Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-841-498-2014

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-205-9-00107-2013-6

2014 m. gruodžio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo G. D. gynėjui advokatui Mantui Arasimavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 MGL dydžio -5850(penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt) litų bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., 65 str., įskaitant už vieną suėmimo parą 2 MGL baudos, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. vasario 19 d. įskaitytinai, iš viso 16 parų ir pripažinta atlikus 32 (trisdešimt du) MGL - 4160 (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt) litų paskirtos baudos, bei galutinė bausmė paskirta 13 (trylikos) MGL - 1690 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt) litų (489,46 - keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių, keturiasdešimt šešių eurų) bauda. Vadovaujantis LR BPK 352 str.1d. nustatytas 2 (dviejų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. pirmos instancijos teismo nuteistas už tai, kad būdamas pilnamečiu asmeniu, laikotarpyje nuo 2010 metų liepos mėn.20 d. iki 2012 metų gegužės mėn. 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei UAB „B. C. LT“, kurioje dirba, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete M.M. B., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės M.M. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Be to skundo autorius rašo, kad M.M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu daug kartų keitė savo parodymus, painiojosi aiškindama kur ir kiek kartų su nuteistuoju lytiškai santykiavo, nurodė, jog pastojo 2013 metais po lytinių santykių neva įvykusių 2011 metais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad posėdžių garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji neigė turėjusi lytinių santykių su nuteistuoju ir tiriama teismo medicinos ekspertės nukentėjusioji oficialiai prisipažino, jog melavo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino specialiai siekusi pastoti nuo kaltinamojo.

Nuteistasis skunde pasisako dėl, jo nuomone, neteisingai nuosprendyje aprašytų 2014-07-16 nukentėjusiosios ir kitų asmenų (liudytojų) duotų parodymų ir rašo, kad: nukentėjusioji pripažino, jog matė kaltinamąjį su kita moterimi, paėmė rastą kaltinamojo išmestą prezervatyvą su kaltinamojo sėkla ir parsinešusi namo tenkino lytinę aistrą su morka, naudodama kaltinamojo prezervatyvą su sėkla. Paklausta ar suvokė galinti pastoti, nukentėjusioji atsakė, jog suvokusi šias pasekmes ir specialiai jų siekusi; teismo posėdžio metu liudytojas K. S. nepatvirtino matęs M. ir G. D. dviese važinėjančius, nepatvirtino matęs, jog G. D. atvažiuodavo paimti M. Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, K. S. patvirtino, jog jo duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. prirašė savo interpretacijų; liudytoja R. L. taip pat teismo posėdžio metu nedavė parodymų tokių, kokie nurodyti nuosprendyje; liudytoja J. Z. parodė, kad nukentėjusiąją ir nuteistąjį matė tik pavieniui ir patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. pati savo iniciatyva, tendencingai surašė jos parodymus į ankstesni liudytoju apklausos protokolą; liudytoja J. T. taip pat nedavė tokių parodymų, kurie nurodyti nuosprendyje, ji teigia jog nieko nematė.

Be to skunde rašoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. 840/11(01), nagrinėjamai baudžiamajai bylai jokios reikšmės neturi, kadangi: 2013-02-04 dieną, kada buvo nutrauktas M.M. B. nėštumas, jis buvo 8 savaičių, o tuo metu nukentėjusioji buvo vyresnė nei 16 metų (jai 16 metų suėjo (duomenys neskelbtini)); taip pat nukentėjusioji teismo posėdžio metu pripažino, jog seksualiai save tenkino su morka, ant jos užmovusi radusi ir paėmusi naudotą prezervatyvą su nuteistojo sperma bei nuteistasis kategoriškai neigė buvus bet kokius lytinius santykius visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį.

Teismo posėdžio metu apeliantas nuteistojo G. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyrė ir nuosprendyje išvardino byloje surinktus įrodymus, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad G. D. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalies, yra pilnai įrodyta. Vertinant įrodymus pirmos instancijos teismas taip pat padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nepagrįstai pripažino G. D. kaltu ir skyrė jam bausmę. Įvardintos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio, vienu pagrindinių G. D. kaltės įrodymų pirmos instancijos teismas nurodė nukentėjusiosios Monikos M. B. parodymus. Nuosprendyje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad M.M. B. parodymai yra nuoseklūs, detaliai paaiškinantys nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pagrindo jais abejoti nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu nukentėjusiosios M.M. B. parodymų įvertinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiama 2013-02-01 (T.1, 36-37 b.l.) M.M. B. parodė, kad lytinius santykius su G. D. turėjo nuo 2010 m. vasaros, lytiniai santykiai tarp jų tęsėsi iki 2013-01-25, paskutinį kartą lytinius santykius su G. D. turėjo 2013-01-25 ir tuo metu ji dar nežinojo, kad yra nėščia. Paskutinį kartą mėnesines turėjo 2012 m. lapkričio mėn.

Apklausiama 2013-02-12 pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T.1, 41-43 b.l.) M.M. B. parodė, kad lytinius santykius su G. D. turėjo nuo 14 metų. Pirmą kartą su juo pasimylėjo 2010 metais namelyje. Daugiau su juo lytinių santykių neturėjo. Kai jai buvo 14 metų ji su juo kelis kartus pasimylėjo. Kai jai buvo 16 metų, su juo ofise susitiko, pasimylėjo paskutinį kartą ir pastojo, tai buvo 2011 metais lapkričio mėn.Žino, kad apklausos metu yra 2013 metai. 2012 metais po Naujųjų metų nusipirko neštumo testus ir sužinojo, kad nėščia. Pas daktarus buvo 2013 m. prieš dvi savaites iki apklausos. Lytinius santykius su G. D. turėjo 2011 metais, o pastojo 2013 m. 12 mėnesį. Per tą laiką su niekuo lytinių santykių neturėjo. 2012 metais lytinių santykių su G. D. neturėjo. Lytiniai santykiai su G. D. buvo 2010 ir 2011 metais, kartą ar du kartus per savaitę, išskyrus laiką, kai jis buvo išvykęs, 2012 metais lytinių santykių nebuvo. Su E. K. lytinių santykių neturėjo. Atsakydama į gynėjo klausimą parodė, kad iki 15 metų nesutikdavo mylėtis, sutiko pasimylėti kai jau buvo 15 metų nes jau ne taip bijodavo.

2014-01-13 papildomos apklausos metu (T.1, 46-47 b.l.) atsakydama į tyrėjo klausimą kodėl ji ekspertizės metu pasakė, kad lytinius santykius su G. D. turėjo tik nuo 2012-12-26 ir kodėl ji keičia parodymus, parodė, kad apklausos pas ekspertę metu buvo pasimetusi, jai buvo nemalonu kalbėti, buvo sukrėsta neštumu, nelabai suprato ekspertės klausimus. Kodėl ekspertei pasakė, kad ankstesnių apklausų metu sakė netiesą, paaiškinti negali.

Apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad lytinių santykių su kaltinamuoju neturėjo. Tos pačios apklausos metu parodė, kad lytinius santykius su kaltinamuoju turėjo nuo 14 metų maždaug vieną kartą į savaitę, nustojo lytiškai santykiauti kai jai buvo 16 metų. Buvo nėščia nuo kaltinamojo. Nuo kaltinamojo pastojo (duomenys neskelbtini). Atsakydama į gynėjo klausimą patvirtino, kad paskutinį kartą lytinius santykius turėjo 2011 metų gruodžio 26 dieną , į teisėjo klausimą atsakė, kad gerai metų neatsimena, prezervatyvo su kaltinamojo sėkla niekada nebuvo radusi. To paties teismo posėdžio metu atsakant į papildomus kaltinamojo klausimus parodė, kad paėmė panaudotą prezervatyvą ir panaudojo jį su morka. Prezervatyvas buvo pilnas sėklos, pasekmes žinojo, jos jai buvo priimtinos, ji norėjo pastoti. Tai buvo vasarą, metų neprisimena, po to lytinių santykių neturėjo. Prieš tai lytinius santykius turėjo 2011 metais. Ne visi jos parodymai galioja. Lytinius santykius turėjo nuo 15 metų.

Analizuojant nukentėjusiosios M.M. B. parodymus, duotus skirtingu ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad tokie parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs. M.M. B. parodymai yra iš dalies prieštaringi, jos parodymų prieštaravimai akivaizdžiai pasireiškia jai duodant parodymus apie lytinių santykių su G. D. laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie prieštaravimai nėra tik neatitikimai, kurie gali atsirasti asmens parodymuose, kai jis apklausiamas kelis kartus apie tas pačias aplinkybes, o yra esminiai. Iš M.M. B. ikiteisminio tyrimo apklausų, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausos teismo posėdžio metu matyti, kad M.M. B. neatskiria ir nevisiškai suvokia datų ir metų, kuriomis, pagal jos parodymus, vyko lytiniai santykiai su G. D., nurodo skirtingus visų lytinių santykių pradžios ir pabaigos metus. Skirtingų apklausų metu nurodo, kad lytinius santykius su juo pradėjo nuo 14 metų, kitose apklausose nurodo, kad nuo 15 metų. M.M. B. parodymuose yra prieštaravimų ir dėl pastojimo nuo G. D. laiko bei būdo. Pirmos apklausos metu parodė, kad su G. D. paskutinį kartą pasimylėjo, kai jai buvo 16 metų (M.M. B. yra (duomenys neskelbtini), gimimo), kitų apklausų metu nurodė, kad paskutinį kartą pasimylėjo 2011-12-26 ir tuomet pastojo, nors nėštumas jai konstatuotas 2013 m. sausio mėn.

Vertinant M.M. B. parodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į M.M. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kuriose nustatyta, kad M.M. B. iš mažens yra ribinis intelektas (siekiantis ribą tarp žemo normalaus ir defektinio intelekto, t.y. protinio atsilikimo), ekspertizės darymo metu M.M. B. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, ribinis intelektas. Adaptacijos sutrikimo atsiradimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje nagrinėjamu įvykiu. M.M. B., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamu įvykių metu galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau toliau jai dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Pastebėtina, kad minėto ekspertinio tyrimo metu M.M. B. paaiškino, kad lytiniai santykiai buvo nuo praeitų metų gruodžio 26, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 26. Teismo vertinimu, tokia ekspertizės išvada iš dalies paaiškina M.M. B. parodymų neatitikimus ir skirtumus.

Jau buvo minėta, kad M.M. B. parodymuose esantys prieštaravimai yra esminiai ir, be kitų prieštaravimų, pasireiškia neatitikimais datose ir lytinių santykių su G. D. laiku, kas turi ypatingos reikšmės vertinant G. D. kaltės klausimą.

Nagrinėjamoje byloje G. D. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad būdamas pilnamečiu asmeniu, laikotarpyje nuo 2010 metų liepos mėn.20 d. iki 2012 metų gegužės mėn. 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei UAB „B. C. LT“, kurioje dirba, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete M.M. B., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės M.M. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo konkrečiai nustatytas kiekvieno galimo lytinio santykio laikas, vieta, būdas, G. D. pripažintos nusikalstamos veikos aprašymas yra bendrinio pobūdžio, nenurodant tokio lytinio santykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nusikalstamos veikos aprašymas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo kvalifikavimui ypatingos reikšmė turi nusikaltimo padarymo laikas, yra ydingas.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t.y. nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, yra aplinkybės, kurių buvimą teismas turi privalomai nustatyti surašant apkaltinamąjį nuosprendį. Toks įstatymo imperatyvas nėra savitikslis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra būtinos nustatyti, kadangi tokiu būdu teismas gali patikrinti byloje esančius įrodymus, duomenis ir kitas aplinkybes. Be to, tikslus galimos nusikalstamos veikos aprašymas leidžia kaltinamajam pilnai realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi tik žinant, koks nusikaltimas, padarytas kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis jam inkriminuojamas, kaltinamasis gali teikti įrodymus ir duomenis, patvirtinančius jo nekaltumą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje bylojos atveju, galimos nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas remiantis tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, buvo neteisingas, kas sutrukdė pirmos instancijos teismui teisingai į vertinti įrodymus. Vertinant nukentėjusiosios M.M. B. parodymus, liko nepaneigta galimybė, kad nukentėjusioji reikšmingai klysta dėl galimų lytinių santykių su G. D. laiko, kadangi jų lytiniai santykiai galėjo vykti ne 2010-2011 metais, kai nurodo pati nukentėjusioji, o 2012 metais, kai jai jau sukako 16 metų.

Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad asmuo negali būti nuteistas už nenustatytu laiku vykusius lytinius santykius, jei jų data, o ne pats faktas yra svarbus baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nenurodžius galimai vykusių lytinių santykių laiko, nuteistajam taip pat buvo apsunkintas teisės į gynybą realizavimas. Kaltinamajame akte nenurodžius galimai vykusių lytinių santykių laiko, G. D. negalėjo teikti įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo veiksmus inkriminuojamos veikos laikotarpių. Pastebėtina, kad šiuo aspektu teisės į gynybą apsunkinimą iliustruoja tai, kad G. D. inkriminavus konkrečią aplinkybę, kad jis lytinius santykius su M.M. B. turėjo name, esančiame (duomenys neskelbtini), G. D. turėjo galimybę realizuoti savo teisę į gynybą nurodant, kad namas buvo sugriuvęs jau 2010 m. rugpjūčio mėn., taip iš dalies paneigiant nusikalstamos veikos ribas.

M.M. B. pastojimo nuo G. D. faktas taip pat nepatvirtina, kad M.M. B. ir G. D. lytinius santykius turėjo būtent 2010-07-20-2012 metų laikotarpiu. Pastebėtina, kad galimo lytinio santykio buvimas 2012 metų pabaigoje buvimas nėra inkriminuojamas G. D. ir išeina iš kaltinimo ribų, tačiau ši aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, kad leidžia vertinti M.M. B. parodymų patikimumą. Skirtingų apklausų metu M.M. B. parodė, kad nuo G. D. pastojo po lytinio santykio 2011 m. gruodžio mėn., nors neštumas nustatytas 2013 metų sausio mėn., kitos apklausos metu parodė, kad lytinio santykio su juo neturėjo, o pastojo suradus ir panaudojus prezervatyvą su juo sėkla. Tokie M.M. B. parodymai taip pat parodo jų nenuoseklumą bei patvirtina, kad lytinius santykius su G. D. galėjo turėti jau po to, kai jai sukako 16 metų.

Vertinant pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvardintus liudytojų parodymus ir specialisto išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie įrodymai, vertinant juos atskirai, ar siejant su M.M. B. parodymais, kaip visumą, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad G. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės apsiribojo šių įrodymų išvardijimu ir aprašymu, jų neanalizavo, nepasisakė kokias aplinkybes ar duomenis šie įrodymai patvirtina ar paneigia.

Vertinant pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvardintus įrodymus galima konstatuoti, kad šie įrodymai neįrodo lytinių santykių tarp M.M. B. ir G. D. fakto buvimo laikotarpiu kuomet M.M. B. buvo nuo 14 iki 16 metų. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė jos motina J. B. parodė, kad iki dukros neštumo niekada nepastebėjo galimų lytinių santykių. Liudytojai S.M. Š., E. K., K. S., R. L., J. Z., J. T., D. V., V. B. davė parodymus apie tai, kad M.M. B. ir G. D. buvo pažįstami, bendravo, tačiau nė vienas liudytojas nepatvirtino lytinių santykių tarp jų buvimo fakto. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvardintomis specialisto išvadomis nustatyta, kad M.M. B. turėjo lytinių santykių, jos vaisiaus tėvas buvo G. D., tačiau šios specialisto išvados nepatvirtina lytinių santykių laikotarpiu, kuomet M.M. B. buvo nuo 14 iki 16 metų.

Paties G. D. parodymai taip pat nepatvirtina, kad jis turėjo lytinių santykių su M.M. B. iki jai suėjo 16 metų. Jau buvo minėta, kad nuknietėjusiosios M.M. B., taip pat ir paties G. D. parodymai apie M.M. B. pastojimo mechanizmą yra svarbūs tik jų parodymų patikimumo aspektu, kadangi M.M. B. pastojimo aplinkybės nėra G. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalis.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylos medžiagoje nėra kitų įrodymų, nepaminėtų pirmos instancijos teismo nuosprendyje, kurie turėtų reikšmės vertinant G. D. kaltės klausimą.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančių ir teismo patikrintų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti įrodytu, kad G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmos instancijos apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalį naikintinas, byloje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad G. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi

nusprendė:

nuteistojo G. D. ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. rugsėjo 4 dienos Varėnos rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

G. D. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti– CD su M.M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, CD su informacija iš telekomunikacijų operatorių, CD su išrašu SMS pranešimų iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia C2-01“ saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.