Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1307-790/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2A-1307-790/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas
mažosios bendrijos ,,Pirkimų ABC“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1307-790/2019Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00196-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirkimų ABC“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pirkimų ABC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo Nr. 444756 „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“ (toliau – pirkimas) sąlygų P1 – P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, pripažinti pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu, pripažinti pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta.

2. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygose nustatytas ekonominio naudingumo parametrų P1 – P3 vertinimas yra subjektyvus, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Perkančioji organizacija parametrų P1 – P3 aprašymus patikslino, tačiau pirkimo sąlygų 7.4.5 papunktyje vartojamos formuluotės išliko subjektyvios. Pavyzdžiui, nuo 1 iki 20 balų bus vertinamas pasiūlymas, jei pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik „formali“, „nepakankamai pagrįsta“ pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Tačiau pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas laikoma „formalia atitiktimi“ ar „nepakankamu pagrįstumu“. Taip pat nurodyta, kad blogai bus vertinamas pasiūlymas, jei aprašymas, kaip bus vykdomi techninės užduoties reikalavimai pagal atitinkamą parametrą, yra „mažai įtikinamas arba blogai parengtas, neaprašyti svarbūs komponentai ir darbai, deklaruojami techninės užduoties reikalavimai, o ne aprašomi jų pasiekimo būdai; įžvelgiama rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą“. Pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kokie kriterijai taikomi vertinant, ar aprašymas mažai ar labai įtikinamas, blogai ar gerai parengtas, nepaaiškinta, kokie komponentai ar darbai yra svarbūs, kokias kriterijais nustatoma rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas, nėra nurodyta, kas laikoma kokybišku rezultatu ir pan.

3. Atsakovė pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje esančioje lentelėje nustatė pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų T2, kuriuo vertinama tiekėjo viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų teikimo patirtis. Šiuo parametru yra vertinamas tiekėjo gebėjimas / kvalifikacija vykdyti sutartį, o ne tiekėjo sukuriama ekonominė nauda atsakovei. Toks vertinimo parametras iškreipia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo prasmę, nes ekonominio naudingumo balai yra skiriami ne už tai, kokią papildomą naudą ateityje siūlo tiekėjas, o už tiekėjo (įmonės) praeities veiksmus. Pagal šį kriterijų atsakovė iš esmės vertina ne pasiūlymą, o pasiūlymą teikiantį subjektą. Pasiūlymą teikiančio subjekto pajėgumas patikrinamas vertinant jo atitikimą nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas T2 vertinimo kriterijus prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikai. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 1 dalyje pateiktas galimų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų sąrašas, tačiau šiame sąraše nėra nei vieno kriterijaus, kuris būtų bent panašus į atsakovės nustatytą kriterijų T2, kas rodo akivaizdų pirkimo dokumentų neatitikimą VPĮ nuostatoms.

4. Pirkimo sutarties projekte apie su pasiūlymu pateikiamus paslaugų teikimo aprašymus nėra užsimenama, nenurodoma, kaip bus kontroliuojamas paslaugų aprašymų vykdymas. Pirkimo sutarties projekte numatyta sutartinė atsakomybė tik už vėlavimą suteikti paslaugas, tačiau nėra numatyta jokių netesybų, jeigu tiekėjas nesilaikys su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų pagal P1 – P3 parametrus, todėl kyla abejonių, kad bus kontroliuojamas su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų realus vykdymas. Ieškovės teigimu, paslaugų aprašymų pagal P1 – P3 parametrus vykdymo kontrolės mechanizmo nenustatymas sutarties projekte pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Šalies argumentai

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirkimo sąlygos yra aiškios ir išsamios, atsakovė tinkamai nustatė sąlygas tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymo ekonominiam naudingumui įvertinti. Ieškovė pirkimo sąlygų nuostatas vertina pavieniui, tačiau jos yra aiškintinos visų pirkimo sąlygų kontekste. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl dalyvavimo viešajame pirkime, tad nėra suinteresuota viešuoju pirkimu.

6. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje nustatytame kriterijaus T1 aprašyme pateiktos formuluotės „pasirinktų metodų pagrįstumas“, „aiškus šių funkcijų paskirstymas“, „pagrįstumas, detalumas ir aiškumas“ kelia abejonių, kaip ir kokiais atvejais tiekėjo siūlomi metodai bus vertinami ir pagrįsti. Tarnybos manymu, kriterijaus T1 parametrų aprašymai yra suformuluoti abstrakčiai ir gali lemti, kad vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T2 teisėtumo Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nustačius minėtą kriterijų, nėra siekiama įsitikinti atitiktimi minimaliam patirties reikalavimui, nustatytam kvalifikacijos reikalavimų lentelėje, bet, priešingai, šiuo atveju tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal griežtesnes taisykles – aukštesnę sėkmingai įvykdytų sutarčių vertę bei mažesnę sutarčių įvairovę. Realios atrankos buvimą pagrindžia faktas, kad kuo daugiau atitinkamų sutarčių tiekėjas bus sėkmingai įvykdęs, tuo didesniu balų skaičiumi jo pasiūlymas bus vertinamas. Tarnybos nuomone, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi pagal tiekėjų patirtį, kuri yra kokybę apibrėžiantis kriterijus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino pirkimo sąlygų P1 – P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatsakė ieškovei į pretenziją dėl vertinimo kriterijų aiškumo, ir net civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės nedetalizavo, kokiais kriterijais bus atribojami vertinimai intervale, pavyzdžiui, nuo 1 iki 20, ar nuo 81 iki 100, tik apsiribojo pirkimo sąlygų pakartojimu. Teismo vertinimu, nustatyti vertinimo kriterijai yra abstraktūs, nėra aišku, pagal ką bus vertinama, kad paslaugų teikimo procesas „nepakankamai nuoseklus ir gerai apgalvotas“ ir panašiai. Teismas nurodė, kad apibūdinimai dažnai reikalauja papildomų paaiškinimų, todėl sprendė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas priklausys nuo subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turėtų būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje ir patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 papunktyje numatyta P1 – P3 parametrų vertinimo tvarka neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, todėl P1 – P3 parametrų balų skyrimo tvarką pripažino neteisėta.

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl T2 vertinimo kriterijaus, iš esmės pritarė atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos argumentams, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi pagal tiekėjų patirtį, kuri yra kokybę apibrėžiantis kriterijus, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti T2 vertinimo kriterijų neteisėtu atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties nuostatas, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nėra nustatytas joks sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas. Teismas pažymėjo, kad sutarties projekto 13.14 papunktyje numatyta, jog paslaugų teikėjas turi tinkamai, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose bei paslaugų techninėje užduotyje, kuri yra šios sutarties priedas. Sutarties projekto 13.19 papunktyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo vykdyti visus pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus; 20 punktas numato šalių atsakomybę ir paslaugų teikėjo garantiją, taip pat numatyta galimybė nutraukti sutartį prieš terminą, jei paslaugos teikėjas nesilaiko sutartyje ir jos prieduose numatytų paslaugų suteikimo terminų, nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Pirkimų ABC“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti pirkimo sąlygų T2 kriterijų ir pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėtais, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T2 pripažinimo neteisėtu, iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 suformuota praktika, kad perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme. Tačiau nagrinėjamos civilinės bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos ratio decidendi nesutampa, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nebuvo ginčo dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ginčyti techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo susiję su tiekėjų įvykdytų sutarčių verte ir sutarčių dalyku, kaip yra šios bylos atveju.

11.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ESTT praktiką panašiose bylose, kurioje yra pažymėta, kad perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“ (pavyzdžiui, ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06). Įvykdytos sutarties dalyko ir sutarties vertės skirtumai nepakeičia fakto, kad ekonominio naudingumo kriterijumi T2 vertinama tiekėjo patirtis, o ne ekonomiškai naudingesnės pasiūlymo sąlygos, kas, kaip nurodyta anksčiau minėtame ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime, yra draudžiama. Ieškovės teigimu, šios ESTT bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės, susijusios su tiekėjo patirties vertinimu ekonominiame naudingume, yra itin panašios, todėl byloje suformuota praktika yra svarbi priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

11.3. Pagal T2 kriterijų vertinamos praeityje įvykdytos sutartys. Toks vertinimo kriterijus laikytinas praeities kategorija ir jo pagrindu nebus galima patikrinti sutarties vykdymo (pavyzdžiui, neįmanoma pritaikyti netesybų ar nutraukti sutarties), nes tiekėjas pagal T2 kriterijų neprisiima įsipareigojimų, o tik nurodo praeities duomenis, todėl šios pasiūlymo dalies pažeidimas sutarties vykdymo metu yra neįmanomas. Tai reiškia, kad toks vertinimo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis), jis negali būti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku.

11.4. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, kad gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, o ne tiekėjo patirtis. Analogiškai nurodyta 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES).

11.5. Pirkimo sutarties projekto 13.14, 13.19, 20, 38.3 ir 38.4 papunkčiuose nustatytos abstrakčios pareigos tiekėjui vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir nėra nurodyta, kaip konkrečiai perkančioji organizacija kontroliuos tiekėjo pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Nenustatant realios ir neišvengiamos sutartinės atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kyla rizika, kad tiekėjas nesilaikys savo pasiūlymo, už kurį gavo daugiausiai ekonominio naudingumo balų.

11.6. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavimo patenkintų ieškovės reikalavimų dalį. Ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą (pirmas reikalavimas), pripažinti pirkimo sąlygų P1, P2, P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta (antras, trečias ir ketvirtas reikalavimai), pripažinti pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu (penktas reikalavimas), pripažinti pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta (šeštas reikalavimas). P1–P3 parametrai yra atskiri pirkimo sąlygų reikalavimai, dėl jų ieškovė procesiniuose dokumentuose pasisakė atskirai. Kadangi ieškinyje buvo pareikšti šeši reikalavimai, bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti dalinama iš šešių ir dauginama iš keturių patenkintų reikalavimų.

Atsiliepimas

12. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė siekė nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, numatydama balų skyrimą tiekėjams atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendintų sutarčių, susijusių su viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugomis, skaičių. Teismas pagrįstai nurodė, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas yra minimalus, tuo tarpu pasiūlymo vertinimo kriterijaus apibrėžime pasiūlymai vertinami pagal griežtesnes taisykles – didesnę įvykdytų sutarčių vertę bei mažesnę sutarčių įvairovę.

12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, kadangi šioje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūrų atribojimo ir jo reikšmės. Minėtos nutarties išaiškinimai yra bendro pobūdžio, todėl turi būti taikomi kituose pirkimuose.

12.3. Ieškovės argumentai dėl pirkimo sutarties projekto nuostatų, užtikrinančių sutarties vykdymą, yra grįsti tik prielaidomis. Šiuo atveju reikšminga tai, kad techninė užduotis bei tiekėjo pasiūlymas yra neatskiriamos sutarties dalys, tai reiškia, kad sutartis bus vykdoma atsižvelgiant į visus joje pateiktus dokumentus, taip pat ir tiekėjo pateiktus paslaugų aprašymus pagal P1–P3 parametrus. Be to, sutarties 15.5 papunktis numato, kad užsakovas priima tik kokybiškas, pilna apimtimi ir laiku suteiktas paslaugas, o pagal 16.2 papunktį užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti paslaugų teikimo eigą, kiekį ir kokybę, pagal 16.4 papunktį – stabdyti paslaugų teikimą, jei nukrypstama nuo nustatytų reikalavimų.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarka pripažinta neteisėta ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, patikslino pirkimo sąlygų 7.4 papunktį ir atskiroje lentelėje išdėstė aiškius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybinius vertinimo kriterijus, įvedė funkcinio parametro lyginamojo svorio formules ir balų skalę, kuri yra padalinta į kokybinius intervalus, kad būtų išvengta interpretacijų.

13.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė ginčijo pirkimo sąlygų 7.4.5 papunktyje numatytų P1–P3 parametrų nustatymą tik 1–20 balų intervale, o pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kitų parametrų, kurių ieškovė neginčijo.

13.3. Būtent techninėje užduotyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti visi reikalavimai viešojo pirkimo objektui, tad ekonominio naudingumo vertinimas turėjo būti aiškinamas atsižvelgiant būtent į konkretų pirkimo objektą. Teismas neanalizavo antrojo parametro struktūros ir nepasisakė dėl jos reikšmės. Antrasis parametras skirtas nagrinėjamų skyrių procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumui ir pasirinktų metodų tinkamumui ir pagrįstumui, tiekėjo pasiūlymo metodiniam pagrįstumui įvertinti. Tad aiškinant šias nuostatas su antrajame parametre nustatytais reikalavimais, visiškai aišku, kas bus vertinama ir kokius reikalavimus pasiūlymas turi atitikti.

13.4. Ieškovė neskundžia P3 parametro vertinimo skalėje nuo 1 iki 20 intervale. Tai parodo, kad ieškovei pirkimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Ieškovė šiuo atveju skundžia vertinimo skalę nuo 81 iki 100. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šioje vertinimo eilutėje yra aiškiai nurodyta, kas bus vertinama.

13.5. Šiuo atveju perkamas objektas yra toks, kad tik objektyvių kriterijų nustatymo neužtenka. Perkančioji organizacija, užtikrindama VPĮ nustatytų principų laikymąsi, atsižvelgdama į Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse, skelbiamose Viešųjų pirkimų tarnybos, pateiktas rekomendacijas, pasirinkusi subjektyvaus (T1) ir objektyvaus (T2) kiekybiškai įvertinamo kriterijų vertinimo derinį, pirkimo dokumentuose nustatė, kad su pasiūlymais turi būti susipažįstama dviejuose komisijos posėdžiuose. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse rekomenduojama susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdį rengti ne anksčiau kaip pasibaigus pretenzijų pateikimo terminui nuo dalyvių informavimo apie kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus. Tokios praktikos laikėsi ir perkančioji organizacija. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo objektyvumas ir viešųjų pirkimų principų laikymasis galėtų būti užtikrintas tiekėjams pasinaudojus galimybe ginčyti jų pasiūlymų įvertinimą. Be to, tiekėjai, nesutinkantys su pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimu, turi teisę gauti vertinimo motyvus ir juos skųsti.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimo dalį dėl ekonominio naudingumo vertinimo parametrų P1–P3 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pati atsakovė pripažįsta, kad P1–P3 parametrų vertinimo tvarka buvo subjektyvi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 pažymėta, kad perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

14.2. Atsakovė netinkamai vertina ginčo nagrinėjimo ribas dėl aplinkybės, kad ieškovė neva ginčijo ne visus parametrų vertinimo aprašymų intervalus. Ieškovė nurodo, kad ji ieškinyje pateikė tik kelis netinkamos pasiūlymų vertinimo tvarkos pavyzdžius, tačiau nenurodė, jog ginčija tik juos. Priešingai, ieškinio 3.1.3 papunktyje ieškovė aiškiai nurodė, kad „ieškinio 3.1.2 papunktyje pateikti tik keli subjektyvaus P1–P3 parametrų vertinimo tvarkos aspektai“. Ieškinio 3.1.3 papunktyje taip pat aiškiai nurodoma, kad „patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 papunktyje numatyta P1–P3 parametrų balų skyrimo tvarka yra neteisėta“. Taigi, ieškovė ginčijo visą P1–P3 parametrų vertinimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje nustatė pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijus: 1 kriterijus – kaina, 2 kriterijus – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos ir jos teikimo aprašymas, kur P1 – pirkimo objekto tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų suvokimas; P2 – nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumas, pasirinktų metodų pagrįstumas bei specialistų atliekamų funkcijų aprašymas ir pagrindimas, aiškus šių funkcijų paskirstymas; P3 – nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumas, detalumas, aiškumas, 3 kriterijus – tiekėjo patirtis, už kurią ekonominio naudingumo balai skiriami, kai tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

17. Viešojo pirkimo komisija, gavusi tiekėjų paklausimus dėl pirkimo sąlygų, patikslino pirkimo sąlygų 7.4 papunktį, jį papildydama 7.4.5 papunkčiu, ir 100 balų skalę, vertinant P1–P3 parametrus, padalino į kokybinius intervalus: blogai (1 – 20), silpnai (21 – 40), patenkinamai (41 – 60), gerai (61 – 80), puikiai (81 – 100) (1 t., b. l. 21 – 23). P1 – P3 parametrams pateikė skirtingus kokybinių intervalų aprašymus.

18. Byloje kyla ginčas dėl pirkimo sąlygų 7.4 papunktyje įtvirtintos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir balų skyrimo tvarkos teisėtumo bei sutarties projekte (ne)numatyto vykdymo kontrolės mechanizmo. Ieškovės teigimu, 2 kriterijaus P1–P3 nustatytų parametrų balų skyrimo tvarka yra neteisėta, kadangi yra subjektyvaus pobūdžio, neaiški ir tinkamai neapibrėžta. Ieškovės manymu, 3 kriterijus nustato reikalavimus tiekėjo patirčiai, tačiau tai negali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektu. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirkimo sutarties projekte nėra nustatytas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus, konstatuodamas, kad vertinant bet kurį P1–P2 parametro kokybinio vertinimo intervalą, nėra aišku, kokiais kriterijais bus atribojami vertinimai konkrečiuose intervaluose. Teismas sprendė, kad šie vertinimo kriterijai yra abstraktūs, reikalaujantys papildomo paaiškinimo, todėl padarė išvadą, jog tiekėjų pasiūlymų vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Teismas kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Abi šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka su joms nepalankiomis teismo sprendimo dalimis.

Dėl ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarkos (ne)teisėtumo

19. Atsakovė atlieka mažos vertės pirkimą, todėl jo vykdymui VPĮ visa apimtimi netaikomas. VPĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytos taisyklės.

20. Aprašo 21.3.3.14 papunktyje nustatyta, kad pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje ir 3 – 7 dalyse nustatytais reikalavimais.

21. Remdamasi VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išsirinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Tokiu atveju vertinant pasiūlymus atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius, pavyzdžiui techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas ir kt., pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją, patirtį, garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, kt.

22. VPĮ 55 straipsnio 5 dalis nustato principines nuostatas, kad pasirinkti vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 6 dalimi, kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, sistemiškai nevertino visų pirkimo dokumentų, kokybinio vertinimo parametrų P1–P3 nesiejo su konkrečiu pirkimo objektu. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad šiuo atveju vien tik objektyvių kriterijų nepakanka, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse pateiktas rekomendacijas, pasirinko subjektyvaus ir objektyvaus kiekybiškai įvertinamo kriterijų vertinimo derinį. Su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Kaip minėta, pirkimo sąlygose įtvirtintas T1 kriterijus nustato reikalavimus administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugoms ir jos teikimo aprašymui. Už šį kriterijų yra skiriama 60 ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad perkančioji organizacija, pasiūlymą vertindama pagal pirmąjį parametrą (P1), skirs balus tiekėjui už tai, kaip jis suvokė pirkimo objekto tikslus, uždavinius, laukiamus rezultatus ir užsakovo poreikius. Trys pagrindiniai paslaugų teikimo tikslai yra įvardinti pirkimo techninės užduoties 3 punkte: didinti gyventojų pasitenkinimą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamomis paslaugomis; sutrumpinti paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo procedūrų laiką; optimizuoti tarpinstitucinius ir vidinius paslaugų teikimo procesus (1 t., b. l. 24).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei iš kokybinių vertinimo aprašymų, nei iš pačių pirkimo sąlygų nėra aišku, kada pasiūlymas „formaliai atitiks techninės užduoties sąlygas, o aprašymas bus mažai įtikinamas ar blogai parengtas“ ir bus įvertintas blogai, skiriant nuo 1 iki 20 balų, o kada bus vertinama, jog pasiūlyme aprašyta „pirkimo objekto tikslų analizė bus pateikta tik apibendrintai, mažai susieta su pasiūlyme pateiktais sprendimais“ ar „projekto koncepcija ne visiškai aiški“ ir aprašymas bus įvertintas silpnai, skiriant nuo 21 iki 40 balų. Iš pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, kada konstatuojami „neesminiai“ neaiškumai ar neatitikimai techninės užduoties nuostatoms, o kada bus vertinama, jog aprašyme „gana išsamiai ir aiškiai išanalizuoti projekto tikslai“. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš esmės visi aptariamo kriterijaus vertinimo aprašymai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Netgi tiesiogiai siejant perkančiosios organizacijos techninėje užduotyje įvardintus tris tikslus su atsakovės pageidaujamais kokybinio vertinimo aprašymais, lieka neaiškios visos anksčiau minėtos aplinkybės, pvz., kada aprašymas vertinamas kaip „mažai įtikinamas ar blogai parengtas“, o kada – „išsamus“, kada perkančiajai organizacijai bus „sunku spręsti apie paslaugų atitiktį užsakovo poreikiams“ ar pasiūlyme bus nustatyta „neesminių neaiškumų“.

26. Antrasis parametras (P2) skirtas įvertinti nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumą, pasirinktų metodų pagrįstumą bei specialistų atliekamų funkcijų aprašymą ir pagrindimą, aiškų šių funkcijų paskirstymą. Perkančiosios organizacijos teigimu, vertinant visus pirkimo dokumentus sistemiškai, akivaizdu, kas konkrečiai bus vertinama ir kokius reikalavimus pasiūlymas turi atitikti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė net apeliaciniame skunde nepagrindžia ir neįrodo, iš kokių konkrečiai sistemiškai taikytinų pirkimo sąlygų nuostatų matyti, kas bus vertinama ir ko reikalaujama skiriant balus už P2 parametrą, kokie „komponentai“ ar „darbai“ yra „svarbūs“, kada aprašymas bus vertinamas kaip „mažai įtikinamas“. Be to, neaišku, kokias kriterijais remiantis perkančioji organizacija „įžvelgs riziką“, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą.

27. Trečiasis parametras (P3) skirtas įvertinti nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumą, detalumą, aiškumą. Perkančioji organizacija numatė, kad blogai bus įvertintas toks tiekėjo parengtas tvarkaraštis, kuris tik formaliai atitiks techninės užduoties sąlygas, aprašymas bus „mažai įtikinamas ir blogai parengtas“. Silpnai bus vertinamas toks tiekėjo pasiūlymas, jei iš jo perkančiajai organizacijai bus „negalima visiškai tiksliai įvertinti paslaugų teikimo etapų, jų eiliškumo“, projektas bus parengtas „paviršutiniškai“. Patenkinamai bus vertinamas tvarkaraštis, iš kurio „negalima aiškiai įsivaizduoti konkrečioms veikloms numatytų laiko sąnaudų“. Taigi, perkančioji organizacija, P3 parametro kokybinio vertinimo aprašyme taip pat vartoja neaiškiai apibrėžtas, subjektyvias sąvokas.

28. Nors žodžių „formalus“, „aiškus“, „išsamus“ ir kt. reikšmė bendrinėje kalboje yra visiems suprantama vienodai, tačiau šias sąvokas vertinant tiekėjų pasiūlymų vertinimo kontekste tampa neaiški paties paslaugų ir jų teikimo aprašymo apimtis bei reikalavimai šiam aprašymui. Pavyzdžiui, vertinant, kaip tiekėjas suvokė tris minėtus perkančiosios organizacijos įvardintus pirkimo tikslus ir juos aprašė, neaiškūs kriterijai, kada perkančioji organizacija pasiūlymą laikys „formaliu“, kada analizė bus „pateikta tik apibendrintai“, kada yra „neesminių neaiškumų, loginių trūkumų“, o kada pasiūlymo tikslai bus „gana išsamiai ir aiškiai išanalizuoti“ ar „išsamiai, aiškiai, nuosekliai“ išanalizuoti. Atitinkami panašaus ar netgi tokio paties pobūdžio kokybinio vertinimo aprašymai yra nustatyti vertinant ir kitus ekonominio naudingumo parametrus P2 ir P3. Visos anksčiau išvardintos perkančiosios organizacijos vartojamos sąvokos sukuria situaciją, kad konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo visiškai subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

29. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju vien tik objektyvių kriterijų nepakanka, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse pateiktas rekomendacijas, pasirinko subjektyvaus ir objektyvaus kiekybiškai įvertinamo kriterijų vertinimo derinį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės minimose gairėse taip pat nurodoma, jog turėtų būti vengiama subjektyvių, abstrakčių vertinimo kriterijų, nerekomenduojama nustatyti kriterijų, susijusių su aprašymo detalumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo objektas – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamų „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizė, vertinimas, optimizavimas ir jų tobulinimas – nepateisina pasirinkto ekonominio naudingumo kriterijų P1–P3 vertinimo aprašymo modelio.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto objekto aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 67 punktas). Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose vertinimo kriterijus, už kuriuos bus skiriami ekonominio naudingumo balai, aprašius pasitelkiant subjektyvias formuluotes, tokias kaip „mažai įtikinamas“, „blogai parengtas“, „koncepcija ne visiškai aiški“, „sunku spręsti apie paslaugų atitiktį užsakovo poreikiams“ ir kitas, minėtas ankstesniuose nutarties punktuose, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio ir subjektyvių perkančiosios organizacijos motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

31. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir pasisakė dėl visų P1–P3 parametrų kokybinio vertinimo intervalų, nors ieškovė ginčijo tik P1–P3 parametrų kokybinio vertinimo intervalą „blogai“, už kurį skiriama nuo 1 iki 20 balų. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, o ieškinio motyvuose, nors detaliau aptarė tik kelis subjektyvaus P1–P3 parametrų vertinimo tvarkos aspektus, nurodė, kad nustatyta ekonominio naudingumo balų skyrimo tvarka išliko subjektyvi ir neskaidri. Minėtas aplinkybes ieškovė pakartojo ir dublike, patikslindama, kad subjektyvaus vertinimo tvarkos aspektų P1–P3 vertinimo tvarkoje yra daugybė, o dėl kiekvieno pasisakyti nėra tikslo. Taigi, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ginčijo visą patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 papunktyje nustatytą ekonominio naudingumo balų skyrimo tvarką, neišskirdama tik kokybinio vertinimo intervalo „blogai“, už kurį skiriama nuo 1 iki 20 balų. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl visų P1–P3 parametrų kokybinio vertinimo intervalų, ieškinio ribų neperžengė.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą ESTT praktiką. Be to, ieškovė nurodo, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nurodyta, jog gali būti vertinama tik tiekėjo darbuotojų, o ne tiekėjo, kaip juridinio asmens, patirtis. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

33. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pagal 3 kriterijų bus vertinama tiekėjo patirtis (T2), už kurią bus skiriama 10 ekonominio naudingumo balų. Nurodyta, kad balai bus skiriami, jei tiekėjas per pastaruosius 3 metus bus sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM. Kuo daugiau sutarčių bus įvykdęs tiekėjas, tuo daugiau balų numatyta skirti.

34. Visų pirma, pažymėtina, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, yra pavyzdiniai, ir jų sąrašas negali būti vertinamas kaip baigtinis. Tai matoma iš įstatyme vartojamos formuluotės „pavyzdžiui“. Todėl tai, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, jog gali būti vertinama tiekėjo, kaip juridinio asmens, patirtis, savaime nereiškia tokio parametro neteisėtumo.

35. Antra, ieškovė remiasi ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime civilinėje byloje C-532/06 Lianakis ir kt. suformuota praktika, kad perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“. Tačiau šioje byloje teismas taip pat yra konstatavęs, jog perkančiosios organizacijos gali pačios pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriuos jos ketina taikyti, vis dėlto jos gali pasirinkti tik tuos kriterijus, kurie taikomi siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Minėtas sprendimas yra priimtas galiojant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyvai 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju reglamentavimas yra šiek tiek pasikeitęs, kadangi šiuo metu galiojančios Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, be kita ko, numato, kad vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą galima atsižvelgti į sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui (Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalies b papunktis). Svarbu pažymėti, kad Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje, kaip ir VPĮ, įtvirtintas pavyzdinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, taigi, minėtas sąrašas taip pat yra nebaigtinis. Todėl perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo (ekonominio naudingumo) kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku. Perkančioji organizacija turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (pavyzdžiui, ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13, 63 punktas).

36. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, tai yra tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

37. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktais argumentais, kuriems taip pat pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad ginčo pirkime tiekėjams nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, jog tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos įvykdė bent 1 sutartį, apimančią organizacijos veiklos procesų tobulinimo paslaugas, kurios vertė nemažesnė kaip 15 000 Eur be PVM (pirkimo sąlygų 3.2.1 papunktis), yra minimalus, o neatitikimas jam eliminuoja galimybę dalyvauti tiekėjui pirkime. Tuo tarpu pasiūlymo vertinimo kriterijaus T3 apibrėžime nustatyta didesnė vienos sėkmingai įvykdytos sutarties minimali vertė bei mažesnė įvykdytų sutarčių rūšinė įvairovė, o būtent, vertinamos sutartys, kurių pagrindu veiklos procesų tobulinimo paslaugos buvo teikiamos tik viešojo sektoriaus organizacijoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju toks vertinimo kriterijus gali būti pateisinamas dėl perkamo objekto specifiškumo, kadangi perkamos specifinės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamų „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo, optimizavimo ir jų tobulinimo paslaugos. Perkančiajai organizacijai, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas, svarbus pirkimo objekto tikslų, uždavinių, jos poreikių suvokimas, todėl tiekėjo, turinčio patirtį būtent viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinime, kaip tai numatyta T2 vertinimo kriterijuje, pasiūlymas gali būti vertinamas kaip ekonomiškai naudingesnis. Tokio kriterijaus nustatymas laikytinas ne reikalavimu kvalifikacijai, o siūlomų paslaugų kokybei, turinčiai reikšmingą įtaką pirkimo sutarties vykdymui.

Dėl sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo

38. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirkimo sutarties projekte nėra nustatytas sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas: nėra nurodyta, kaip konkrečiai perkančioji organizacija kontroliuos tiekėjo pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, nenustatyta reali ir neišvengiama sutartinė atsakomybė, o paslaugos suteikimo tvarkaraštis, kuris yra numatytas kaip vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų (P3), yra niekinis, kadangi realiai jo gali būti nesilaikoma. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

39. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pirkimo sutarties projekte yra aiškiai nurodyta, jog techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra neatskiriamos sutarties dalys (sutarties projekto 46.1 ir 46.2 papunkčiai, 1 t., b. l. 34), o tai reiškia, kad sutarties vykdymo priežiūra bus vykdoma atsižvelgiant į visus tiekėjo pateiktus dokumentus, taip pat ir pateiktus paslaugų aprašymus pagal P1–P3 parametrus.

40. Sutarties projekte sutarties vykdymo kontrolę iš esmės numatyta vykdyti dviem etapais (sutarties projekto 13.6 papunktis): iš pradžių perkančioji organizacija tikrina pirmojo etapo rezultatus ir priima darbus bei duoda pritarimą rezultatams arba taiko sutartyje numatytas pasekmes – nepasirašo priėmimo perdavimo akto, reikalauja ištaisyti trūkumus ir klaidas, atsisako mokėti už nekokybiškai suteiktas paslaugas (sutarties projekto 16.5 papunktis); atitinkamai priimamos suteiktos paslaugos antrajame etape. Be šių dviejų konkrečių sutarties vykdymo tikrinimo procedūrų, perkančioji organizacija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti paslaugų teikimo eigą, kiekį ir kokybę (sutarties projekto 16.2 papunktis); reikalauti pateikti paslaugų teikimo ataskaitas, nurodant, kas jose turi būti (sutarties projekto 16.3 papunktis); sustabdyti paslaugų teikimą, jei paslaugų teikėjas nukrypsta nuo nustatytų reikalavimų, ir pareikalauti pašalinti teikiamų ar suteiktų paslaugų trūkumus (sutarties projekto 16.4 papunktis). Pažymėtina, kad minėtos sutarties nuostatos numato nuolatinį perkančiosios organizacijos bei tiekėjo bendradarbiavimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties projekte numatytos sutarties vykdymo kontrolės nuostatos užtikrina pakankamą sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą ir negali būti vertinamos kaip atsitiktinė priežiūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad buvo patenkinti keturi jos reikalavimai iš šešių, o ne trečdalis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės teiginiais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, laikytinas trimis atskirais reikalavimais. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, todėl vertintinas kaip vienas ieškinio reikalavimas. Tokią išvadą pagrindžia ir pačios ieškovės dublike dėstomi argumentai, kad „subjektyvaus vertinimo tvarkos aspektų P1 – P3 vertinimo tvarkoje yra daugybė, o dėl kiekvieno pasisakyti nėra tikslo“. Ieškinyje išdėstytas prašymas įpareigoti atsakovę stabdyti viešojo pirkimo procedūrą yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, jai nepriteistinos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir advokato teisinės pagalbos už apeliacinio skundo parengimą išlaidos. Tačiau kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei priteistinos iš atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti – pagal pateiktus dokumentus šios išlaidos sudaro 317,63 Eur sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Pirkimų ABC“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 317,63 Eur (tris šimtus septyniolika eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDanutė GasiūnienėAldona Tilindienė