinigų suma, skaičiuotina iki visiško sprendimo įvykdymo. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo momento klausimas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 nebuvo išspręstas. Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad pateikiant pradinį prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo, pastarasis dar nebuvo įvykdęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo. Atsakovas sprendimą įvykdė tik 2014 m. liepos 15 d., t.y. jau po civilinės bylos Nr. 2-898-476/2014 iškėlimo momento, praėjus 40 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi atsakovas 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 22 d. bei 2014 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimais pervedė ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumą – 7 730 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014 m. gegužės 20 d. – sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. liepos 15 d. – sprendimo įvykdymo dienos, ieškovas 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymu minėta suma sumažino savo pradinį reikalavimą.
Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai išskaidė ieškovo reikalavimą į dvi dalis, pasisakė tik dėl sumažintos reikalavimo sumos –1 229,07 Lt bei jos atžvilgiu nutraukė civilinę bylą, tačiau visiškai nenagrinėjo atsakovo patenkintos reikalavimo dalies klausimo.
Atsakovas, patenkindamas ieškovo reikalavimo dalį, tai yra sumokėdamas 7 730 Lt sumą, iš esmės patvirtino šios reikalavimo dalies pagrįstumą, o pats pinigų sumokėjimo faktas patvirtina ieškovui palankaus materialinio teisinio rezultato byloje atsiradimą. Teismas, atsisakydamas priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (proporcingai patenkinto reikalavimo daliai), nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos bei tuo pačiu priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Skorgenes“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismo pagrįstai nurodyta, kad toks reikalavimas negali būti sprendžiamas, kadangi jis jau yra išspręstas Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 priėmus sprendimą. Ieškovas reiškia analogišką reikalavimą, todėl egzistavo teisiniai pagrindai bylą nutraukti. Pažymi, jog atsakovas yra pilnai įvykdęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-18 priimtą sprendimą, tame tarpe sumokėjęs ieškovui M. I. vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-18) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nutartimi nusprendus civilinę bylą Nr. 2-898-476/2014 nutraukti, nebuvo priimtas sprendimas ieškovo naudai, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui prašomų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršija rekomendacijose nustatytus dydžius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Dėl DK 303 straipsnio taikymo
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktas ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 281 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį (ankstesnė redakcija, analogiška dabartiniam 303 straipsniui) trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą, ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka. Tokie darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-07-03 Raseinių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo M. I. prašymas, kuriuo teismo prašė išieškoti iš atsakovo UAB „Skorgenes“ darbo užmokestį nuo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. – iki sprendimo įvykdymo dienos po 193,25 Lt už kiekvieną darbo dieną bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina tai, kad atsakovui atlikus mokėjimus, galutiniu reikalavimu ieškovas teismo prašė išieškoti iš atsakovo UAB „Skorgenes“ darbo užmokestį nuo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014 m. gegužės 20 d. po 193,25 Lt už kiekvieną darbo dieną bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodė, jog 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovui buvo priteista pinigų suma, skaičiuotina iki visiško sprendimo įvykdymo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo ieškovo sutikslintą reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti „ už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014 m. gegužės 20 d.“, o ne „ iki visiško sprendimo įvykdymo“. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos kontekste nėra teismo sprendimo, kuriuo sumos susijusios su neišmokėtu darbo užmokesčiu ieškovui, būtų priteistos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju apeliantas neteisingai interpretuoja skundžiamą nutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014 priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta: ,,Priteisti iš atsakovo UAB „Skorgenes“ 12 116,78 Lt, neatskaičius mokesčių, išeitinės išmokos, 2705,50 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-18) bei, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpi nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-18) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 193,25 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną ir 2301,06 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. I.“. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas M. I. Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-898-476/2014 reiškia analogišką reikalavimą, kuris jau yra išspręstas Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo M. I. reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014 m. balandžio 18 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014 m. gegužės 20 d., kadangi tai reikštų antro teismo sprendimo priėmimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Sutiktina su apelianto pastebėjimais, kad atsakovas Raseinių rajono apylinkės 2014 m. balandžio 18 d. teismo sprendimą įvykdė tik 2014 m. liepos 15 d., tai yra praėjus 12 dienų po kreipimosi į teismą. Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 900 ieškovui M. I. buvo pervesta 14 055,47 Lt suma, kurią sudaro teismo priteista išeitinė išmoka (9 208,75 Lt atskaičius mokesčius), vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-01 iki 2014-04-18 (2 056,19 Lt atskaičius mokesčius), vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 790,53 Lt atskaičius mokesčius). 2014 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 901 ieškovui M. I. buvo pervesta 2 301,06 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas teismo priteistas sumas ieškovui pervedė pavėluotai, todėl 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 22 d. bei 2014 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimais atsakovas pervedė ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumą – 7 730 Lt – už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014 m. gegužės 20 d. –sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. liepos 15 d. –sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijamos aplinkybės nei dėl atsiskaitymo fakto, nei dėl išmokėtų išmokų dydžio. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios bylos atveju, atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, o už pavėluotą atsikaitymą ieškovui yra sumokėta 7 730 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014 m. gegužės 20 d. – sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. liepos 15 d., kuri yra sankcija darbdaviui už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju pagal teismo sprendimą.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šiai dienai yra įvykdęs visas savo pinigines prievoles ieškovui M. I. pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-206-237/2014. Be to, papildomai atsakovas yra sumokėjęs ieškovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. liepos 15 d., taigi nėra jokių pagrindų tenkinti ieškovo reikalavimus ir atsakovo atžvilgiu taikyti sankciją, nurodytą DK 303 straipsnyje, nes pakartotinis vidutinio darbo užmokesčio priteisimas pagal LR DK 303 straipsnį leistų ieškovui nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju, esant DK 303 straipsnio nuorodai, darbdaviui kyla pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo, bet ne įsiteisėjimo dienos, todėl atsakovas netinkamai paskaičiavo darbo užmokestį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014-04-18 iki sprendimo įsiteisėjimo– 2014-05-20 yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kuris atsakovo įvykdytas 2014-07-15 mokėjimo pavedimu.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai išskaidė ieškovo reikalavimą į dvi dalis, tai yra pasisakė tik dėl sumažintos reikalavimo sumos –1 229,07 Lt už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos bei jos atžvilgiu civilinę bylą nutraukė, tačiau visiškai nenagrinėjo patenkintos reikalavimo dalies klausimo. Visų pirma, ieškovas savo pirminį reikalavimą, laikotarpio aspektu, reiškė iki sprendimo įvykdymo dienos, todėl atsakovui atsiskaičius su ieškovu ir pastarajam sutikslinus laikotarpį, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl jau patenkintos reikalavimų dalies.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl bylos nutraukimo teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovas sumokėdamas 7 730 Lt sumą, kuomet ieškovas jau kreipėsi į teismą, iš esmės pripažino šios reikalavimo dalies pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos bei tuo pačiu šioje dalyje priėmė neteisėtą nutartį.
Ieškovas M. I. pirmosios instancijos teismui pateikė du prašymus dėl 731,06 Lt ir 302,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad 302,50 Lt sumą ieškovas yra apmokėjęs už suteiktas teisines paslaugas. Todėl laikytina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 731,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įrodymų, patvirtinančių išlaidas apeliacinėje instancijoje, ieškovas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Teismas atsižvelgia į CPK 93 str. 2 d., į tai, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas atsakovo buvo patenkintas iš esmės jam pareiškus ieškinį teisme, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 621,35 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurios teismo vertinimu atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Remiantis išdėstytu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistina priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 621,35 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Skorgenes“ įmonės kodas, 111733236, 621,35 Lt (šešis šimtus dvidešimt vieną litą 35 cnt) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.