- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-2040-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24553-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., A. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unija atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-3135-451/2015 pagal pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unija pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Ž., A. Ž. dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė: nustatyti, kad skolininkei L. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. Ž. priklauso po ½ dalį transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, leidžiant visą nedalų turtą realizuoti ½ dalį gautų piniginių lėšų pervedant skolininkės sutuoktiniui A. Ž.; teismo nuožiūra nustatyti L. Ž. ir jos sutuoktiniui A. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, kurioms prašoma nustatyti skolininkės L. Ž. dalį, naudojimosi tvarką.
Suinteresuoti asmenys prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00284-14, kurioje kaltinimai pareikšti D. O., kuri, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš L. Ž. apgaule išgavo banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus bei slaptažodžius, 2013 05 27 sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00024, kaip L. Ž. įgaliotas asmuo, ir gavo iš Kauno arkivyskupijos kredito unija 31 000 Lt paskolą. Pareiškėja šioje civilinėje byloje reikalavimus kildina būtent iš šios paskolos sutarties, dėl kurios sudarymo teisėtumo ir kalto asmens nustatymo yra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl, jeigu baudžiamojoje byloje kaltinamoji bus nuteista, atsiras pagrindas ginčyti paskolos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-3135-451/2015 nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00284-14. Teismas sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėja šioje byloje reikalavimus kildina iš paskolos sutarties, dėl kurios sudarymo teisėtumo ir kalto asmens nustatymo yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Teismas sprendė, kad šios dvi bylos yra tarpusavyje susijusios, nes baudžiamojoje byloje nustatyti faktai ir priimtas nuosprendis turės įrodomąją ir privalomąją galią sustabdytai bylai. Teismas laikė, jog, sustabdžius bylos nagrinėjimą, bus galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Be to, nustačius kaltą asmenį, jis bus įpareigotas grąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas, o L. Ž. atsiras pagrindas ginčyti paskolos sutartį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotų asmenų prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino privalomą civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi nėra dviejų pagrindų taikyti šį institutą: 1) teismas pats gali nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus civilinėje byloje nestabdydamas jos; 2) tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio. Nurodo, kad pareiškėja, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, savo reikalavimus grindžia ne 2013 05 27 paskolos sutartimi Nr. 13-00024, bet jau įsiteisėjusiu teismo dokumentu – 2013 11 18 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-23379-528/2013. Šio įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu ir buvo pradėta vykdomoji byla, kurioje ir prašoma nustatyti skolininkės L. Ž. turto dalį, esančią su kitais asmenimis, kad antstolis galėtų vykdyti išieškojimą kreditoriaus naudai. Taigi, pareiškėjos civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas yra susijęs tik su skolininkės L. Ž. turto dalies, turimos su kitais asmenimis nustatymu. Baudžiamoji byla niekaip netrukdo teismui nustatyti skolininkės turto dalies, baudžiamojoje byloje nebus sprendžiami skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo klausimai, jos įsipareigojimai pagal priimtą teismo įsakymą. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės niekaip neįtakos priimto ir įsiteisėjusio teismo įsakymo, kuris jau yra įgijęs res judicata galią. Teismas, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir atnaujinęs šią civilinę bylą, negalės revizuoti (pakeisti) priimto įsiteisėjusio teismo įsakymo, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla ir ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus dėl skolininkės turto dalies, esančios su kitais asmenimis, nustatymo gali ir privalo nustatyti pats civilinėje byloje jos nesustabdžius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Pareiškėja Kauno arkivyskupijos kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su jos sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti sustabdoma tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog baudžiamosios bylos sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti D. O., kuri, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš L. Ž. apgaule išgavo banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus bei slaptažodžius, 2013 05 27 sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00024, kaip L. Ž. įgaliotas asmuo, ir gavo iš Kauno arkivyskupijos kredito unija 31 000 Lt paskolą, o pareiškėja šioje civilinėje byloje reikalavimus kildina būtent iš šios paskolos sutarties, dėl kurios sudarymo teisėtumo ir kalto asmens nustatymo yra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl darė išvadą, kad negalima nagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla ir kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios; bei, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai ir įrodymai turės privalomąją galią. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutikti negalima dėl tokių argumentų: šioje civilinėje byloje pareiškėja savo reikalavimus grindžia ne 2013 05 27 paskolos sutartimi Nr. 13-00024, bet jau įsiteisėjusiu 2013 11 18 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-23379-528/2013. Šio teismo įsakymo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla, kurioje pareiškėja prašo nustatyti skolininkės L. Ž. turto dalį, esančią su kitais asmenimis, kad antstolis galėtų vykdyti išieškojimą kreditoriaus naudai. Pareiškėjos šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra susijęs tik su skolininkės L. Ž. turto dalies, turimos su kitais asmenimis, nustatymu. Baudžiamojoje byloje nebus sprendžiami skolininkei L. Ž. priklausančio turto dalies nustatymo klausimai, jos įsipareigojimai pagal priimtą teismo įsakymą. Sutiktina su teismo argumentu, kad, baudžiamojoje byloje nustačius kaltą asmenį, jis bus įpareigotas grąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas, o L. Ž. atsiras pagrindas ginčyti paskolos sutartį, tačiau šioje byloje jokie reikalavimai, kylantys iš šios paskolos sutarties nėra reiškiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ryšys, t. y., kad negalima išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspęsta baudžiamoji byla. Šioje byloje pareikšti reikalavimai nagrinėtini atskirai nepriklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatinėtinų aplinkybių ir nuo teisinio rezultato minėtoje baudžiamojoje byloje.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis naikinama, o klausimas dėl bylos sustabdymo išspręstinas iš esmės – suinteresuotų asmenų prašymas sustabdyti bylą atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuotų asmenų L. Ž. ir A. Ž. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.36-1-00284-14 įsiteisėjimo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.